- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- e2S-2012-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01993-2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą – patikslinti 2017 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-831/2017, nurodant, kad 131,29 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovų R. K. ir A. S. būtų priteista valstybei, pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmetė ir 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-100-831/2017 netikslino.
Teismas nurodė, kad civilinio proceso įstatymas imperatyviai numato, kas turi būti nurodoma teismo sprendimo turinyje: rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kas ir buvo padaryta šiame sprendime. Pažymėjo, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti išdėstytas aiškiai, konkrečiai, tiksliai ir kaip įmanoma glausčiau. Atkreipė dėmesį, kad kitose bylose yra priteisiamos ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei, bet ir kitos išlaidos, todėl sprendimų rezoliucinėse dalyse nurodžius kiekvienų priteisiamų išlaidų mokėjimo būdus, teismo sprendimai taptų gremėzdiški ir neaiškūs proceso šalims. Byloje dalyvaujantys asmenys ir patys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.), jų patogumui viešai internete yra sudarytos absoliučios galimybės gauti informaciją apie mokesčius už antrinės teisinės pagalbos suteikimą adresu: http://kat.teismai.lt/lt/vilkaviskio-rajono-apylinkes-teismas/mokesciai-ir-baudos_alytaus_344.html. Sprendė, kad šioje byloje sprendimą tikslinti, nurodant vieną iš aštuonių pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų bei mokėjimo tvarkos, netikslinga, nes to nenumato įstatymas.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-1506-83 1/2017 ir įpareigoti teismą patikslinti 2017 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-83 1/2017, nurodant, kad 131, 29 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų būtų priteista valstybės naudai, būtų pervesta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) -AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nurodė, kad CPK 271 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais teismas, priimdamas sprendimą, turėtų nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą. Teismas, 2017 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-100-831/2017 dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo tvarkos ir terminų nepasisakė dėl ko, tarnybos nuomone, yra apsunkinta bylos šalių pareiga geranoriškai atlyginti priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Be to, tarnybos nuomone, ne visos bylos šalys dėl savo socialinės padėties turi galimybes naudotis viešai internete skelbiama informacija. prašymas patikslinti 2017 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-100-831/2017, nurodant antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo tvarką nekeičia teismo priimto sprendimo esmės, o tik detalizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo tvarką, kas iš esmės atitinka CPK 271 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą. Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, nors ir mokamos į vieną iš pasirenkamų VMI prie FM sąskaitų, tačiau mokamos skirtingais mokėjimo kodais: žyminio mokesčio ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu mokamos įmokos kodu – 5660, antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos įmokos kodu – 5630. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-11-04 rašte Nr. (1.16)-7R-9348 ir Nacionalinės teismų administracijos 2010-10-15 rašte Nr. 4R-1505 nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teismai buvo informuoti apie tai, kad teismų sprendimuose turi būti išskirta ir nurodyta, jog dalis priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, turi būti sumokamos į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu – 5630. Ši informacija reikalinga siekiant įvertinti ne tik dėl to, kad proceso šalys, gavusios teismo nutartį dėl išlaidų atlyginimo, turėtų galimybę jas atlyginti be priverstinio antstolio įsikišimo, tačiau ir tuo tikslu, kad būtų aišku, kiek tiksliai antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginama valstybei. Kauno apygardos teismo kolegija 2011 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutartį civ. b. Nr. 2S-1776-259/2011, kurioje pažymėjo, kad atskirais atvejais gali nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą. Aiškinant ir taikant šią įstatymo nuostatą, yra pagrįstas tarnybos prašymas patikslinti 2015-10-21 teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5651-828/2015 nurodant, kad 5,79 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų būtų priteisia valstybės naudai, pervedant į VMI surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatytas, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu tenkino ieškovo J. S. ieškinį atsakovams R. K. ir A. S. dėl tėvystės nuginčijimo bei kitų reikalavimų. Teismas taip pat priteisė solidariai iš atsakovų R. K. ir A. S. 131,29 Eur išlaidų valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu – patikslinti teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-831/2017, nurodant, kad 131,29 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų būtų priteista valstybės naudai, pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teismui ginčijama nutartimi netenkinus prašymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teismas sprendime turi nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, kad proceso šalis gavusi nutartį turėtų galimybę pati tinkamai ją įvykdyti. Taip pat pažymėjo, kad nutartyje turi būti nurodytas įmokos kodas, nes ši informacija reikalinga ne tik teismo nutarties įvykdymui, bet ir tikslu, kad būtų aišku, kiek tiksliai antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginama valstybei. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo patikslinti rezoliucinę teismo sprendimo dalį, nurodant visas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitas, į kurias gali būti sumokėtos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymo netenkino, kadangi visų sąskaitų nurodymas proceso šalims iš esmės gali suteikti neaiškumo ir teismo sprendimo rezoliucinė dalis taptų pernelyg apkrauta neesmine informacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos visų galimų sąskaitų teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodymas iš esmės nereiškia, kad sprendimo vykdymas tampa nekonkretus ar neaiškus. Kaip teisingai pažymėjo teismas, visa informacija apie mokesčius už antrinę teisinę pagalbą yra nurodyti teismo interneto tinklalapyje. Be to, pažymėtina, kad tiek žyminis mokestis ar valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, tiek valstybei priteistos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą, tiek teismo skirtos baudas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka mokėtinos į tas pačias Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitas, kas reiškia, kad, keičiantis mokėjimo pobūdžiui, mokėjimo sąskaitos iš esmės nesikeičia.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog visi aukščiau nurodyti mokėjimai atliekami į tas pačias Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitas, kad būtų aiškus teismo nutarties rezoliucinės dalies vykdymas ir būtų galima identifikuoti, už ką yra sumokėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu tikslinga teismo nutarties/sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti priteistų išlaidų mokėjimo kodą. Tokį siūlymą teismams yra nurodžiusi Nacionalinė teismų administracija 2010 m. spalio 15 d. rašte Nr. 4R-1505-(6.13), kuriame pažymėjo, kad siekiant užtikrinti išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą tinkamą surinkimą, teismų sprendimuose turėtų būti išskirta ir nurodyta, jog dalis priteistų bylinėjimosi išlaidų sudaro Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu – 5630.
Esant aukščiau nustatytų aplinkybių visetui yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį ir, nekeičiant Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo esmės, jį papildyti, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant įmokos kodas – 5630.
Pažymėtina, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu solidariai iš atsakovų R. K. ir A. S. priteisė 47,76 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinta teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į teismingumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, nurodant įmokos kodą – 5660. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu bus išvengta situacijos, kad atsakovai visas valstybei priteistas išlaidas (nepriklausomai ar tai bylinėjimosi išlaidos, ar už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) sumokėtų tuo pačiu įmokos kodu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą išnagrinėti iš esmės.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti iš dalies – patikslinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-832/2017, jo rezoliucinėje dalyje nurodant: ,,Priteisti solidariai iš atsakovų R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 131,29 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 29 ct) išlaidų valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630.“
Patikslinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-832/2017, jo rezoliucinėje dalyje nurodant: ,,Priteisti solidariai iš atsakovų R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47,76 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (išlaidos susiję su dokumentų įteikimu bei žyminis mokestis), įmokos kodas – 5660“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.