Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovo R. V. atstovui advokatui Dariui Ališauskui, atsakovei J. B.-Vilutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. V. ieškinį atsakovei J. B.-Vilutei dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma, nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti turimas pavardes, padalinti santuokos metu įgytą turtą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, nepilnamečių vaikų neturi. Šalys gyvendamos kartu konfliktavo, nesutarė, vienas nuo kito atitolo, nebeturi jokių bendrų interesų ir tikslų, vienas kito nepalaiko materialiai ir moraliai, daugiau nei dvejus metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių. Dėl santuokinių pareigų pažeidimo ir santuokos iširimo kaltos abi šalys, todėl tarp šalių sudaryta santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, kuris turėtų būti dalinamas nutraukiant santuoką. Ieškovas nuo 2017-07-04 yra registruotas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, o atsakovė nuo 2018-07-31 yra registruota transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke. Transporto priemonės dalintinos pagal jų faktinį naudojimąsi (ieškovas naudojasi automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 621 Eur, o atsakovė – automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8 158 Eur). Nors automobilių vertė nevienoda, ieškovas kompensacijos iš atsakovės nereikalauja. Visi kiti daiktai pasidalinti pradėjus gyventi atskirai, arba nedalintini, nes yra asmeninio naudojimo. Abi šalys yra darbingos, sveikos, turinčios nuolatines pajamas, todėl reikalauti tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo. Santuokos metu jokių ieškovui žinomų kreditorinių įsipareigojimų šalys neįgijo. Jei atsakovė nepageidautų kitaip, jai paliktina santuokinė pavardė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad šalių šeima yra iširusi. Dėl ieškinio reikalavimų tarp šalių ginčo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

6. Atsakovei pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

7. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, santuokos nutraukimo metu šalys nepilnamečių vaikų neturi.

8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir viešųjų registrų duomenų, ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šalys nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi.

9. Šalys nereiškė reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.

11. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais, santuokos nutraukimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės neprieštaravo. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Abiem šalims sutinkant, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkinamas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo palikti jam turimą pavardę, o atsakovei neprieštaraujant, palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, pageidaujanti pasilikti santuokinę pavardę. Tarp šalių nesant ginčo šiuo klausimu, šalims paliekamos turimos pavardės – R. V. ir J. B.-V..

Dėl turto padalinimo.

14. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

15. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro duomenimis, šalys gyvendamos santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių, neįgijo.

16. VĮ Regitra duomenimis, ieškovo vardu registruotas santuokos metu įgytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu registruotas santuokos metu įgytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

17. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

18. Ieškovas ieškiniu prašo minėtas transporto priemones padalinti priteisiant automobilį (duomenys neskelbtini) ieškovui, o automobilį (duomenys neskelbtini) – atsakovei. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 4 621 Eur, o automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 8 158. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodytų turto verčių neginčijo, su tokiu turto padalinimo būdu sutiko. Remiantis ieškovės paaiškinimais, ½ dalis lėšų, iš kurių buvo įgytas automobilis (duomenys neskelbtini), priklausė jai asmeninės nuosavybės teise (buvo padovanotos jos šeimos). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d.) yra pagrįstas, nurodytas šalių turto padalinimo būdas nepažeidžia nei vienos iš jų interesų, tuo tarpu duomenų apie šalių bendrus ar asmeninius kreditorinius įsipareigojimus, dėl kurių turto padalinimo būdas galėtų įtakoti kreditorių interesus, byloje nėra.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, transporto priemonės dalinamos ieškovo prašomu būdu, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovei - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, sumokėjo 179 Eur dydžio žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir turtinį reikalavimą dėl turto padalinimo, todėl ieškinį tenkinus 100 procentų, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 179 Eur dydžio žyminis mokestis.

22. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovas į bylą nepateikė.

23. Byloje susidarė 5,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios valstybės naudai taip pat priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. B.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes - R. V. ir J. B.-V..

Priteisti ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei J. B.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. B.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) 179 Eur žyminio mokesčio ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės J. B.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,15 Eur (penkis eurus 15 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.