Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atstovei advokato padėjėjai L. V., atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ atstovui advokatui L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VKK Vilnius“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vicus“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Aganus“, uždaroji akcinė bendrovė „Baziris“, uždaroji akcinė bendrovė „Sidonas ir ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Kosvila Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Lupra“, T. V., A. U., N. O., Z. V., A. A., E. K., Ž. Z., J. V., G. K., G. B., R. V., L. D., I. J., R. V., R. G., I. R., R. R., G. Š., A. R., R. P., L. K., D. K., A. S. ir G. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio pareiškimas tenkintinas iš dalies, priešieškinio pareiškimas atmestinas.

Dėl ginčijamų susitarimų galiojimo

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Vicus“ iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas J. V.. UAB „VKK Vilnius“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi, o bankroto administratoriumi paskirta UAB „Adminstratoriai LT“.

Byloje nustatyta, kad šalys 2012-01-30 sudarė Preliminariąją nuomos sutartį Nr. PN2, pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę sutartį 5721,08 kv. m. ploto patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini). 2012-11-02 šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. V-01 (toliau ir - Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė (nuomotojas) perdavė atsakovei (nuomininkui) laikinai naudotis ir valdyti 5721,08 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpas), o atsakovė (nuomininkas) perduodamas patalpas priėmė ir įsipareigojo mokėti 50 000 Lt (14 481 Eur) dydžio nuomos mokesčio kas mėnesį (Nuomos sutarties 2.1. p.). Šalys taip pat susitarė, kad pirmus 6 nuomos mėnesius nuomos mokesčio dydis yra 40 000 Lt (11 584,80 Eur), siekiant sudaryti nuomininkui galimybę įsitvirtinti naujoje vietoje bei išvystyti prekybą (Nuomos sutarties 2.2. p.). Nuomos sutarties 2.3. punktu šalys susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2012-12-31 nuomininkas sumokės nuomotojui 300 000 Lt (86 886, 01 Eur) garantinį įnašą, kuris bus laikomas nuomininko ateities įsipareigojimų, kilusių iš šios sutarties įvykdymo finansine garantija, taip pat padarytos žalos atlyginimo garantija. Šalys susitarė, kad nuomos mokestis bus pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo - priėmimo akto pasirašymo dienos (Nuomos sutarties 2.7.p.) ir turi būti sumokamas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos (Nuomos sutarties 2.5.p.). 2012-11-02 šalys pasirašė Nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą.

2013-04-15 šalys sudarė Susitarimą Nr. 1 prie Nuomos sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-06-30 nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį yra mažinamas iki 40 000 Lt (11 584,80 Eur) per mėnesį. 2013-06-17 šalys sudarė Susitarimą Nr. 2 prie Nuomos sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31 nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį yra mažinamas iki 15 000 Lt (4 344,30 Eur) per mėnesį. 2013-12-27 šalys sudarė Susitarimą Nr. 3 prie Nuomos sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01 nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį yra mažinamas iki 10 000 Lt (2 896,20 Eur) per mėnesį. 2014-12-31 šalys sudarė Susitarimą Nr. 12/12-31 prie Nuomos sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį yra mažinamas iki 2 896 Eur per mėnesį. 2016-01-04 šalys sudarė Susitarimą Nr. 160102/1 prie Nuomos sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad laikotarpiu nuo 2016-01-02 iki 2016-06-30 nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį yra mažinamas iki 1 000 Eur per mėnesį. 2016-07-01 šalys sudarė Susitarimą Nr. 160701/1 prie Nuomos sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-30 nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį yra mažinamas iki 1 000 Eur per mėnesį.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama UAB „Vicus“ bankroto byla (bylos Nr. B2-149-555/2018). Iš Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26d. nutarties, kuria UAB „Vicus“ buvo iškelta bankroto byla matosi, kad ieškovė UAB „Vicus“ 2014 m. spalio 16 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vicus“. Ieškovė pareiškime nurodė, kad įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kurių priežastis – finansavimo stoka prekybos centro „Kalniečiai“ fasadinės dalies rekonstrukcijos užbaigimui bei AB DNB banko pritaikytas areštas prekybos centro patalpoms. Nurodoma, kad nepatrauklus išorinis pastato vaizdas atstumia nuomininkus bei pirkėjus, dėl ko UAB „Vicus“ turi mažinti patalpų nuomos kainas, o tai lėmė apyvartinių lėšų trūkumą. Iš minėtos nutarties turinio matosi, kad byloje sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė siekiant išsiaiškinti realią, BUAB „Vicus“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (prekybos centro „Kalniečiai) rinkos vertę. 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės aktu Nr. 1754 EKZ 2015 ALA VHAN, ekspertizės objekto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rinkos vertė 2015 m. gruodžio 3 d. yra 2 230 000 Eur. Teismas darė išvadą, kad atlikta turto vertinimo ekspertizė, patvirtino aplinkybę, kad UAB „Vicus“ balanse apskaityta bendra turto vertė yra paneigta, o reali turto vertė yra ženkliai mažesnė, nei ta, kurią atsakovė (UAB „Vicus“) deklaruoja.

Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1376-214/2014 buvo paliktas galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-07-04 surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120704-00054 – iki 2013-01-07 nugriauti prie pastato (PC „Kalniečiai“, esančio (duomenys neskelbtini)) savavališkai pastatytus priestatus: prie šiaurinės sienos pastatytą 3,60 m pločio, 6,00 m. ilgio, 4,30 aukščio priestatą ir prie pastato vakarinės sienos pastatytą 5,90 m. pločio, 22,80 m. ilgio, 10 ,50 m. aukščio priestatą.

Tokiu būdu darytina išvada, kad šalims buvo žinoma reali pastato būklė, dėl to šalys pagrįstai susitarė dėl patalpų nuomos kainos mažinimo. Sudaryti susitarimai atitiko šalių valią ir nėra pagrindo spręsti, kad šie susitarimai buvo ieškovei nenaudingi ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, todėl ieškinio reikalavimas ginčijamus susitarimus pripažinti negaliojančiais netenkinamas.

Dėl nesumokėto nuomos mokesčio dydžio ir netesybų

Kadangi ieškovės reikalavimas ginčijamus susitarimus dėl nuomos kainos sumažinimo pripažinti negaliojančiais atmestas, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti 1 096 501,40 Eur skolą ir atliktus šios skolos apskaičiavimus laiko nepagrįstus.

Teismas pasisako dėl ieškovės prašomos priteisti 629 522,13 Eur nuomos mokesčio skolos. Ieškovė nurodė, kad atsakovės 630 680,61 Eur skola susideda iš iki 2012-12-31 nesumokėto 300 000 Lt (86 886,01 Eur) garantinio įnašo (Nuomos sutarties 2.3. p.), už nuo 2012-11-02 iki 2013-04-30 (6 mėn.) 40 000 Lt (11 584,80 Eur) per mėnesį, iš viso 69 508,80 Eur nesumokėto nuomos mokesčio (Nuomos sutarties 2.2.p.); už nuo 2013-05-01 iki 2013-06-30 (2 mėn.) 40 000 Lt (11 584,80 Eur) per mėnesį, iš viso 23 169,60 Eur nesumokėto nuomos mokesčio pagal 2013-04-15 susitarimą prie Nuomos sutarties; už nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31 (6 mėn.) 15 000 Lt (4 344,30 Eur) per mėnesį, iš viso 26 065,80 Eur pagal 2013-06-17 susitarimą prie Nuomos sutarties; už nuo 2014-01-01iki 2015-01-01 (12 mėn.) 10 000 Lt (2 896,20 Eur) per mėnesį, iš viso 34 754,40 Eur nesumokėto nuomos mokesčio pagal 2013-12-27 susitarimą prie Nuomos sutarties; už nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 (12 mėn.) 2 896,20 Eur per mėnesį, iš viso 34 754,40 Eur nesumokėto nuomos mokesčio pagal 2014-12-31 susitarimą prie Nuomos sutarties; už nuo 2016-01-02 iki 2016-06-30 (6 mėn.) 1 000 Eur per mėnesį, iš viso 6 000 Eur pagal 2016-01-04 susitarimą prie Nuomos sutarties; už nuo 2016-07-01 iki 2016-09-28 (2 mėn.) 1 000 Eur per mėnesį, iš viso 2 000 Eur pagal 2016-07-01 susitarimą prie Nuomos sutarties; už nuo 2016-09-28 iki 2017-09-30 (12 mėn.) 50 000 Lt (14 481 Eur), iš viso 173 772 Eur faktinį naudojimąsi patalpomis (Nuomos sutarties 3.6.p.) ir už nuo 2017-03-31 iki 2017-09-30 (6 mėn.) 100 000 Lt (28 962 Eur) per mėnesį baudos, iš viso 173 772 Eur, numatytos Nuomos sutarties 10.8.p.

Teismas sprendžia, kad vadovautis šiuo dokumentu nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo, kadangi atsakovė nepateikė jokių finansinių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti apie skolą bei jos susidarymo aplinkybes. Be to, yra pagrindas abejoti šio dokumentų teisingumu, nes Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje Nr. B2-1465-555/2017 BUAB „Vicus“ bankroto byloje patvirtino kreditorės UAB „VKK Vilnius“ 79 241,07 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris nesusijęs su teisiniais santykiais nagrinėjamojoje byloje. Kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad mokestis pagal Nuomos sutartį sumokėtas, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė yra skolinga ieškovei.

Teismo vertinimu, ieškovė teisingai apskaičiavo nesumokėtą nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį ir prie sutarties sudarytus susitarimus, kas už laikotarpį nuo 2012-11-02 iki 2017-09-30 sudaro 368 864,12 Eur. Tai yra detalizuota ieškinio pareiškimo skolos apskaičiavimo lentelėje. Nuomos sutarties 10.8 ir 2.3 punktuose yra numatytos netesybos, todėl teismas pasisako dėl jų pagrįstumo ir netesybų dydžio.

2012 m. lapkričio 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. V-01 10.8 punktu šalys susitarė, jeigu nuomininkas Sutartyje nustatyta tvarka tinkamai negrąžina Nuomojamo ploto ar Bendrojo naudojimo dalių šios Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo atveju, papildomai prie Nuomos mokesčio Nuomininkas privalo sumokėti Nuomotojui baudą, lygią dvigubam Nuomos mokesčiui ir kitus mokesčius už kiekvieną pavėluotą dieną proporcingai praleistų dienų skaičiui. Ieškovė baudą pagal Sutarties 10.8 punktą skaičiuoja už laikotarpį nuo 2017-03-31 iki 2017-09-30 ir tai sudaro 173 772 Eur, nes atsakovė nuomojamų patalpų po sutarties nutraukimo ieškovei neperdavė.

Kaip matyti iš Sutarties 10.8 punkto šalys susitarė dėl netesybų šalims netinkamai vykdant sutartį.

Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Tačiau tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas.

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Nagrinėjamojoje byloje tarp dviejų juridinių asmenų komercinėmis sąlygomis sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties siekiamas tikslas – pelnas yra susijęs su nuomos paslaugų teikimu, todėl ir netesybos turėtų būti susijusios su nuomotojo suvaržymais teikti nuomos paslaugas. Komercinėmis sąlygomis sudaromos gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nustatomos netesybos visų pirma skirtos skatinti nuomininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus ir neturi tapti nuomotojo galimybe gauti nepagrįstą finansinę naudą dėl pernelyg didelio netesybų dydžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į ginčo nuomos sutarties tikslus, į tai, kad sutarties šalys yra juridiniai asmenys, kuriems šiuo metu yra iškeltos bankroto bylos, į tai, kad ieškovė nenurodė, kokius konkrečiai nuostolius ji patyrė dėl nuomojamų patalpų negrąžinimo ieškovei pagal Sutarties 10.8 punktą, atsižvelgdamas į tai, kad 2016-01-04 ir 2016-07-01 susitarimais prie Nuomos sutarties buvo susitarta dėl nuomos kainos tik po 1000 Eur per mėnesį bei vertindamas atsakovės turtinę padėtį ir netesybų bei nesumokėto nuomos mokesčio dydžių santykį, sprendžia, kad šiuo atveju sutartyje nustatytos netesybos yra per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui savo iniciatyva sumažinti netesybų dydį už nuomos sutarties nevykdymą pagal Sutarties 10.8 punktą iki 7 proc., t.y. nuo prašomų priteisti 173 772 Eur iki 12 164 Eur.

Iš 2012 m. lapkričio 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. V-01 2.3 punkto matosi, kad šalys susitarė, jog ne vėliau kaip iki 2012-12-31 Nuomininkas sumoka Nuomotojui 300 000 Lt (trijų šimtų tūkstančių litų) garantinį įnašą. Šis įnašas laikomas Nuomininko ateities įsipareigojimų, kilusių iš šios Sutarties įvykdymo finansine garantija, o taip pat Nuomotojui Subnuomininkų veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo garantija. Pastaroji garantija, jeigu Nuomotojui padaryta žala didesnė, neatleidžia Nuomininko nuo likusios žalos atlyginimo prievolės. Šalys susitaria, kad jeigu nuomos sutartis nutraukiama Nuomininko iniciatyva ar dėl Nuomininko kaltės anksčiau termino, šiame punkte nustatytas garantinis įnašas ar jo nepanaudotoji dalis laikoma vienkartinėmis baudinėmis netesybomis ir Nuomininkui negrąžinama. Nuomininkui tinkamai įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus garantinis įnašas gražinamas per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties termino pabaigos.

Kaip matyti iš Sutarties 2.3 punkto turtinio, kad garantinis įnašas turėjo būti sumokėtas iki 2012-12-31 ir turėjo būti skirtas nuomininko ateities įsipareigojimų, kilusių iš sutarties finansine garantija, o taip pat subnuomininkų veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo garantija. Bylos medžiaga patvirtina, kad garantinis įnašas iki 2012-12-31 ieškovei sumokėtas nebuvo ir ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo garantinio įnašo sumokėjimo nereikalavo, o ginčijamais susitarimais prie Nuomos sutarties sutiko mažinti negyvenamųjų patalpų nuomos kainą. Duomenų apie tai, kad nuomotojui subnuomininkų veiksmais buvo padaryta turtinės žalos, byloje nepateikta.

Pagal CK 6.71 ir 6.73 straipsnius netesybos laikomos prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu. Iš Sutarties 2.3 punkto turinio darytina išvada, kad numatytos netesybos yra baudinės, o ne kompensacinės. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Sutarties nutraukimo dėl nuomininko kaltės anksčiau termino patyrė nuostolių. Be to, Sutartis buvo nutraukta ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., ir 11 str. 5 d. 13 p. pagrindu. Kadangi garantinis įnašas nebuvo sumokėtas, o šiuo sprendimu teismas yra pasisakęs dėl ieškovei priklausančio nesumokėto nuomos mokesčio dydžio bei netesybų už nuomos Sutarties nevykdymą pagal Sutarties 10.8 punktą, todėl aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 86 886,01 Eur netesybas pagal Sutarties 3.2 punktą yra nepagrįstas.

Dėl atsakovės priešieškinio negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančia

Atsakovė UAB „VKK Vilnius“ patikslintu priešieškiniu prašė ieškovės vienašališką 2012 m. lapkričio 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. V-01, sudarytos tarp UAB ,,Vicus“ ir UAB ,,VKK Vilnius“, nutraukimą pripažinti negaliojančiu ir nurodė, kad Nuomos sutarties vykdymas duoda ekonominę naudą ieškovei bei jos kreditoriams. Nuomos sutarties nutraukimas ieškovei nėra naudinga dėl to, kad vien pastato išlaikymas per mėnesį vidutiniškai kainuoja 8 000 Eur, o šildymo sezono metu - 13 000 Eur. Atsakovės vertinimu bankroto administratoriaus apsisprendimas nutraukti Nuomos sutartį yra netikslingas ir ekonomiškai nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad BUAB bankroto administratorius J. V. 2016-09-28 pranešimu „Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vicus“ ir sutarties nevykdymo“ Nr. 09-21158 kreipėsi į UAB „VKK Vilnius“ ir nurodė, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p, 11 str. 5 d., 13 p., BUAB „Vicus“ toliau nevykdys 2012-11-02 su UAB „VKK Vilnius“ sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. V-01 ir nurodė per 10 kalendorinių dienų perduoti nuomojamas patalpas bankroto administratoriui. Kaip nurodė ieškovės bankroto administratorius, ši sutartis UAB „Vicus“ buvo finansiškai nenaudinga, nes UAB „VKK Vilnius“ ilgą laiką nemokėjo nuomos mokesčio pagal Sutartį. Per visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. nuo 2012-11-02 iki 2016-09-28 atsakovė ieškovei sumokėjo tik 4000 Lt (1 158,48 Eur): 2013-07-12 bankiniu pavedimu pervedė 2 000 Lt (579,24 Eur) ir 2013-08-22 pervedė 2 000 Lt (579,24 Eur). UAB „VKK Vilnius“ nepateikė jokių kitokių įrodymų apie tai, kad nuomos mokestis buvo mokamas.

ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p. nurodyta, kad jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu įmonės valdymo organai administratoriui perdavė ne visus duomenis apie įmonės sudarytas sutartis, prisiimtus įsipareigojimus ir su įmonės sudarytomis sutartimis susijusius dokumentus, šiame punkte nustatytas pranešimo suinteresuotiems asmenims apie tokių sutarčių nevykdymą terminas pradedamas skaičiuoti nuo duomenų apie šias sutartis ar įsipareigojimus ir dokumentų gavimo dienos.

UAB „Vicus“ vadovas V. Z. UAB „Vicus“ veiklos dokumentus, tame tarpe ir 2012 m. lapkričio 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. V-01 bankroto administratoriui perdavė 2016-09-21 Archyvinių dokumentų perdavimo-priėmimo aktu.

Esant aukščiau aptartiems duomenims teismas sprendžia, kad BUAB „Vicus“ bankroto administratorius, iki pirmojo BUAB „Vicus“ kreditorių susirinkimo, vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 5 d. 13 p., turėjo teisę ir privalėjo spręsti klausimus, susijusius su BUAB „Vicus“ tolimesniu sutarčių vykdymu. BUAB „Vicus“ bankroto administratoriui nusprendus, kad tolimesnis Nuomos sutarties vykdymas prieštarauja BUAB „Vicus“ bei jos kreditorių interesams, jis priėmė teisėtą sprendimą toliau nebevykdyti šios sutarties, todėl priešieškinio reikalavimas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vienašališką nutraukimą pripažinti negaliojančiu atmestinas.

Be to, pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. To paties straipsnio 2 punkte nurodyta, kad asmenims išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turo sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis. Tai reiškia, kad jokie asmenys negali bankrutuojančios įmonės turto subnuomoti ar kitaip jų valdymą perleisti tretiesiems asmenims.

Dėl procesinės bylos baigties

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies – ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 368 864,12 Eur nuomos mokesčio skolos ir 12 164 Eur netesybų, iš viso 381 028,12 Eur, kiti ieškinio reikalavimai atmetami. Šiuo teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistos piniginės lėšos sudaro pagrindą patvirtinti BUAB „Vicus“ kreditorinį reikalavimą BUAB „VKK Vilnius“ bankroto byloje. Atsakovės priešieškinio reikalavimas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės UAB „Vicus“ atstovas advokatas J. K. 2018-05-28 (Dok. Nr. 16191) pateikė į bylą prašymą priteisti ieškovei 3690,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodė suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją bei pateikė 2018-05-28 PVM sąskaitą faktūrą KMM NR. 2018-054 bei jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Be to, ieškovė BUAB „Vicus“ kartu su 2017-11-22 pateikė 2017-11-22 PVM sąskaitą faktūrą serija KMM Nr. 2017-108 bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

BUAB „VKK Vilnius“ atstovas advokatas L. B. pateikė prašymą priteisti atsakovei 1089 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Su prašymu pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALB 00086, kurioje nurodyta suteiktų teisinių paslaugų detalizacija bei 2018-07-02 mokėjimo nurodymą, iš kurio matosi, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta pinigų suma yra apmokėta.

Kadangi ieškinio pareiškimas tenkinamas iš dalies, o priešieškinio pareiškimas netenkinamas, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovės alternatyviu ieškinio reikalavimu buvo prašoma priteisti iš atsakovės 629 522, 13 Eur skolos, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti 381 028,12 Eur, t. y. patenkinta 60 proc. ieškinio reikalavimo, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 2214 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo atmestus likusių reikalavimų dalyje, atsakovei iš ieškovės yra pagrindas priteisti 40 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 435,60 Eur.

Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš atsakovės ieškovei priteistina 1778,40 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinio pareiškimą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės BUAB „VKK Vilnius“ j. a. k. 300861795 ieškovei BUAB „Vicus“ j. a. k. 13549720 381 028,12 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 12 euro centų) skolos bei 1778,40 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų iš BUAB „VKK Vilnius“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Likusioje reikalavimų dalyje ieškinio netenkinti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.