Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d., apie 03.00 val., būdamas neblaivus, po įvykusio žodinio konflikto su D. N., atsinešė iš lauko medžio šaką į sesers M. M. butą, ir nuėjęs į virtuvę, atsinešta medžio šaka sudavė 2-3 kartus D. N., kuris sėdėjo ant sofos, per galvą. Galėjo ir per petį suduoti. Po to, jis su pagaliu išėjo į lauką ir numetė tą pagalį. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus, nukentėjęs kažką pasakė ant jo, todėl ir sumušė. Sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl 3 812,82 Eur turtinės žalos, o neturtinės - sutinka atlyginti 5 000 Eur. Dabar įsidarbino, gauna minimalų atlyginimą. Yra sveikas, darbingas, gyvena su tėčiu, savo materialinę padėtį vertina gerai. Turto neturi. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024 m. gegužės 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate, gavus D. N. pareiškimą apie tai, kad 2024 m. balandžio 28 d. apie 04.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, A. M. pagaliu sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į galvą. Dėl šio įvykio jam nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, kaukolės skliauto lūžis, kaukolės pamato lūžis. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-9, 13-16).

Nukentėjusysis D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. vakare, kartu su D. S. nuėjo pas I. M., adresu (duomenys neskelbtini), ir virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu buvo ir A. M.. Jis sėdėjo ant sofos, šalia jo sėdėjo D. S. ir M. M., o A. M. stovėjo. Pamena, kaip A. M. sakė, jog pritildytų muziką, kad niekas neiškviestų policijos. Jis jau buvo stipriai išgėręs, buvo gili naktis, sėdėjo ant sofos ir staiga pajuto stiprų smūgį iš nugaros per galvą. Nuo smūgio iš karto prarado sąmonę ir nieko daugiau neprisimena. Po to, kažkokiais tarpais, lyg pro miglą prisimena, kad jį vežė greitoji į Kauno klinikas, kad buvo ligoninės priimamajame. Jam darė galvos operaciją, po kurios atsigavo reanimacijoje. Medikai sakė, kad siuvo galvos kaulus, kad jam liejosi į galvos smegenis kraujas ir todėl jį skubiai reikėjo operuoti. Kauno klinikose pragulėjo 8 paras, o po to išleido gydytis į namus. Gavo nedarbingumą, negali dirbti, jaučia galvos skausmus, jam negalima nieko sunkiai kilnoti, reikia vengti net ryškesnių šviesų. Apie patį įvykį daugiau nieko nepamena. Kiek jam žinoma, D. S. paskambino A. M. sesuo I. M., kuri papasakojo, kad matė įvykį, kaip jos brolis A. M. iš lauko atsinešęs kažkokį medinį pagalį, juo trenkė jam kažkiek kartų per galvą, o po to dingo. Už ką ir dėl ko A. M. jį taip sumušė - jis nežino, pastarasis su juo iki šiol nesusisiekė (1 t., b. l. 20-32, 70-73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 930/2024(02) nurodyta, kad D. N. padaryti minkštųjų audinių sumušimai bei kraujosruva minkštuosiuose audiniuose dešinėje momeninėje-kaktinėje galvos dalyje su dešinės pusės kaukolės skliauto lūžiu šioje srityje nusitęsiančiu per smilkinkaulį į kaukolės pamatą, ūmi epidūrinė ir subdurinė hematoma apie dešinį smegenų pusrutulį, minkštųjų audinių sumušimas akiduobės srityje su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose po akies obuolio jungine bei akiduobės vidinės sienelės lūžiu, viršutinio žandikaulio bei skruostikaulio lūžimai, poodinė kraujosruva dešinio peties išoriniame paviršiuje ir nubrozdinimo žymės kairėje viršugalvio pusėje. Sužalojimai dėl kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių, ūmių epidūrinės bei sudurinės smegenų hematomų, vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 93-96).

Liudytojas D. S. parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. buvo kartu su D. N. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir vartojo alkoholį. Pamena, kad bešvenčiant buvo leidžiama muziką, kurią A. M. pagarsino, o kadangi jau buvo vakaras, tai D. N. pasakė pritildyti muziką. A. M. su D. N. apsižodžiavo, bet muštinių nebuvo. Pamena, kad M. M. nuėjo miegoti, jis sėdėjo virtuvėje ant sofos, jam iš dešinės - I. M., o iš kairės - D. N.. Kiek buvo valandų nežino, bet buvo jau naktis, kai į butą tyliai įėjo A. M., kuris užlipęs ant sofos, pro nugaras staigiai puolė D. N. - iš viršaus sudavė smūgį, bet su kuo sudavė, nematė, nes viskas vyko staiga, tik matė, kad A. M. buvo užgulęs D. N.. Tada jis bandė A. M. atitraukti nuo D. N.. A. M. atsisuko į jį ir du kartus kietu daiktu sudavė jam per galvą. Kuo tiksliai jam sudavė, pasakyti negali, bet atrodo, kad su pagaliu. Jis nuo smūgių per galvą trumpam prarado sąmonę, todėl kas toliau vyko pasakyti negali. Kai atsigavo, A. M. bute jau nebuvo. Ant sofos gulėjo D. N., kuris buvo sumuštas, matė, kad buvo ištinusi pastarojo dešinė akis. I. M. pasakė, kad A. M. juos užpuolė. D. N. gulėjo ant sofos ir skundėsi, kad labai skauda galvą. I. M. uždėjo pastarajam šaltą kompresą. D. N. pagulėjo apie valandą laiko, tiksliai pasakyti negali, nes buvo gerokai išgėręs. Pamena, kad dar kol D. N. gulėjo su kompresu ant galvos, jis su I. M. dar išgėrė keletą stikliukų alkoholio. D. N. pasidarė bloga, vėmė, todėl jis D. N. išvedė į lauką ir paskambino 112. Jis pats pareiškimo dėl jam suduotų smūgių į galvos sritį nerašė, į medikus nesikreipė, A. M. jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 113-115, 119-123).

Liudytoja I. M. parodė, kad 2024 m. balandžio 27 d. apie 21.00 val., ji su broliu A. M. nuėjo pas savo seserį M. M. švęsti. Kartu su jais dar atėjo D. S. ir D. N.. Šventė virtuvėje. M. M. nešventė, nuėjo miegoti. A. M. daugiausia stovėjo, vaikštinėjo, vis išeidavo į lauką ir vėl pareidavo, eidavo parūkyti į lauką. Visi vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu, A. M. dėl kažko žodžiu susikivirčijo su D. N., bet jie juos nuramino. Šventė, ilgai sėdėjo, netriukšmavo, tik leido negarsiai muziką. Po valandos, A. M. vėl išėjo į lauką, po to, tyliai įsliūkino į virtuvę, ir jiems nespėjus net sureaguoti, užšoko ant sofos ir mediniu pagaliu, kurio ilgis buvo apie vieną metrą, pradėjo daužyti D. N. per galvą, veidą. Viskas įvyko labai greitai, bet sudavė tikrai ne vieną smūgį. D. S. rankomis bandė nustumti A. M. nuo D. N.. Tada, A. M. ta pačia medžio šaka sudavė ir D. S. mažiausiai vieną kartą per galvą. Ji tai pamačiusi, taip pat bandė atimti iš A. M. pagalį, bet šis jo nepaleido, todėl pati netyčia užsigavo savo dešinę ranką. Po to, A. M. su pagaliu išbėgo iš buto. D. N. nuo smūgių sukniubo ant sofos, jo nosis buvo kruvina, kairė akis pamėlusi. Pabandė D. N. pakalbinti, tačiau pastarasis nekalbėjo. Palaukė apie pusvalandį ir D. N. lyg tai atsigavo. D. S. paklausė jo, ar važiuojam į ligoninę, bet D. N. atsakė, kad nori namo. D. N. pats atsistojo ir kartu su D. S. išėjo į lauką, o ji liko bute. Po to, kai pastarieji išėjo, tai, kaip suprato, D. S. iškvietė greitąją med. pagalbą, tačiau ji niekur nėjo, sėdėjo bute, buvo išsigandusi, jai buvo šokas. Po to, atvyko policijos pareigūnai, kurie klausė kas įvyko (1 t., b. l. 126-129, 130-132).

Liudytoja E. M. parodė, kad 2024 m. balandžio mėnesio pabaigoje, ji, jos draugas A. M. ir I. M. nuvyko pas M. M. į svečius. Vėliau, apie 22.00 val. atvyko du jai nepažystami vyrai, vardais – D.. Vienas iš jų buvo aukštas ir jaunesnis (past. D. N.), o kitas žemas ir vyresnis (past. D. S.). Pastarieji jau buvo išgėrę, su savimi atsinešė alaus. M. M. pabuvo su jais ir nuėjo miegoti į kitą kambarį. Likusieji vartojo alkoholį, o ji – ne, buvo blaiva. Bute buvo garsiai leidžiama muzika, todėl D. N. pradėjo žodinį konfliktą su A. M., bet jie susitaikė ir toliau gėrė alkoholį. Ji nuėjo į kambarį, o grįžusi pamatė, kaip virtuvėje vėl žodžiu konfliktuoja A. M. su D. N.. Po to, A. M. išėjo į lauką parūkyti. Galimai apie 02.00 val. nakties, D. N. vėl pradėjo kabinėtis prie A. M.. Pastarasis išėjo į lauką, kur užtruko apie 10 min., ji jam parašė žinutę, kad grįžtų ir išėjo į koridorių jo pasitikti. Ji atidarė buto duris, o ten stovėjo A. M. su medžio šaka rankose. Medžio šaka buvo stora, šakota, be lapų, apie metro ilgio. A. M., rankose laikydamas šaką, įbėgo į virtuvę ir mažiausiai tris kartus šaka sudavė D. N. kažkur į kūno vietas. Ji tuo metu stovėjo A. M. už nugaros ir rankomis traukė pastarąjį už marškinėlių, o D. S. bandė iš A. M. atimti tą pagalį. A. M. dar sudavė šaka ir D. S. vieną kartą kažkur per galvą. Ji toliau traukė A. M., o I. M. bandė atimti pagalį. A. M. su pagaliu rankose išbėgo iš buto į lauką. I. M. D. N. uždėjo kažką šalto ant galvos. Kažkas iškvietė policiją. Ji nuėjo į kambarį pas M. M.. Atvažiavo policijos pareigūnai, buvo greitoji med. pagalba, kuri išvežė D. N. į ligoninę. A. M. negrįžo į butą, nuėjo pas savo motiną (1 t., b. l. 144-146).

Liudytoja M. M. parodė, kad 2024 m. balandžio 27 d. apie 22.00 val., pas ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), svečiavosi jos sesuo I. M., jos brolis A. M., D. N. su savo giminaičiu D.. Jie visi sėdėjo virtuvėje ir šventė. Kiek tiksliai buvo valandų, pasakyti negali, bet vienu metu jos brolis A. M. žodžiu sukonfliktavo su D. N., nes pastarasis pasakė, kad negarsintų muzikos. Po to viskas nurimo, daugiau ginčų nebuvo. Kiek buvo valandų nežino, bet jau galėjo būti po 24.00 val., kai A. M. iš jos buto išėjo, o likusieji toliau ramiai virtuvėje gėrė alkoholį. Kadangi viskas buvo ramu, ji nuėjo miegoti. Apie 03.00 val., virtuvėje išgirdo kažkokį šurmulį ir prabudo. Būdama savo kambaryje, girdėjo kaip kalba I. M. ir D. (S.), bet apie ką jie kalbėjo, nesuprato. D. N. balso negirdėjo. Ji į tai nekreipė dėmesio, į virtuvę nėjo, vėl užmigo. Jai tik užsnūdus, išgirdo skambutį į buto duris. Atidariusi duris pamatė policijos pareigūnus. Bute šviesa nedegė, o virtuvėje ant lovos miegojo I. M.. Kada D. N. su savo giminaičiu išėjo iš jos buto, nežino. Atvykę pareigūnai pasakė, kad jos bute buvo sumuštas D. N., klausė, ar vyko muštinės, bet kadangi ji miegojo ir jokių muštinių nematė, tai taip ir atsakė. Jos bute jokio pagalio nebuvo. Ant koridoriaus sienos link išėjimo durų, matė kraujo pėdsakus, tačiau kieno jie buvo, nežino. Vėliau I. M. jai pasakė, kad kraujas jos, sakė, kad į butą buvo atėjęs A. M. ir pagaliu sumušė D. N., ši norėjo pagalį atimti, susižalojo ranką ir iškruvino sieną (1 t., b. l. 135-138).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos. Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta, niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 40-48).

Alkoholio kiekio prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 28 d. 04.31 val. D. S. nustatytas 2,04 promilių girtumas, 04.33 val. D. N. - 2,38 promilių girtumas, 04.56 val. A. M. - 0,81 promilių girtumas (1 t., b. l. 54-56).

Vyriausiosios tyrėjos L. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo ieškotas nusikalstamos veikos padarymo įrankis - medžio šaka. Buvo apeita aplink (duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini), apieškotos namo laiptinių prieigos, ieškota pievoje šalia šio namo, po augančiais medžiais, tačiau įtariamojo apibūdintos šakos niekur nerasta ir nepaimta. Parodymų patikrinimo metu kartu su A. M. apžiūrėta vieta, kur jis nurodė po įvykio išmetęs šaką, tačiau ir toje vietoje medžio šakos rasti nepavyko (1 t., b. l. 59-61).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad 2024 m. balandžio 28 d. apie 03.30 val., A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia medžio šaka sudavė ne mažiau kaip tris kartus D. N. per galvą ir vieną kartą per dešinį petį, padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus bei kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose dešinėje momeninėje-kaktinėje galvos dalyje su dešinės pusės kaukolės skliauto lūžiu šioje srityje nusitęsiančiu per smilkinkaulį į kaukolės pamatą, ūmią epidūrinę ir subdurinę hematomą apie dešinį smegenų pusrutulį, minkštųjų audinių sumušimą akiduobės srityje su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose po akies obuolio jungine bei akiduobės vidinės sienelės lūžiu, viršutinio žandikaulio bei skruostikaulio lūžimus, poodinę kraujosruvą dešinio peties išoriniame paviršiuje ir nubrozdinimą kairėje viršugalvio pusėje, o dėl kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių, ūmių epidūrinės bei sudurinės smegenų hematomų nukentėjusiajam D. N. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunkiai sutrikė žmogaus sveikatą.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad būdamas neblaivus sudavė nukentėjusiajam per galvą medžio šaka ne mažiau kaip tris kartus bei vieną kartą sudavę ir per petį. Kaltinamojo kaltę patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma, tai yra anksčiau aprašytų ištirtų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės vienodi, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Nustatyta, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jo tyčią apsprendžia smūgiavimo medžio šaka į nukentėjusiojo galvą veiksmas, kuris rodo, jog kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir, būdamas psichiškai sveikas, numatė galinčias kilti pasekmes, kad dėl jo pavojingos veikos nukentėjusiajam bus padarytas sužalojimas bei sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nukentėjusysis D. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 812,82 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl patirto sužalojimo neteko darbo ir pajamų, todėl prašo už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. priteisti 3 812,82 Eur negautų pajamų (66 darbo dienos x 57,77 Eur vid. darbo užmokestis). Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų iki šiol jaučiasi blogai, išliko baimės, nerimo jausmas, susilpnėjo atmintis, sunku užmigti, vargina nuolatiniai prabudimai, taip pat sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neteko darbo – pajamų šaltinio. Po operacijos liko bjaurūs randai, oda iki šiol „šašuoja“, galvos sužalojimo neigiamos pasekmės nepašalinamos. Gyvenimo kokybė ir sveikumo jausmas prarasti negrįžtamai. Nukentėjusysis posėdžio metu papildomai paaiškino, kad po sužalojimo ilgai negalėjo dirbti, po to turėjo praeiti medicininę apžiūrą, bet užkilo temperatūra ir turėjo išeiti iš darbo. Po įvykio gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta galvos operacija, po kurios liko randas. Po ligoninės gydėsi namuose, gėrė vaistus nuo skausmo. Dabar jaučia stresą, jam visur nejauku, sumažėjo bendravimas, likęs randas taip pat kelia stresą, labai sutriko atmintis. Kartais ir dabar keliantis svaigta galva. Nežino kokios bus jo fizinės jėgos ateityje. Dabar jokių vaistų nevartoja. Pajamų iš Sodros negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus. Gyvena su sužadėtine, kuri dirba, bet turi tris vaikus, kuriuos taip pat reikia išlaikyti.

Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka atlyginti turtinę žalą, o neturtinės žalos sutinka atlyginti 5 000 Eur. Kaltinamasis sveikas, darbingas, turto neturi, dirba, savo materialinę padėtį vertina gerai.

Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Turtinę žalą nukentėjusysis grindžia negautu darbo užmokesčiu. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad iki įvykio nukentėjusysis dirbo sandėlio darbininku, jo vidutinis dienos darbo užmokestis buvo 57,77 Eur. Kaip paaiškino pats nukentėjusysis, po įvykio jis ilgai gydėsi, vėliau darbovietė siuntė pasitikrinti sveikatą dėl galimybės tęsti darbą, tačiau jis susirgo - užkilo temperatūra, todėl sveikatos laiku nepasitikrino ir išėjo iš darbo. Nukentėjusiojo dalyvumo (darbingumo ) lygis nėra nustatytas. Taigi, asmens galimybės dirbti po įvykio metu patirtų sužalojimų gydytojų nebuvo patikrintos. Darbo santykiai pasibaigė 2024 m. birželio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju negautos pajamos yra tiesiogiai susiję su darbo santykiais, todėl ir reikalavimas dėl tokių negautų pajamų atlyginimo negali būti reiškiamas už ilgesnį laikotarpį nei tęsėsi darbo santykiai (kurie buvo nutraukti nukentėjusiojo iniciatyva, nes jis laiku nepasitikrino sveikatos) ar už būsimą laikotarpį, kaip nagrinėjamu atveju prašo nukentėjusysis, nors jo darbingumo lygis dar nėra nustatytas, todėl šis civilinio ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisiant negautas pajamas už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki darbo sutarties nutraukimo - 2024 m. birželio 18 d., t. y. už 37 darbo dienas – 2 137,49 Eur (BPK 119 straipsnis).