Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės K. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1999-429/2024 pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovui M. Z. dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui, kuriuo ji prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-807-924/2015 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 3.1. punktą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M. Z. išlaikymą po 397 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pareiškimo dienos (2023 m. lapkričio 24 d.) iki sūnaus pilnametystės; paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus gaunamas išlaikymo pinigines lėšas; priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis 397 Eur periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

3. Nurodė, kad atsakovas neteikė sūnui išlaikymo nuo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo priėmimo dienos, kuriuo buvo nustatyta, kad atsakovas teikia išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur. Ieškovė viena privalėjo rūpintis sūnumi, jį išlaikyti, todėl atsakovui buvo susidaręs įsiskolinimas, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2023 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl susidariusio įsiskolinimo už sūnaus išlaikymą ir jis buvo perduotas antstolei vykdyti išieškojimą. Todėl, ieškovės nuomone, kyla poreikis apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesus. Be to, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl kol bus išnagrinėta civilinė byla, nepilnametis sūnus gali sulaukti pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)). Todėl būtina pritaikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pareiškė ieškinį atsakovui, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-807-924/2015 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 3.1. punktą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 397 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pareiškimo dienos (2023 m. lapkričio 24 d.) iki sūnaus pilnametystės; paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus gaunamas išlaikymo pinigines lėšas; priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis 397 Eur periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

10. Skundžiama nutartimi teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatęs, kad pareikštu ieškiniu siekiama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-807-924/2015, kuriuo yra priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 145 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

11. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia tuo, kad 2015 m. vasario 27 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo sumos (145 Eur per mėnesį) nepakanka patenkinti dabartinius vaiko poreikius. Atsakovas neteikė sūnui priteisto išlaikymo, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas geranoriškai vaikui išlaikymo neteikė nuo 2015 m. vasario 27 d. Nurodo, kad sūnus sulauks pilnametystės (duomenys neskelbtini), todėl vėliau priteisto išlaikymo dydžio padidinimas gali tapti beprasmis.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

13. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. priimtu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-807-924/2015. Minėtu sprendimu teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 145 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

14. Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu. Kita vertus, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, šis ypatumas nereiškia, kad toks procesinis sprendimas neturi privalomosios galios. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

15. Apeliantė nurodo, kad šiuo metu nepilnamečio sūnaus išlaikymui (maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) per mėnesį iš abiejų tėvų reikalinga ne mažesnė nei 794 Eur suma ir atskiruoju skundu prašo iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo)), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

18. Teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio (toliau – MMA) išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 633 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistas išlaikymas per mėnesį priimtas 2015 m., t. y. prieš 9 metus, taip pat atsižvelgiant į skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nustatytą MMA dydį, tikėtina, jog priteista 145 Eur išlaikymo suma nėra pakankama užtikrinti vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti sprendžiamas iš esmės, nustatant konkretų laikinojo išlaikymo dydį. Tačiau, siekiant nustatyti, kokia konkreti išlaikymo suma užtikrintų vaiko būtinuosius poreikius, teismas turi preliminariai įvertinti tiek nepilnamečio vaiko poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nesiaiškino, nevertino, skundžiamoje nutartyje nepasisakė, nes, kaip minėta anksčiau, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Dėl bylos baigties

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui preliminariai neįvertinus nepilnamečio vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties, nėra galimybės nustatyti reikiamo nepilnamečiam vaikui laikino išlaikymo dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, surengti žodinį bylos nagrinėjimą klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismui nenustačius anksčiau nurodytų esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, konstatuotina, kad nebuvo atskleista bylos esmės. Be to, aukščiau nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme faktiškai reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo, o ne bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.