Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir privataus kaltinimo baudžiamąją bylą Nr.PK-5-548/2011 jo atžvilgiu nutraukti LR BPK 3str.ld.9p.(LR BK 28str.2d.) pagrindu. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: 6375,85Lt. turtinės ir l000 Lt. neturtinės, bei 1000 Lt. advokato paslaugoms apmokėti, atmesti. Be to, prašo priteisti iš nuteistojo K. Č. 30000 Lt. neturtinės žalos bei kitas turėtas jo išlaidas. Apeliantas nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir paskyrė neadekvačią basumę. A. R. pažymi, jog buvo priverstas eiti prie tvenkinio aiškintis, kodėl K. Č. ir S. K. žvejoja, nes Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007-02-06 išdavė jam leidimą Nr. KR12-387/73 naudototi žūklės plotą. Leidimo suteikimas jam, kaip naudotojui, įpareigojo racionaliai naudoti ir saugoti vandens telkinio žuvų išteklius. Pamatęs, kad prie tvenkinio yra asmenys, kurie žvejoja neteisėtai, turėjo pareigą imtis veiksmų, išsiaiškinti ir neleisti asmenims neteisėtai žvejoti, nes jie, K. Č. ir S. K., pažeidė Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymą (Žin., 2004, Nr. 118-4395) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-337 patvirtintas Mėgėjiškos žūklės taisykles. Apelianto manymu, teismas neįvertino tos faktinės aplinkybės, jog šie vyrai, K. Č. ir S. K., žvejojo neteisėtai. Todėl matydamas, kad prie tvenkinio žvejoja du tvirtai sudėti vyrai, nuėjo pas kaimyną B. K. ir paprašė jo pagalbos, kad eitų kartu iki tvenkinio. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ( Kasacinė byla- Nr. 2K- 336/2008 ).

A. R. teigimu, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, incidento metu, pirmas jį į vandenį pradėjo stumti K. Č., kuris panaudojęs fizinę jėgą, jį pargriovė ant žemės, tuo padarydamas sužalojimus. Apelianto nuomone, teismas taip pat nepagrįstai sumažino ir neturtinės žalos dydį, nes po šio įvykio labai pablogėjo jo sveikata. Baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (BK 3 str.ld.9 p.). K. Č. teigimu, nustatyta, kad yra įstatyminis pagrindas taikyti LR BK 28 str. 2 d. nuostatas, todėl jis negali atsakyti baudžiamąja tvarka.

Nuteistasis K. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, A. R. ieškinį atmesti ir palikti galioti tą nuosprendžio dalį, kuria A. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. Taip pat, priteisti iš A. R. 25000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidas jo naudai. Apelianto teigimu, teismo nuosprendis būtų teisingas, jei kaltu būtų pripažintas tik A. R.. Nesuprantama, jog A. R. iš esmės pripažintas nukentėjusiuoju, kuomet veikė iš anksto, apgalvotai su tikslu užpulti ir gal net nužudyti žmones, t.y., jį ir S. K.. K. Č. teigia, kad natūralu, jog jis gynėsi, kadangi A. R. su mačete kirto jam į galvą. Tokios aplinkybės byloje nustatytos, be kitų įrodymų ir pačio A. R. parodymais. Pastarasis neigė tik tai, kad smūgius sudavė mačete, teigdamas, kad rankoje laikė lazdą. Teismų praktika, kriminologija, baudžiamojo proceso mokslas ir kasdienybė žino daugybę atvejų, kada byloje yra prieštaringų įrodymų, kaip šiuo atveju,- gydytojo chirurgo parodymai ir teismo medicininės ekspretizės išvada su teiginiu, kad ne su mačete galva prakirsta, o kietu buku daiktu. Apeliantas pažymi, kad teismas privalėjo pastebėti, jog 2007-06-26 teismo medicinos specialisto V. K. parašyta išvada Nr. G3484/07(01) - žaizdos galvoje ir rankos delne yra kirstinės. V. K. tą patvirtino teisme. Tokiu būdu, pagal įrodymus, susijusius su specialistų ir ekspertų kvalifikacija, pasak K. Č., akivaizdus nesusipratimas - vieni, kad jis sužalotas lazda, V. K. - jog žaizdos yra kirstinės ir, aišku, padarytos aštriu daiktu, kaip jis sako, mačete. Ir teismas privalėjo konstatuoti, jog A. R. kirto jam į galvą ir delną mačete. To įrodymas- kairės rankos delnas sužalotas aštriu daiktu (o ne lazda) - tas yra visų medikų pripažinta. Šios aplinkybės, kaip teigia apeliantas, įrodo, kad A. R. su savo draugu iš anksto susitarę, apsiginklavę kaip karo metais, net nežinodami ar prie vandens vaikai, ar suaugę žmonės, grynai iš asmeninių paskatų užpuolė jį ir S. K., viršydami bet kokį žmoniškumą, padarė neišpasakytos agresijos veiksmus - šovė iš šautuvo link gyvos būtybės - žmogaus S. K., o A. R. užpuolė jį mačete (šaltu ginklu) ir ja sužalojo galvą ir delną. Pasisakymas, jog jis pažeidė įstatymus- brakonieriavo - visiškai neatitinka tikrovės, kadangi aplink vandens telkinį nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų apie tai, jog draudžiama žvejoti, tvenkinys išnuomotas ir pan. Be to, kaip teigia apeliantas, brakonieriaus su meškere jam dar neteko matyti. Teismas privalėjo ištirti, kur, kokioje vietoje įvykio dieną buvo kokie nors ženklai, informuojantys apie žvejojimo tvarką (ar draudimą) tvenkinyje, o ne vadovautis stalčiuose laikytais dokumentais.

Šalies argumentai

Apeliantas A. R. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, priteistus civilinius ieškinius atmesti ir iš K. Č. priteisti 30000 Lt. neturtinės žalos bei kitas turėtas jo išlaidas. A. R. teigia, kad jis yra įsipareigojęs racionaliai naudoti ir saugoti vandens telkinio žuvų išteklius ir, pamatęs, kad prie tvenkinio yra asmenys, kurie žvejoja neteisėtai, turėjo pareigą imtis veiksmų, išsiaiškinti ir neleisti asmenims neteisėtai žvejoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto A. R. veiksmai, t.y., ėjimas prie tvenkinio aiškintis su žvejojančiais asmenimis, paprašius kaimyno pasiimti medžioklinį šautuvą, taip pat buvo neteisėti. Įtarus asmenis brakonieriavimu, visada yra galimybė apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms. Pažymėtina ir tai, kad K. Č. su savimi neturėjo jokio ginklo, todėl atmetamas apelianto A. R. argumentas, jog BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. A. R. teiginys, kad K. Č. jį puolė pirmas ir stūmė į vandenį, dėl ko teko gintis, vertintinas kritiškai, kadangi iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ir pats apeliantas link neteisėtai žvejojančių vyrų ėjo ne itin taikiai nusiteikęs, kas natūraliai ir galėjo sukelti tokią K. Č. reakciją. Suvokimas, kad vėlų vakarą prieina vyrai, ginkluoti medžiokliniu šautuvu, sukėlė negatyvius jausmus, įvyko abipusis konfliktas, grumtynės, ir tiek vienam, tiek kitam apeliantui buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.