Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-01-18 · Byla Nr. 2KT-1/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-01-18Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-18
Bylos Nr.
2KT-1/2012
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03517-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
O. E. B.
Atsakovas
Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno miesto 14-ojo notarų biuro
Trečiasis asmuo
Lloyd
Advokatai
Vytautas Gustas
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-1/2012
Teismo proceso Nr. 2-29-3-03517-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 94.4;98.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Mažeikių rajono apylinkės teismo žinioje esančia civiline byla Nr. 2-14-721/2012, pagal ieškovės O. E. B. ieškinį atsakovams: Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, S. R., G. K., A. V. bei E. L., trečiajam asmeniui Lloyd‘s, Lloyd‘s Syndycate AFB 2323/623 dėl administracinių aktų, sandorių, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bei pareiškėjų - ieškovės įgalioto atstovo E. Z. ir advokato Vytauto Gusto pareiškimu nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo visus Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjus ir bylą perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Esmė ir pareikšto nušalinimo argumentai.

Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-14-721/2012, pagal ieškovės O. E. B. ieškinį atsakovams: Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, S. R., G. K., A. V. bei E. L., trečiajam asmeniui Lloyd‘s, Lloyd‘s Syndycate AFB 2323/623 dėl administracinių aktų, sandorių, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Šalies argumentai

Nagrinėjamos bylos esmė ta, kad ieškovė O. E. B. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiais Telšių apskrities viršininko 2006-03-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-09-20 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2007-01-16 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Kauno 14-jame notarų biure Telšių VMI vardu atstovaujant Lietuvos valstybę; Telšių apskrities viršininko 2007-02-19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. P. 2007-03-27 dėl 4,6 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-03-29 4,6 ha miško žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio sklypo 2007-03-29 priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2007-03-20 5,1 ha miško žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nupirkto žemės sklypo 2007-03-20 priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir abu ginčo miško žemės sklypus grąžinti M. M. nuosavybėn; taip pat įpareigoti Kauno 14-jo notarų biuro notarę D. M. išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po M. M. mirties į abu ginčo sklypus.

Ieškovės atstovai parengiamojo teismo posėdžio metu – 2012 m. sausio 10 d. žodžiu teismo posėdyje teigdami, kad nagrinėjama byla susijusi su viešojo intereso gynimo pareiškė eilę prašymų, kuriais nurodė teismui išreikalauti įrodymus, iškviesti apklausti liudytojus. Teismui priėmus nutartį, kuri buvo įrašyta į teismo posėdžių protokolą netenkinti pareikštų prašymų, ieškovės atstovas pagal įgaliojimą E. Z. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Nadeždai Kiubienei ir kitiems Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjams. Savo prašymo iš esmės, kaip to reikalauja CPK 68 straipsnis, nemotyvavo. Iš bylos proceso eigos ir esančio teismo posėdžio protokolo galima suprasti, kad pareiškėjo reiškiamas teisėjai ir visam Mažeikių rajono apylinkės teismui nušalinimas siejamas su teisėjos atsisakymu patenkinti ieškovų atstovų prašymą išreikalauti jų prašomus įrodymus ir iškviesti prašyme nurodytus liudytojus. T. y. susijęs su teisėjos atliekamais procesiniais veiksmais, kuriuos pareiškėjas vertina kaip išankstinę teisėjos nuomonę dėl bylos baigties.

Dėl šios priežasties, pareiškėjo manymu, nagrinėjant bylą šiame teisme ji gali būti išnagrinėta neobjektyviai. Todėl prašo nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo ne tik bylą nagrinėjančią teisėją, bet ir visus Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjus ir bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios grandies Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui.

Ieškovės O. E. B. atstovas advokatas V. Gustas nušalinimo pareiškimą palaikė.

Jis nurodė, kad dėl teismo veiksmų jis susidarė nuomonę, kad byla objektyviai šiame teisme negalės būti išnagrinėta.

2012 m. sausio 11 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininkė, nespręsdama dėl pareikšto nušalinimo pagrįstumo nurodė, kad pareiškėjui pareiškus nušalinimą visiems šio teismo teisėjams, ji negali spręsti nušalinimo klausimo, nes nušalinimas reiškiamas ir teismo pirmininkei. Todėl pareiškėjo – ieškovės atstovo pagal įgaliojimą E. Z. ir advokato Vytauto Gusto pareiškimą dėl nušalinimo ir civilinę bylą perdavė Šiaulių apygardos teismui spręsti dėl nušalinimo pagrįstumo.

Pareiškimo dėl nušalinimo netenkinimo teisiniai argumentai ir motyvai.

Teisėjo nušalinimo klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, arba nušalinimas pareiškiamas visiems teisėjams (lot. in corpore), nušalinimo klausimą sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Tokį šio svarbaus teisės instituto teisinį reguliavimą sąlygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems apylinkės teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimus. Kadangi pareiškėjas ieškovės atstovas pagal įgaliojimą E. Z. pareiškė nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiai teisėjai Nadeždai Kiubienei, bet ir visiems Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjams, šis nušalinimo pareiškimas sprendžiamas aukštesnės pakopos teisme – šiuo atveju – Šiaulių apygardos teisme (CPK 69 str.).

Sprendžiant pareiškime formuluojamus reikalavimus šioje situacijoje svarbu ta aplinkybė, kad šioje byloje klausimas dėl teisėjos nušalinimo analogiškais argumentais jau buvo sprendžiamas ir nebuvo tenkintas. Tokį nušalinimo pareiškimą teisėjai buvo pareiškęs ieškovės atstovas advokatas Vytautas Gustas. Jis, reikšdamas nušalinimą teisėjai N. Kiubienei 2011 m. gruodžio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo nurodęs, kad byloje dalyvaujantiems ieškovei ir jos atstovams kilo pagrįstų abejonių teisėjos nešališkumu ir objektyvumu, kurias sąlygoja teisėjos gal net išankstinė nuomonė apie ieškovę ir jos pareikštus reikalavimus, nes ši netenkino jos atstovų prašymus kviesti į teismo posėdį liudytojus bei išreikalauti dokumentus, jų nuomone, būtinus bylai išnagrinėti. Ribodama ieškovės galimybę teikti byloje įrodymus, teisėja negalės jos objektyviai išnagrinėti. Siekiant išvengti galimo bylos nagrinėjimo vilkinimo, o taip pat siekiant bylą išnagrinėti kuo operatyviau ir objektyviau, ši turi būti perduota kitam teisėjui. Ši aplinkybė reikšminga ne tiek sprendžiant nušalinimo pareiškimo argumentų pagrįstumo klausimus, kiek procesinius sprendimus, susijusius su reiškiamais nušalinimais.

Nušalinimo teisės aiškinimo ir taikymo aspektai

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir užtikrinimo garantija, įtvirtinta Konstitucijos 109 straipsnyje, bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.

Motyvuojamoji dalis

CPK 64 straipsnis numato, kad teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai teisėjui nušalinti, o CPK 66 straipsnis nustato, kad nušalinimas gali būti pareikštas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

Taigi bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindai yra aptarti CPK 64-66 straipsniuose. Tačiau pažymėtina, kad visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne vien tik esant tokiam dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, t. y. subjektyviam nenorui, kad bylą nagrinėtų paskirtasis teisėjas ar teismas, kuriam pagal kompetenciją priskirta nagrinėti konkrečią bylą, arba siekiant kitų tikslų, pvz. bylos vilkinimo, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (teisėjo ar teisėjų) šališkumo nagrinėjant konkrečią bylą. Pažymėtina, kad tokie pat reikalavimai taikytini ir teisėjui pačiam priimant sprendimą nusišalinti. Pasikartojant dar kartą primintina, kad bet koks pareiškimas dėl nušalinimo ar sprendimas nusišalinti turi būti pagrįsti ir motyvuoti. Negalima piktnaudžiauti procesu ir reikšti nušalinimą siekiant kitokių nei įstatyme numatytų tikslų (pvz., bylos vilkinimo, spaudimo teismui, siekiant sau palankaus teismo sprendimo, poveikio darymo per nušalinimo teisės institutą ir pan.), taip pat įstatymas draudžia reikšti nušalinimą analogiškais motyvais ir argumentais, kuriais jis jau buvo išspręstas. Kartu, įvertinant ir pareikštojo šioje byloje nušalinimo argumentų turinį, primintina, kad įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių, kurioms esant gali būti reiškiamas nušalinimas sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Nušalinimo pagrindu negali būti teismo priimami procesiniai sprendimai, nutartys ir kiti dokumentai, kai nėra kitų objektyvių ar subjektyvių faktorių, rodančių teisėjo šališkumą

Pagal CPK 64-66 straipsnių prasmę teisėjas gali būti nušalintas arba turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurių subjektyviai teisėjas negali nagrinėti bylos. Be subjektyvumo faktoriaus nušalinimo pareiškimas turi turėti ir objektyvųjį faktorių, t .y. objektyviai turi būti abejonių dėl teismo ar teisėjo nešališkumo, o CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalis, pareiškusi nušalinimą teismui ar teisėjui turi įrodyti tokias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Šiame kontekste dar kartą primintina, kad kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Ir esminė aplinkybė, svarbi ir reikšminga ir šiam konkrečiam atvejui tai, kad nušalinimo klausimas kiekvienu atveju ir kiekvienoje byloje sprendžiamas atskirai, nepriklausomai nuo to, kaip jis buvo išspręstas panašiose bylose ar situacijose ir turi būti reiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, bet ne apskritai teismui, kaip institucijai.

Vertinant ieškovės įgalioto atstovo E. Z. pareiškimą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo akivaizdu, kad pareiškimas yra grindžiamas subjektyvia ieškovės atstovo pozicija, jo manymu, kad byla gali būti išnagrinėta neobjektyviai, vien dėl to, kad bylą nagrinėjanti teisėja spręsdama procesinius klausimus, tame tarpe ieškovės atstovų prašymus, priima nepalankius ieškovei sprendimus, t. y. prašymų netenkina. Šioje byloje vyksta parengiamieji teismo posėdžiai, kurių metu šalys galutinai suformuluoja savo reikalavimus, pagrindžia juos, ir vadovaujantis dispozityvumo principais teikia savo argumentus. Kartu byloje dalyvaujančios šalys, esant pagrindams, reglamentuotiems CPK XIII šio kodekso skyriuje turi teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymus, kurių jie patys negali gauti, ir kurie yra susiję su nagrinėjama bylą, tokį savo prašymą pagrindę teisiniais argumentais. Tačiau toks šalių prašymas teismui nėra privalomas, nes dispozityviose bylose pareiga teikti įrodymus priskiriama šaliai, kuri nori įrodinėti tam tikrus teisiškai reikšmingus faktus ar aplinkybes. Teismas, vykdydamas teisingumą yra nepriklausomas, bylas privalo nagrinėti pareikštų reikalavimų ribose, laikytis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Be to, kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje formuojama pozicija, kad teisėjui reiškiami nušalinimai dėl jo priimamų procesinių sprendimų, negali būti pagrindu teisėją nušalinti.

Taigi įvertinus tai kas konstatuota šioje nutartyje, sprendžiama, kad pareiškėjo pareiškimas visiškai neatitinka įstatymo keliamų nušalinimo pareiškimui reikalavimų, todėl negali būti tenkinamas. Pareiškėjas tokiu pareiškimu apskritai paneigia civilinio proceso kodeksu sureguliuotus bylų teismingumo principus, teismo paskirtį ir jam Konstitucijos priskirtas funkcijas vykdyti teisingumą.

Minėta, kad įstatymas (CPK 68 straipsnis) draudžia reikšti nušalinimą visam teismui. Nušalinimas gali būti reiškiamas tik konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui, nurodant tokio nušalinimo argumentus. Taigi ta aplinkybė, kad pareiškėjas nepasitiki Mažeikių rajono apylinkės teismo visais teisėjais, nenurodydamas tokio nepasitikėjimo pagrindų yra akivaizdus ne nušalinimo teisės realizavimas, bet šalies piktnaudžiavimas procesine nušalinimo teise. Lietuvos Respublikos Konstitucija (109 straipsnis) tik Teismui - vienintelei valdžios institucijai pavedė vykdyti teisingumą valstybėje. Todėl pareiškime nurodyti motyvai, jų nepagrindžiant konkrečiais galimą šališkumą įrodančiais argumentais yra pripažintini spekuliatyviais ir siekiančiais kitų nei įstatyme nustatyti šiam teisės institutui tikslai. Todėl remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti pareiškėjo nušalinimo pareiškimo Mažeikių rajono apylinkės teismo visiems teisėjams, taip pat ir teisėjai Nadeždai Kiubienei nėra. O nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti ieškovės įgalioto atstovo E. Z. ir advokato Vytauto Gusto nušalinimo pareiškimo Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjai Nadeždai Kiubienei ir visiems šio teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-14-721/2012.

Nutartis neskundžiama.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius