Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-11-372/2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-03
Bylos Nr.: 2A-11-372/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-03517-2010-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: O. E. B.

Kategorijos

30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-11-372/2014

Teisėja N. Kiubienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03517-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.1; 34.4; 121.14; 121.18;121.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOSTEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. E. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. E. B. ieškinį atsakovamsKauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, S. R., G.K., A. V., E. L., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų draudimo bendrovei Lloyd'sSyndicate AFB (BeazleyFurlongeLtd) dėl administracinių aktų, sandorių, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė O.E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė :1) pripažinti negaliojančiais dalyse dėl ginčo sklypų Telšių apskrities viršininko 2006-03-24 sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini), 2006-03-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) , 2006-05-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu 2007-01-16 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Kauno miesto 14-me notarų biure Telšių VMI vardu atstovaujant valstybę; 3) pripažinti negaliojančiu 2007-02-19 Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančiais papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4,6000ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių 3-me notarų biure išduotą M. P.; 5) pripažinti negaliojančiais 2007-03-29 4,6000ha miško žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nupirktojo žemės sklypo 2007-03-29 priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ha miško žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nupirktojo žemės sklypo 2007-03-20 priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) taikyti restituciją ir 4,6000 ha miško žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 5,1000 ha miško žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti M. M. nuosavybėn; 7) įpareigoti Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarę D. M. išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į mirusios M. M. 4,6000ha ir 5,1000ha miško žemės sklypus; 8) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-03-05 Kauno m. 14-jo notarų biuro notarė D. M. ieškovei išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į butą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1993-10-04 Kauno 1-jame notarų biure patvirtintu testamentu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei paliko M. M.. Ieškovė buvo M. M. globėja. 2002-04-05 Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Telšių apskrities viršininko 2002-04-05 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai 4,60ha miško žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Sklypui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2002-04-05 Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002-04-05 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) p. M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai 5,10ha miško žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Sklypui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-07-01 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarę D. M., prašydama išduoti jai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į šį po testatorės mirties atsiradusį turtą. 2009-07-17 nutarimu notarė atsisakė atlikti ieškovės prašomą notarinį veiksmą. Atsisakymas buvo grindžiamas tuo, kad mirusioji M. M. testamentu ieškovei paliko konkretų nekilnojamąjį turtą, į kurį išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose esančius žemės sklypus, į kuriuos mirusiosios M. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės, pagal įstatymą paveldėjo valstybė, kurią atstovaujančiai Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007-01-16 Kauno miesto 14-ojo notarų biure buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007-01-24 raštu Nr.(6.1)-Rl 6-391 informavo Telšių apskrities viršininko administraciją apie paveldėtą turtą – 2 miško žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paprašė šiuos paveldėtus sklypus perimti į laisvą valstybinės žemės fondą. Telšių apskrities viršininkas 2007-02-19 įsakymo Nr.Pl.Ž-293 1p. pripažino netekusiais galios Telšių apskrities viršininko 2002-04-05 įsakymo Nr.662 „Dėl žemės, miško ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises Mažeikių rajone“ 7.1. ir 8.1.punktus, t.y. tuos, kurių pagrindu atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, M. M. buvo perduoti neatlygintinai 4,60 ha ir 5,10 ha miško žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) Įsakymo 2 p. šie sklypai paimti į laisvos valstybinės žemės fondą. Įsakymo 3.1 p. nurodyta (duomenys neskelbtini) Žemėtvarkos skyriui šiuos du paimtuosius miško žemės sklypus išregistruoti iš viešojo registro, nepanaikinant sklypų ribų. Telšių apskrities viršininko administracijos 2002-04-05 sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtuosius du sklypus, liko galioti. Telšių apskrities viršininkas be jokio teisinio pagrindo faktiškai panaikino M. M. nuosavybės teises, įregistruotas viešajame registre, į du konkrečius miško žemės sklypus. Šie du miško žemės sklypai, kaip valstybės nuosavybėn perėję objektai buvo perleisti kitiems asmenims. 2006-03-24 Telšių apskrities viršininkas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-03-28 įsakymu (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 4,6000 ha ginčo sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), I. P., mirusiam (duomenys neskelbtini). Šie administraciniai aktai priimti dėl 4,6000 ha sklypo, nuosavybės teisėmis tebepriklausiusio M. M., todėl šie administraciniai aktai pripažintini negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos. 2007-03-27 atsakovei M. P. po vyro I. P. mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) į ginčo sklypą, kurio pagrindu ji tapo šio sklypo savininke. 2007-03-29 M. P. sudarė šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašė priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu šio sklypo savininku tapo atsakovas G. K.. Tiek paveldėjimo teisės liudijimas, tiek vėliau sudarytasis paveldėto sklypo pirkimo-pardavimo sandoris yra pripažintini negaliojančiais nuo jų patvirtinimo ir sudarymo dienos. 2006-09-15 Telšių apskrities viršininkas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-09-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises atsakovei A. V. į 5,1000 ha ginčo sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie administraciniai aktai priimti dėl sklypo, nuosavybės teisėmis tebepriklausiusio M. M., todėl ir šiuo atveju abu administraciniai aktai pripažintini negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos. 2007-03-20 atsakovė A. V. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašė priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu ginčo sklypo savininke tapo atsakovė E. L.. Šis sandoris taip pat pripažintinas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, nes pirkėjos nuosavybe sklypas tapo kito asmens nuosavybės teisės pažeidimo pagrindu. Pripažinus minėtus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija ir abu ginčo sklypai: 4,600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 5,100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini M. M. nuosavybėn. Testatorė M. M. neturėjo įstatyminių įpėdinių, todėl ieškovei O. E. B., priėmusiai palikimą pagal testamentą, notarė turėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į testatorės turtą, atsiradusį po jos mirties, t. y. į ieškinyje nurodytus miško žemės sklypus Mažeikių rajone. M. M. teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jai mirus, tapo palikimo dalimi, nuosavybės teisių atkūrimo procesu rūpinosi ieškovė. Niekas, išskyrus visą palikimą priėmusią ieškovę, neturėjo teisės paveldėti M. M. turtą. Notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ieškinyje nurodytą turtą akivaizdžiai prieštarauja testatorės valiai.

Atsiliepimas

Atsakovė Telšių apskrities VMIprie LR FMatsiliepimu į ieškinį nesutinka su reikalavimu pripažinti negaliojančiu Kauno m. 14-ojo notarų biuro Telšių apskrities VMI išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius 2006-10-16 raštu Nr. R2-1172 informavo Telšių apskrities VMI, kad Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius prašo M. M. vardu įregistruotus du miško sklypus pagal Kauno apygardos teismo 2003-06-04 sprendimą perimti valstybės nuosavybėn. Telšių apskrities VMI, vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 pavirtintų ,,Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ 44 punktu, surinkusi informaciją apie palikėjos M. M. paveldėtiną turtą, 2006-12-06 pareiškimu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir palikimo apsaugos. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3214-215/2006 paskyrė antstolį M. M. turto palikimo apyrašui sudaryti, nutarties vykdymą pavedė Telšių apskrities VMI pasirinkam antstoliui. Antstolės E. M. kontoroje 2006-12-13 buvo sudarytas palikėjos M. M. palikimo apyrašas, kuriame nurodytas palikėjos turtas: 51000 kv.m. žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 46000 kv.m. žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 14-tas notarų biuras 2007-01-16 išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. M. turtą: 51000 kv.m. žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 46000 kv.m. žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., paveldėjo valstybė, atstovaujama Telšių apskrities VMI. Atsakovė Telšių apskrities VMI, sutinkamai su LR CK 5.2 str., 5.5 str., 5.62 str. 2 d., 5.66 str., teisėtai paveldėjo 51000 kv.m. žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., ir 46000 kv.m. žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2003-06-04 sprendimu atmetė O. E. B. ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti, kad M. M. 1993-10-04 testamentu paliko jai visą savo turtą. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad mirusioji M. M. dar 1999 metais žinojo, kad jai gali būti atkurta nuosavybės teisė į žemę nurodytoje vietovėje, tačiau papildomo ar naujo testamento dėl šios žemės palikimo ieškovei nesudarė, neišreiškė savo valios po mirties jai palikti šią žemę. Tokiu būdu, nesant nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, testamente nenurodytas turtas – žemės sklypas parėjo valstybės nuosavybėn.

Šalies argumentai

Atsakovė Kauno 14 notarų biuro notarė D. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. M., kuri 1993-10-04 Kauno miesto 1 - ame notarų biure buvo surašiusi testamentą ir jame išreiškusi valią, kad po jos mirties jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), palieka O. E. B.. 2001-03-05 ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į mirusiajai priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). 2002-06-14 ieškovė 14-am notarų biurui pateikė prašymą išduoti jai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į naujai atsiradusį M. M. turtą – 5,1000 ha žemės sklypą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir į 4,6000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Prašyme nurodė, kad kitų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių nėra.2002-06-21 nutarimu buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą - išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą į papildomai atsiradusį M. M. turtą tuo pagrindu, kad mirusioji M. M. 1993-10-04 testamentu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), O. E. B. paliko tik butą, esantį (duomenys neskelbtini), apie kitą turtą testamente neminima. Ieškovė nepateikė giminystę įrodančių dokumentų tam, kad galėtų paveldėti pagal įstatymą LR CPK 5.11 str. pagrindu. Kauno apygardos teismas 2003-06-04 sprendime konstatavo, kad 1993-10-04 testamente M. M. aiškiai išreiškė savo valią, kad palieka O. E. B. konkretų turtą – butą (duomenys neskelbtini), jame nenurodyta, kad O. E. B. ir visas kitas turtas. Mirusioji M. M. dar 1999 m. žinojo, kad jai gali būti atkurta nuosavybė į žemę nurodytoje vietoje, tačiau papildomo ar naujo testamento nesurašė, todėl testatorė nepareiškė savo valios po mirties palikti šią žemę ieškovei. 2006-12-22 raštu į 14-ą notarų biurą kreipėsi Telšių apskrities VMIįgaliotas atstovas, prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios M. M. nepaveldėtą nei pagal testamentą nei pagal įstatymą nekilnojamąjį turtą. Notarų biurui buvo pateikta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-12-12 nutartis dėl turto apyrašo sudarymo bei antstolės E. M. 2006-12-13 sudarytas mirusiosios M. M. turto apyrašas. 2007-01-16 Telšių valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į mirusiosios M. M. turtą – 5,1000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). ir į 4,6000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Taigi, vykdant mirusiosios valią, išreikštą testamente, ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į jame nurodytą turtą. Dėl kito turto įstatyminiai atstovai nesikreipė, o ieškovė neteikė įrodymų, nustatančių giminystės ryšį. Paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, kurį testamentu M. M. nepaliko ieškovei, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimą Telšių apskrities VMI, atstovaujančiai valstybės interesus.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LRŽŪM su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad M. M. nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaimuose buvo atkurtos pagal 2001-01-29 gautą Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001-10-03 išvadą Nr. VIII-104 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn M. M.“. Nuosavybės teisės atkurtos į žemę, buvusią Joniškio rajono savivaldybės Puraičių kaime. Prie atsiųstos išvados buvo pridėtas M. M. mirties liudijimo nuorašas (mirė (duomenys neskelbtini)), Joniškio rajono 2001-07-17 teismo sprendimo nuorašas, iš kurio matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad jai M. M. paliko visą savo turtą, todėl ji kaip testamentinė įpėdinė prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl B. turėtos žemės (duomenys neskelbtini). ir jos palikimą M. M.. Teismas O.E. B. pareiškimą tenkino. Tarnybai taip pat buvo pateikti 1993-10-04 testamento ir 2001-03-05 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą nuorašai. Iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, jog O.E. B. paveldėjo M. M. butą (duomenys neskelbtini). 2001-10-10 ieškovė prašė suteikti M. M. pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001-10-03 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), lygiaverčius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime. Rengiant minėtų kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus, jų papildymus buvo suprojektuoti lygiaverčiai valdytiems žemės (miško) sklypai: 4,60 ha ploto (duomenys neskelbtini) kaime (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 5,10 ha ploto (duomenys neskelbtini) kaime (Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisės M. M. buvo atkurtos Telšių apskrities viršininko administracijos 2002-04-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) į 5,98 ha perduodant lygiavertį 4,60 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime. Už mirusią M. M. žemės sklypų planus ir Telšių apskrities viršininko sprendimų projektus dėl nuosavybės teisių atkūrimo suderino O. E. B.. Telšių apskrities viršininko administracijos 2002-04-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas neatlygintinai lygiavertis turėtajam 5,1 ha miško sklypas (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime. Šių dviejų miško sklypų dokumentus ir sprendimų projektus suderino O.E. B. įgaliotas asmuo V. N., pateikęs 2002-01-16 įgaliojimą reg. Nr. 472. 2003-06-04 Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad testatorė M. M. testamente nepareiškė savo valios po mirties palikti žemę ieškovei ir tokiu būdu, nesant nei įstatyminių nei testamentinių įpėdinių, žemės sklypai turėjo pereiti valstybės nuosavybėn (CK 596 str. 3 d.). Šis teismo sprendimas apskųstas nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovė S. R. teismui pateiktame atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad po savo mamos M. P. mirties ji pagal testamentą paveldėjo 0,1274 ha žemės sklypą ir ant jo pastatytą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad 2007-03-27 mamos vardu buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį jai asmeninės nuosavybės teise atiteko 4,600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir už dviejų dienų 2007-03-29 buvo sudarytas paveldėto turto pirkimo-pardavimo sandoris su atsakovu G. K., jai nebuvo žinoma. Jos mama buvo senyvo amžiaus, ligota, tačiau kiek galėjo stengėsi išlikti savarankiška. Nuo 2006 m. rudens mama pas ją apsigyveno nuolat iki pat mirties. Mama mirė 2008-08-08. Teismui pateiktame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nurodyta, kad M. P. atstovauja V. M. pagal įgaliojimą, tvirtintą 2004-04-20 Telšių r., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Faktas, kad mama buvo išdavusi įgaliojimą svetimam asmeniui V. M., jai nežinomas, šio asmens ji nepažįstu ir niekada nebuvo su juo susitikusi. Įgaliojimas buvo išduotas 2004-04-20 ir ji tikra, kad juo buvo pasinaudota išduodant paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir pasirašant ginčijamo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis atsakovas G. K. iš mamos įgalioto asmens nupirko ginčo žemės sklypą, informacijos ji neturi. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės ir atsiskaitymo už parduotą žemės sklypą tvarka jai nežinomi. Ieškovė nenurodo argumentų, kodėl ji, notarei neišdavus papildomo paveldėjimo pagal testamentą liudijimo, įstatymų nustatyta tvarka neskundė notarės veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, notarei atsakomybė galėtų atsirasti tik teismui nustačius, kad jos veiksmai atsisakant išduoti papildomą paveldėjimo pagal testamentą liudijimą buvo neteisėti ir kad ieškovė nepraleido senaties termino ieškiniui paduoti. Kiti bylos šalių veiksmai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu bei ginčo turto perleidimu nepatvirtina šalis buvus nesąžiningomis, todėl ieškinio tenkinimo atveju ji ir atsakovai G. K., A. V., E. L. neturėtų nukentėti.

Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad jeigu testatorius testamente nurodė konkretų turtą, kurį palieka įpėdiniui, joks kitas turtas tam įpėdiniui nepriklauso. Notarė, atsisakydama išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovei, pasielgė teisėtai ir jokiems įstatymams nenusižengė. Sudarydamas sandorį, kurio pagrindu jis įsigijo 4,6000 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis nežinojo ir negalėjo žinoti jokių aplinkybių apie ginčus dėl šio žemės sklypo. Sandoris buvo įformintas ir patvirtintas notaro, vėliau jo nuosavybės teisės įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre, todėl jis yra sąžiningas šio nekilnojamojo daikto įgijėjas ir iš jo šis turtas negali būti išreikalautas.

Atsakovė E. L. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įsiteisėjusiu 2003-06-04 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-699/2003 buvo konstatuota, kad ieškovė po M. M. mirties, nebūdama jos įstatyminė įpėdinė, paveldėjo tik testamentu jai paliktą turtą – butą (duomenys neskelbtini), o testamentu nepaskirtas turtas pagal šį teismo sprendimą privalėjo būti perduotas valstybei sutinkamai su CK 596 str. 3 d.Ieškovė yra M. M. įpėdinė tik palikimo dalyje dėl buto, visi ieškovės atlikti veiksmai dėl M. M. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo laikytini neteisėtais, nes Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje (ir visose tuo laikotarpiu galiojusiose šio straipsnio redakcijose) įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje.Jai šiuo metu privačios nuosavybės teise priklausantį 5,10 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., ji atlygintinai įsigijo iš atsakovės A. V. pagal 2007-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį ir yra sąžininga šio sklypo įgijėja. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui panaikinti Telšių apskrities viršininko sprendimus reikšti. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens teisinių reikalavimų pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Savo ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2010 metų pradžioje ji per savo atstovą sužinojo apie Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-734-636/2010, o ieškinys teisme buvo gautas 2010-12-28, vadinasi net nuo sužinojimo iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau nei 30 dienų ar vienas mėnuo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų draudimo bendrovė Lloyd'sSyndicate AFB 2626/623 (BeazleyFurlongeLtd), nurodė, kad nesant pareikštam reikalavimui dėl žalos, padarytos notarės D. M. – M. neteisėtais veiksmais, atlyginimo, dėl pareikštų reikalavimų nepasisako.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinįatmetė.Priteisė iš O. E. B. 4 000,00 Lt E. L. ir 7 000,00 Lt G. K. išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 414,92 Ltpašto išlaidas valstybei.

Teismas konstatavo, kad ieškovė neturėjo materialiojo pobūdžio teisės kvestionuoti Lietuvos Respublikos ir atitinkamai kitų asmenų, patrauktų į bylą atsakovais nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus teisėtumo, nes ji nėranei įstatyminė, nei testamentinė įpėdinė ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teisės galėjo būti pažeistos valstybei priklausiusių daiktų nuosavybės teisės perleidimo kitiems asmenims. Ieškovė taip pat nėra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė ginti kitų asmenų teises bei teisėtus interesus pagal CPK 49 straipsnį.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė neskundė 2003-06-04 Kauno apygardos teismo sprendimo ir neginčijo valstybės nuosavybės teisės į nurodytus nekilnojamuosius daiktus iki 2009-07-01, kai pateikė Kauno 14-am notarų biurui prašymą išduoti jai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. 2009-07-17 nutarimu ,,Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą tuo pagrindu, kad mirusioji M. M. 1993 spalio 4 d. testamentu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), O. E. B. paliko tik butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), apie kitą turtą testamente neminima. O.E. B. neskundė įstatymo nustatyta tvarka ir šio notarės nutarimo.

Teismas konstatavo, kad ieškovė neturėjo reikalavimo teisės ginčyti administracinių aktų, kurių pagrindu buvo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusįnekilnojamąjį turtą M. M., jai buvo perduoti neatlygintinai 4,60 ha ir 5,10 ha miško žemėssklypai, paveldėtų žemės sklypų perdavimo valstybei, valstybės ir kitų atsakovų nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus nurodytu pagrindu, t. y. remdamasi tuo, jog ieškovei neteisėtais notarės D. M. veiksmais buvo nepagrįstai atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypus bei pateikdama save kaip teisėta žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisė buvo atkurta M. M., paveldėtoja. O. E. B. yra testamentinė įpėdinė, testamentu paveldėjusi mirusiajai M. M. priklausiusį butą. Ji neturi giminystę su mirusiąja įrodančių dokumentų, nėra paveldėtoja pagal įstatymą, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikšti tokius reikalavimus, kokie suformuluoti ieškinyje (CPK 5 straipsnis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė O. E. B. prašopanaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies nuostatomis, pripažįstant, kad teisėja Nadiežda Kiubienė paneigė O. E. B. teisę į teisminę gynybą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Teismas nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais pagal LR CPK 3 straipsnio 1 dalį, LR CK 1.5 straipsnio 4 dalį, visiškai neištyrė apeliantės pateiktų įrodymų.O. E. B. palaikė S. R. reikalavimą įtraukti trečiuoju asmeniu V. M.. Taip pat nurodo, kad yra akivaizdūs esminiai proceso teisės normų pažeidimai, neteisingai išspręsta byla (LR CPK 329 str. 1 d., LR CPK 329 str. 2 d. 4 p., CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Be to, apeliantė nurodo, kadtaikytas ne tas įstatymas,kurį reikėjo taikyti, neįvykdytas teisingumasLR Konstitucijos 109 str. prasme, nė vienu apeliantės reikalavimu atsakovams atžvilgiu, ir tai, apeliantės manymu, yra absoliutūssprendimo negaliojimo pagrindai, kurie besąlygiškai daro sprendimą neteisėtą (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Be to, apeliantė mano, kad byla išspręsta pažeidžiant įrodymų leistinumo taisykles (CPK 177 str. 4 d., CPK 179 str. 2 d., 185 str.), pažeidžiant CPK 159 straipsnio, 265 straipsnio, CK 5.2 straipsnio, CK 5.51 straipsnio nuostatas beiLR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamoji turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nuostatas.Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimas, priimtas 2003 m. birželio 4 d., turi prejudicinę galią. Kauno miesto apylinkės teismo byloje Nr.2-681/2003 nedalyvavo notarė J. V., jos civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo įmonė. Joje nedalyvavo A. V., E. L., G.K., S. R., atsakovais esantys šiuo metu nagrinėjamoje byloje. Abiejose bylose buvo skirtingi reikalavimai, buvo skirtingas turtas.Apeliantė nurodo, kad jos reikalavimas grindžiamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Analogišku pagrindu buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr.3K-7-2006. Ji teigia, kad neišduodama papildomo paveldėjimo teisės liudijimo, notarė pažeidė įstatymus.Apeliantė kaip apeliacinio skundo neatsiejamą dalį prašo nagrinėti jos reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 12 d nutartįNevisos faktiškai šalių sumokėtos lėšos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai sumokėtos lėšos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Apeliantė mano, kad iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos visiškai neatitinka CK 1.5 straipsnio kriterijų ir būtinų sąnaudų šios bylos atstovavimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. L. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-12-14 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, patvirtinančių Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-12-14 sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, bei teisinių argumentų, patvirtinančių šias aplinkybes. Apeliantė apeliaciniame skunde atkartoja savo reikalavimus išdėstytus ieškinyje ir juos netgi praplečia ir papildo nepagrįstais, pasikartojančiais, padrikais ir neaiškiais teiginiais bei kaltinimais, kurie neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų (CPK 306 str.).Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad aš, E. L., 2013-01-12 pripažinau, sutikau ir neginčijau, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas, t. NadieždaKiubienė2012 m. gruodžio 14 d. sprendime visiškai neatskleidė bylos esmės CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, klaidina nemotyvuotai (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nebuvo visiškai tinkamo teismo proceso. Taip pat nepagrįstai apeliantės nurodyta, kad aš, E. L., pripažinau, sutikau ir neginčijau Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendime visų dalykų-reikalavimų atsakovėms atžvilgiu. Priešingai, E. L. nesutinka su apeliaciniu skundu ir nurodo nesuprantanti,kuo vadovaujantis O. E. B. skunde nurodo visus tikrovės neatitinkančius teiginius ir priėjo prie kaltinamų ir nepagrįstų išvadų E. L. atžvilgiu. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje dėl skirtingų dalyvaujančių byloje asmenų ir dėl įrodinėjimo dalyko. Apeliantė Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-681/2003 buvo pareiškėja ir priimtas sprendimas yra reikšmingas tuo, kad apeliantė prarado materialiojo pobūdžio teisę šioje civilinėje byloje ginčyti atsakovų nuosavybę į ginčo sklypus. E. L. nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir tuo pagrindu ieškinį atmetė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-12-14 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neturėjo materialiojo pobūdžio teisės kvestionuoti LR ir atitinkamai kitų asmenų, patrauktų į bylą atsakovais nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus teisėtumo, nesapeliantė nėra nei įstatyminė, nei testamentinė įpėdinė ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teisės galėjo būti pažeistos valstybei priklausiusių daiktų nuosavybės teisės perleidimo kitiems asmenims. Apeliantė taip pat nėra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė ginti kitų asmenų teises bei teisėtus interesus pagal LR CPK 49 straipsnį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-12-14 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Apeliantės argumentas, kad Telšių apskrities VMI 2006-12-06 raštas, kuriuo kreiptasi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir palikimo apsaugos yra apgaulingas ir tariamai pasirašytas, tuo metu Telšių apskrities VMI viršininko pareigas einančio A. N., pažeidžiant testamentinės įpėdinės teises yra niekuo nepagrįstas. VMI nuomone, ieškovė pati neteisėtai veikė M. M. vardu ir įgyvendino ne jos, bet nekilnojamojo turto savininkės I. B. nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą 1958-03-27 testamente nurodytai įpėdiniai M. M.. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. pagrindu nuosavybės M. M. būtų atkuriamos į I. B. priklausiusią žemės sklypo dalį, nepriklausomai nuo 1958-03-27 testamento turinio. Kiti apeliacinio skundo argumentai su besikartojančiais teiginiais:„apgaulingi, abejotini, slepiami, tariami, niekiniai, neteisėti, nusikaltimas teisei“ yra neįrodyti, o tiesiog apeliantės nuomonės išraiška, todėl inspekcija dėl jų nepasisako. Inspekcija atkreipia dėmesį tai, kad M. M. dar 1999 metais žinojo, kad jai gali būti atkurta nuosavybės teisė į žemę, tačiau papildomo ar naujo testamento dėl palikimo ieškovei nesudarė, taip neišreikšdama savo valios po mirties palikti šią žemę ieškovei.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarė D. M.-M. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-12-14 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, nesskunde nėra nurodyta ginčijama suma, nors ginčas yra turtinis, nenurodytas apeliacinio skundo pagrindas, apeliacinio skundo argumentai išdėstytineglausta forma ir neatitinka apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo. Notarė mano, kad apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas, prieš tai nenustačius termino jo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis).Visiškai nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais ieškovė grindžia savo apeliacinį skundą.Nėra teisinių galimybių parašyti įstatymo reikalavimus atitinkantį atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuris yra neaiškus, kurio nei bendrosios, nei tikslios teisinės prasmės suprasti neįmanoma. Apeliantės motyvas, kad ji nėra gavusi notarės 2002-06-21 nutarimo „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą” ir apie jį sužinojusi tik po keleto metų yra nepagrįstas, nes minėtas nutarimas buvo įteiktas asmeniškai apeliantei registruotu paštu 2002-06-21, siuntos Nr.77. Nutarime išaiškinta ieškovės teisė apskųsti minimą nutarimą, nurodyti apskundimo terminai, todėl apeliantės argumentai dėl esą svarbių nutarimo neskundimo priežasčių, lėmusių ieškovės neveikimą (nutarimo nepaskundimą) atmestini kaip nepagrįsti.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantė būtent po minėto nutarimo gavimo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, jog M. M. testamentu ieškovei paliko visą savo turtą. Apeliantės tvirtinimai, kad notarės pasirašytas 2002-06-21 nutarimas esąs „neapskaitytas”, neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra pagrįsti nei faktiniais, nei teisiniais argumentais. 2002-06-21 nutarimas turi visus būtinuosius formalius rekvizitus ir atitinka visus formaliuosius įstatymo dokumentui bei notaro nutarimui atsisakyti atlikti notarinį veiksmą keliamus reikalavimus, todėl ieškovės teiginiai apie netinkamą „apskaitą” nėra pagrįsti ir teisiškai nėra reikšmingi.Notaras neturi teisės plečiamai aiškinti testamento turtinio, todėl neginčijamai turi teisę išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą tik į tą turtą kuris nurodytas testamente arba išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą jeigu asmuo patenka į įpėdinių pagal įstatymą ratą ir pateikia giminystę patvirtinančius dokumentus. Apeliantė nepagrįstai nurodo kaip tinkamą prejudicinę reikšmę turintį sprendimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-5-/2006: šioje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl teismas šia nutartimi remtis negali. Apeliantės minimo Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktas išsamus, baigtinis sąrašas subjektų, kurie gali būti pretendentais atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog nekilnojamojo turto - žemės - savininkų šeimos narė I. B. 1958-03-27 testamentu M. M. paliko savo turtą todėl M. M. nuosavybės teisės ir buvo atkurtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuosavybės teisės M. M. būtų atkuriamos į I. B. priklausiusią žemės sklypo dalį, nepriklausomai nuo 1958-03-27 testamento turinio. Pripažintina, kad M. M. ir buvotas asmuo, kuriai mirusi turto savininkė I. B. testamentu paliko savo M. M..

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Dėl netinkamo įstatymo taikymo ir rėmimosi prejudiciniais faktais

Nagrinėjamoje byloje apeliantė, be kitų reikalavimų, prašė įpareigoti atsakovę Kauno m. 14-jo biuro notarę D. M.-M. išduoti jai – ieškovei, paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po M. M. mirties į ginčo -4,6000 ha ir 5,1000 ha miško žemės sklypus (1 t., 4 b. l.).Teismui pateiktas 1993 m. spalio 4 d. testamentas, kuriuo M. M. palieka apeliantei testatorei privatinės nuosavybės teisėmis priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 11 b. l.). Pagal Paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą apeliantė paveldėjo testamente nurodytą turtą (1 t., 13 b. l.). Vėliau apeliantė buvo kreipusis į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris 2003 m. kovo 6 d. sprendimu buvo pripažinęs, kad M. M. 1993 10 04 testamentu, patvirtintu 1993 10 04 Kauno 1-jame notarų biure Nr.12-2328, O. E. B. paliko visą savo turtą (1 t., 96 b. l.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. birželio 4 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą, kuriuo O. E. B. ieškinį atmetė. Kolegija pripažino, kad M. M. 1993-10-04 testamentu aiškiai išreiškė savo valią, kad O. E. B. palieka konkretų turtą – butą, o dėl nuosavybės teisės į žemę papildomo testamento nesudarė (1 t., 97 b.l.). Įvertinus šias aplinkybes, notarė D. M. pagrįstai atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą dėl apeliantės reikalaujamo turto – 4,6000 ha ir 5,1000 ha miško žemės sklypų ( taip suformuluota ieškinyje). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kadangi jis neturėjo pagrindo įpareigoti notarę atlikti veiksmus, kurie prieštarautų galiojančiam Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimui. Nepatenkinus reikalavimo įpareigoti notarę įvykdyti apeliantės reikalavimų, kiti apeliantės reikalavimai, nurodyti ieškinyje, negali būti tenkinami. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pripažino, kad apeliantė, neturėdama teisės reikalauti paveldėti M. M. priklausiusį ginčijamą turtą, negali ginčyti ieškinyje nurodytų administracinių aktų, sandorių ir paveldėjimo teisės liudijimo. Valstybė, kuri paveldėjo M. M. priklausiusį apeliantės ginčijamą nekilnojamąjį turtą, turėjo teisę juo disponuoti pagal galiojančias teisės normas.

CPK182 straipsnio 2 punkte, išreiškiančiame pozityvųjį resjudicata poveikį, nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti, t. y. teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Everina“ v. J.K., byla Nr.3K-3-527).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 27 d. sprendime konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 4 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas apeliantės reikalavimas pripažinti, kad M. M. 1993 m. spalio 4 d. testamentu paliko visą savo turtą, turi prejudicinės galios (7 t., 36-44 b. l.). Pastarajame sprendime buvo išspręstas klausimas dėl palikto turto apimties – pripažinta, kad M. M. apeliantei testamentu paliko tik konkretų turtą (butą). Nagrinėjamoje byloje kolegija konstatuoja, kad ir Mažeikių rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje paveldėjimo turto apimtis negalėjo būti nustatyta didesnė, nei pripažinta jau įsiteisėjusiais teismo sprendimais.Kolegija pripažįsta, kad apeliantės teiginys, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 4 sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, yra nepagrįstas.

Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamam ginčui turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias apeliantė turėtų teisę paveldėti testamente tiesiogiai nenurodytą, tačiau testatorei M. M. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Kolegija sprendžia, kad testatorė pretendente atkurti nuosavybės teises tapo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pati testatorė mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., 12 b.l.). Joniškio rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 17 d. sprendimu buvo nustatyti du juridinę reikšmę turintys faktai: kad S. B., L. B., J. B. ir jų seserys M. B., S. B., T. B. ir I. B. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis bendrai valdė 134,02 ha žemės ir kad M. M. pagal I. B. 1958 03 27 testamentą, patvirtintą Joniškio notarinės kontoros reg. (duomenys neskelbtini), yra visų su tuo susijusių teisių ir pareigų perėmėja (1 t., 117 b.l.). Teismo sprendimas grindžiamas, be kita ko, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 27 d. sprendimu pripažino, kad pagal šio punkto nuostatas, klausimas dėl M. M. nuosavybės teisių perdavimo jos įpėdiniams turi būti sprendžiamas ne pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, o pagal CK. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nors apeliantės kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo 4 kartus nepriimtas. Kolegija daro išvadą, kad kasacinės instancijos teismas nenustatė įstatymo normų pažeidimų Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. priimtame sprendime. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad šiame sprendime nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, kuriais gali būti grindžiamasi, nagrinėjant apeliantės apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje.

Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Apeliantė savo reikalavimus grindžia Lietuvos Aukčiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėse bylose Nr.3K-3-154/2009 ir Nr.3K-7-5/2006, tačiau šiuo atveju remtis jomis negalima, kadangi jose analizuoti testamentai buvo sudaryti 1987 ir 1988 metais, kai paveldėti žemės išviso nebuvo galima. Tuo tarpu M. M. testamentą sudarė 1993 m. spalio 4 d., jau turėdama legalią galimybę palikti ir jai priklausančią žemę ar teisę į ją. Nenurodant to testamente, laikytina, kad ji apeliantei paliko tik konkretų turtą –butą.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Būtinumą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti. Prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantė grindžia tuo, kad byloje teiks naujus paaiškinimus ir argumentus dėl sprendimo neteisėtumo. Apeliantės teigimu, visos bylos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos ir įvertintos. Byla pagal apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal CPK 320 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas ribas, kurias nustato apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Proceso įstatymas numato draudimą grįsti apeliaciją aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK306 straipsnio 2 dalis). Apeliantė nedalyvavo teismo posėdžiuose, o tai reiškia, kad ji savo teises išdėstyti argumentus žodžiu perleido atstovui. Apeliantės atstovas buvo detaliai išklausytas pirmosios instancijos teisme, ši jo teisė nebuvo suvaržyta. Taip pat nebuvo ribojama apeliantės ir jos atstovo teisė nustatyta tvarka teikti įrodymus. Remdamasi išdėstytu, kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia būtinumo apeliantės pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias nustatyti, taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais(CPK185 straipsnio 1 dalis), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK182 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Kolegija jau nustatė, kad pripažinus, jog apeliantė neturi teisės paveldėti M. M. priklausančių žemės ir miško sklypų, ji tuo pačiu neturi teisės ginčyti kitų ieškinyje nurodytų administracinių aktų, sandorių ir paveldėjimo teisės liudijimo. Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, kolegija nenustatė atsakovų veiksmų neteisėtumo. Pagrindinis apeliantės reikalavimas yra įpareigoti notarę išduoti jai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Atmetus šį prašymą, kiti reikalavimai yra išvestiniai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė yra testamentinė paveldėtoja, paveldėjusi tik M. M. priklausiusį butą. Padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas nebeprivalėjo analizuoti kiekvieno įrodymo. Tai būtų perteklinis veiksmas.

Apeliantė nurodo, kad teismas į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė V. M., nors atsakovė S. R. savo atsiliepime į ieškinį to prašė (2 t., 6-8 b.l.). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai neišdėstė savo argumentų, kodėl nesprendė atsakovės S. R. prašymo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tokio asmens įtraukimas į bylą neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Atsakovė S. R. neginčija M. P. išduoto įgaliojimo V. M.. Šiuo pagrindu reikalavimo nepateikė ir apeliantė.

Kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą nurodytame skunde išdėstytais pagrindais. Taip pat pažymėtina, kad dauguma skundo motyvų yra deklaratyvūs, abstraktūs, juose iš esmės kartojami teismo posėdžių protokole užfiksuoti teiginiai.

Dėl reikalavimo kreiptis į prokuratūrą

Apeliantės reikalavimas priimti atskirąją nutartį kreiptis į prokuratūrą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, notarės D. M.-M. ir Telšių apskrities VMI veiksmų atmestinas. Pripažinus, kad apeliantė neturi reikalavimo teisės ginčyti ieškinyje nurodytus administracinius aktus, sandorius ir paveldėjimo teisės liudijimą, ji taip pat neturi kitų subjektinių teisių, tame tarpe ir teisės ginti viešąjį interesą. Nagrinėjant bylą, pati apeliantė nėra aiškiai išdėsčiusi, dėl kokių priežasčių turi būti kreipiamasi į prokuratūrą.

Dėl nutarties kaip apeliacinio skundo dalies panaikinimo

Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą 2012 m. gegužės 16 d., išdėstydama šį reikalavimą kaip apeliacinio skundo dalį (4 t., 74-75 b.l., 6 t.,134-140 b.l.). Kolegija daro išvadą, kad toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas visų pirma dėl to, kad šis klausimas jau išspręstas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, apeliacinį procesą nutraukiant (4 t., 125-126 b.l.). Siekis panaikinti tą patį procesinį dokumentą kaip apeliacinio skundo dalį negalimas. Iš esmės apeliantė siekia, kad būtų panaikinta 1500 Lt bauda, skirta jos atstovui. Mažeikių rajono apylinkėst eismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo atmestas apeliantės įgalioto asmens E. Z. pareiškimas dėl skirtos baudos panaikinimo (prijungtos medžiagos 1 t.,72-73 b.l.). Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi pripažino, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties naikinti nėra pagrindo (prijungtos medžiagos 2 t., 89-94 b.l.). Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. sausio 18 d. nutartimi buvo nepatenkintas ieškovės įgaliotų asmenų prašymas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjos Nadeždos Kiubienės ir visų šio teismo teisėjų nušalinimo (prijungtos medžiagos 1 t., 28-31 b.l.). Tokiu atveju apeliantė ir jos įgaliotas asmuo nesąžiningai elgiasi, reikalaudama į apeliacinio skundo reikalavimus įtraukti ir minėtos nutarties skundimą. Kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo ribos negali būti viršijamos reikalavimais, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto CPK straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo CP K93 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kad apeliantės atstovai netinkamai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nustatyta byloje esančiais įrodymais. Jie net keturis kartus nepagrįstai reiškė nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visam pirmosios instancijos teismui (32-38,58-63 b.l., 3 t., 47-72 b.l., 4 t., 17-18 b.l., 5 t.). 2012 m. kovo 28 d. teismo posėdis neįvyko dėl to, kad neatvyko apeliantės atstovas (140-141 b.l., 3 t.).

Diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios priteistinos išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumos yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau teismas šią teisę turi įgyvendinti atsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintus kriterijus. Bylinėjimosi išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis), o taip pat ir į kitus kriterijus, reikšmingus sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). 8 punkte nurodyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti ne tik į Rekomendacijoje nurodytus maksimalius dydžius, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Kolegijos manymu, atsakovams iš apeliantės priteistos atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės. Kolegija pripažįsta, kad atsakovus E. L. ir G. K. atstovavęs advokatas paruošė nelabai sudėtingus ir nedidelės apimties atsiliepimus. Jam nereikėjo vykti į kitą miestą, kadangi jo buveinė yra Mažeikiuose. Nors pripažinusi, kad apeliantės atstovai nepagrįstai vilkino bylos nagrinėjimą, dėl ko buvo atidedami teismo posėdžiai, tuo pačiu kolegija įvertina, kad posėdžiai buvo trumpi. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija daro išvadą, kad priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažinamos pusiau, iš apeliantės atsakovui G. K. priteisiant 3500 Lt, o atsakovei E. L. 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Mažinant priteistinas sumas, kolegija pripažįsta, kad sudarydami atstovavimo sutartis, atsakovai tuo pačiu privalėjo numatyti ir galimo ieškinio patenkinimo egzistavimą. Kolegija sprendžia, kad ieškinys yra atmestas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti klausimo dėl apeliantės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sumažinant iš ieškovės O. E. B. priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovei E. L. iki 2000 Lt, atsakovui G. K. iki 3500 Lt.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė