- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- I-3645-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00129-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-7 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-07-22 iki 2018-12-06 kamerose Nr. 27, 40 ir 105. Šiose kamerose buvo laikoma nuo 4 iki 5 žmonių, jose dar buvo 2-3 dviaukštės lovos, stalas, spintelės daiktams susidėti ir spintelė maisto produktams laikyti, dviaukštė lova buvo apytiksliai 110 x 200 cm. Langai nešvarūs, stiklai apsinešę purvu, neskaidrūs, jų nuvalyti nebuvo jokių galimybių, nes iš vidaus ir išorės buvo grotos. Ne kartą žodžiu kreipėsi į Šiaulių TI pareigūnus, kad kameroje yra per daug žmonių, nes nebuvo galima net pajudėti, gaudavo vienareikšmį atsakymą – nereikėjo čia pakliūti. Tokios laikymo sąlygos prieštarauja Konvencijos 3-ojo straipsnio ginamoms teisėms. Teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas (atitinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas, privatumo neužtikrinimas, pareigūnų netinkamas elgesys) tiesiogiai lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudarė pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (46, 50 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (51 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (14-19 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2018-07-26 iki 2018-12-05 skirtingose kamerose vienas arba su dar 2-5 asmenimis, ir jam teko nuo 3,75 iki 24,2 kv. m, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neindividualizuoja, kokios kalinimo sąlygos neatitiko higienos normų, o tik abstrakčiai nurodo, kad kameros, kuriose buvo laikomas, „neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų“, todėl ši skundo dalis nepagrįsta. Skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, taip pat aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas nenurodo, kada ir kaip buvo pažeistas jo privatumas, bei koks pareigūnų elgesys, jo nuomone, buvo netinkamas, todėl tokie jo teiginiai neturėtų būti vertinami.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo G. Š. skundas netenkintinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2018-07-22 iki 2018-12-06, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje esančios 2019-02-26 pažymos Nr. 60/09-7396 (21-24 b. l.) matyti, kad pareiškėjas G. Š. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018-07-26 iki 2018-12-05, viso 127 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 56, 27, 44, 9, 105, 55 ir 40, vienas arba su dar 2-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,75 iki 24,22 kv. m., taigi visas 127 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (21-24 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (.56-57 b. l.) ir jose buvusių asmenų skaičių (1-6), nustatė, kad kamerose Nr. 56, 55 ir 40, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą pareiškėjui teko atitinkamai 3,35 kv. m, 3,51 kv. m ir 3,50 kv. m, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šiose kameroje buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kitose kamerose, net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus duomenis apie baldų užimamą plotą (58-61 b. l.) matosi, kad tik kameroje Nr. 56, kurioje gali būti laikomi daugiausia 5 asmenys ir pakanka trijų dviaukščių gultų, yra keturi dviaukščiai gultai, t. y. vienas perteklinis, kuris papildomai užima 1,28 kv. m., tačiau net ir tuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta, nes iš kameros ploto (19,05 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą (2,300 + 6,04 = 8,34 kv. m) kameroje buvo 10,71 kv. m laisvo grindų ploto.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose langai nešvarūs, stiklai apsinešę purvu, neskaidrūs, jų nuvalyti nebuvo jokių galimybių, nes iš vidaus ir išorės buvo grotos. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Pareiškėjas dėl nešvarių langų skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kokius nepatogumus jis dėl tokių langų patyrė (ar kamerose buvo tamsu, ar jam buvo liepiama tokius langus valyti ir pan.), kokiose konkrečiai kamerose tokie langai buvo, ar dėl to jis kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir buvo atsisakyta langus nuvalyti, todėl jo nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad Šiaulių TI pareigūnai veikė netinkamai ar neveikė taip, kaip turėjo veikti, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas (atitinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas, privatumo neužtikrinimas, pareigūnų netinkamas elgesys) tiesiogiai lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi laisvės atėmimo vietos administracijai tenka tuo atveju, jeigu pareiškėjas aiškiai nurodo reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedetalizuoja, kuo jo atžvilgiu pasireiškė privatumo neužtikrinimas, pareigūnų netinkamas elgesys, todėl teismas neturi galimybės vertinti pareiškėjo laikymo sąlygų ir nustatyti, ar jis galėjo patirti neturtinę žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI darbuotojai pažeidė teisės aktus, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, o nesant vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.