Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės Justinos Apolevič 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr.10-ANN-133220606-17 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės Justinos Apolevič 2017 m. gruodžio 5 d. nutarime Nr.10-ANN-133220606-17 (toliau – ir Nutarime) nustatyta, kad R. Ž. 2017-11-03 00val.05 min. (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose patalpose (bute) garsiai šūkavo, triukšmavo, tokiais savo veiksmais trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu R. Ž. 2017-12-28 pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad protokolas surašytas neteisėtai, nes nebuvo paaiškintas keliamo triukšmo dydis ir matavimo kriterijus, nes sąvoka „triukšmas“ yra subjektyvi. Lietuvoje šiuo metu galioja higienos normos HN 33:2011“Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Jose nurodytas triukšmo leidžiamas lygis patalpose nakties metu yra 45 dBA (t.y. normali žmogaus kalba), kuris subjektyviu pareiškėjo manymu, nebuvo viršytas.

Institucijos atsiliepime į skundą nurodoma, jog už administracinį nusižengimą paskirta nuo bauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji sukeltų neigiamas pasekmes. Nuobauda skiriama ir siekiant prevencinių tikslų sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų ateityje. Taip pat nurodo, jog skunde išdėstyti motyvai dėl nuobaudos sumažinimo nėra pakankamai svarūs, kad nuobauda būtų keičiama ar mažinama. Prašo skundo netenkinti.

Teismo posėdyje skundą padavęs R. Ž. nurodė, jog nesutinku su nuobauda, ji paskirta nepagrįstai. Leidžiamo triukšmo neviršijo. Jo buto langai išeina į kiemą, pateikė kiemo planą. Jei tas triukšmas trikdytų kitų ramybę, apie tai būtų pranešę kiti kaimynai. A. J. bute remonto metu yra pakeista garso izoliacija, todėl triukšmas girdisi tiek iš jo buto, tiek iš kaimyno. Kaimynas galėjo perspėti dėl triukšmo. Iš tarnybinio pranešimo, kurį surašė A. S. matyti, kad jis iš karto atvykęs į vietą, priėjęs prie buto durų girdėjo garsius riksmus, šūkavimus, trenksmus, jeigu tai buvo trenksmai, kurie trukdo kitų asmenų ramybę tai trukdytų kaimynui iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris yra aukštu žemiau, taigi pareigūnas galėjo pasiteirauti kitų kaimynų. S. šiuo tarnybiniu pranešimu yra sumelavęs, kadangi patekti prie jo durų reikia „domofono“. Policijos pareigūnui paskambinus domofonu, pareigūnas buvo įleistas, buvo pasiūlyta įeiti į vidų ,jis atsisakė, ir pakvietė pareiškėją į patruliavimo mašiną, surašė pažeidimo protokolą. Baldų nemėtė, netriukšmavo, muzika grojo, bet ne taip garsiai, kad ji trukdytų ramybę. Mano, kad muzika netrukdo. Žinojo kiek buvo valandų. Iš pradžių paskyrė 10 EUR baudą, vėliau – didesnę.

Teismo posėdyje liudytojas A. J. paaiškino, kad rašė pareiškimą, nes buvo triukšmas naktį, vėlų vakarą. Kvietė policijos pareigūnus, surašė pareiškimą ir išėjo namo. Butas yra už sienos. Buvo triukšmas: muzika, šokiai, buvo garsai, kurie trukdė jo šeimai ilsėtis, nes buvo naktis. Policijos pareigūnus pasitiko lauke prie laiptinės. Aiškiai girdėjosi iš kurio buto sklido triukšmas, prieš keletą dienų buvo triukšmas, bet tąkart nekvietė policijos. Tąkart buvo nuėjęs prie buto durų, paskambino, bet niekas neatidarė, tada pabarbeno jiems į balkono langą, triukšmas nutilo. Šį kartą toks barbenimas nebepadėjo. Todėl nutarė kviesti policiją. Su R. Ž. jokių santykių neturi, nei gerų nei blogų.

Teismo posėdyje liudytojas A. S. paaiškino , kad rašė protokolą ir tarnybinį pranešimą. Buvo gautas iškvietimas apie vidurnaktį dėl triukšmo į (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvykus pasitiko pranešėjas. Paaiškino, kad girdi triukšmą ir kaimyninės laiptinės buto. Užėjus ir pakilus prie buto, girdėjosi triukšmas; šaukimas, dainavimas, trenksmai. Paskambinus į duris atidarė minėtas pilietis Ž. Jam buvo paaiškinta, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas; kad jis turi eiti į tarnybinį automobilį. Buvo surašytas administracinis protokolas su nurodymu. Paaiškinta, kad nesumokėjus baudos, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama policijoje. Tą pamainą dirbo su J. Č. Ž. buvo nepatenkintas. Asmuo prašė matuoti decibelus, buvo paaiškinta, kad decibelus matuoja savivaldybės darbuotojai, policijos pareigūnai gali bausti pagal faktą, todėl buvo surašytas protokolas. Galimai laiptinė buvo atidaryta, tiksliai neprisimena. Pranešėjas nurodė aukštą, kuriame yra butas kuris ribojasi su pareiškėjo butu. Laiptinės įėjimas, jei tiksliai prisimena, buvo atidarytas. Pažeidėjui buvo paaiškinta, kad gali skųsti nutarimą, atvykti į bylos nagrinėjimą policijos komisariate. Iš lauko triukšmas girdėjosi, priėjus prie buto durų buvo galima identifikuoti koks tai triukšmas. Garso įrašas tuo metu nebuvo daromas. A. J. nepažįsta.

Teismo posėdyje liudytojas J. Č., pagarsinus tarnybinį pranešimą, paaiškino, jog dabar įvykį prisimena. Tai buvo parastas iškvietimas. Tarnybinį pranešimą patvirtina. Atvyko, nustatė triukšmą Jei surašė protokolą, vadinasi triukšmas buvo, be reikalo protokolai nesurašomi. Pranešėjas buvo pareiškimą parašęs dėl R. Ž. Kaip supranta, vyko pastovus trukdymas. Į penktą aukštą pakilo kartu su bendradarbiu. Triukšmas nebuvo labai didelis, bet triukšmas tikrai trukdo nakties metu žmonėms ilsėtis. Jei žmonės normaliai kalbasi, tai nėra tokio didelio triukšmo. Tuo atveju buvo ne kalbėjimas, ten buvo daug grasiau ir pats pažeidėjas viską supranta. Bauda buvo tokio dydžio, nes primą kartą buvo pažeidimas. Pirmą kartą yra galimybė mokėti pusę minimalios baudos su nurodymu. Kodėl paskyrė 50 eurų baudą, nežino. Mano, jeigu būtų atvykęs žmogus į nagrinėjimą, paaiškinęs, gal bauda būtų mažesnė. Į vidų su kolega pareigūnu neužėjo, prie durų abu girdėjo triukšmą, to užtenka, į vidų eiti nereikia. Be to buvo pranešėjo pareiškimas. Buvo užfiksuotas triukšmas pagal faktą. Pareiškėją baudė pirmą kartą, nusiteikimo, priešiškumo jam neturi. Pažeidėjui teisės ir pareigos buvo išaiškintos.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai R. Ž. pripažino kaltu padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas skundo ribose (ANK 642 str. 2 d.).

Lietuvos higienos normos HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje“ 1 lentelės 4 punktas nustato, jog gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskurus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą nakties metu (nuo 22.00 val. iki 6.00 val.) leidžiamas didžiausias ekvivalentinis garso slėgio lygis 45 decibelai, maksimalus garso slėgio lygis 50 decibelų.

Pareiškėjas laiko priimtą nutarimą neteisėtu tuo pagrindu, kad nebuvo matuotas triukšmo lygis techninėmis priemonėmis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Kvalifikuojant asmens veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnį (šiuo metu jį atitinkantį 488 straipsnį), nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010). Todėl vien ta aplinkybė, kad galimo teisės pažeidimo metu nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, neduoda pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013-06-10 nutartis Nr. ATP-613-487/2013).

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad R. Ž. kaltinamas tuo, kad 2017-11-03 00 val.05 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose (bute) garsiai šūkavo, triukšmavo, tokiais savo veiksmais trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį.

Teismo vertinimu, R. Ž. kaltė padarius ANK 488 str. 1 d. numatytą nusižengimą yra įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Iš byloje esančios policijos registruojamų įvykių registro suvestinės (b. l. 12) matyti, kad 2017-11-02 23.30 val. fiksuotas pranešimas, kuriame pranešėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini), „buvo triukšmas, garsiai šūkavo, rėkavo”; „bute garsi muzika, kažką daužo, pranešėja gyvena iš kitos laiptinės anonimiškai” (b.l.12-13).

Byloje yra A. J. pranešimas, iš kurio matyti, kad 2017-11-03 adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas iš gretimos laiptinės trukdė poilsiui, girdėjo muziką; namuose yra mažametis vaikas, kuris nuo sukeltų garsų prabusdavo; aiškiai girdimi garsai iš (duomenys neskelbtini) buto“ (b.l.9).

Iš 2017-11-03 vyr. patrulio A. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog policijos pareigūnas su vyr. patruliu J. Č. pagal iškvietimą nuvykę į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto durų girdėjo žmogaus riksmus, šūkavimus, trenksmus (galimai daiktų mėtymą ar baldų stumdymą); paskambinus į duris kelis kartus, jas atidarė R. Ž., kurio pareikalauta nutraukti neteisėtą veikimą (triukšmą) (b.l.8).

Teismo posėdžio metu tiek liudytojas A. J., tiek liudytojai policijos pareigūnai A. S., J. Č. patvirtino, jog triukšmas sklido iš buto (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjo buto.

Duomenų, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti pagal iškvietimą atvykusių ir viešosios tvarkos palaikymo funkcijas atliekančių policijos pareigūnų, kurie asmeniškai nepažįsta R. Ž., neturi priežasčių jį apkalbėti, parodymais.

Pats R. Ž. pripažino, jog bute grojo muzika, jis klausė radijo, tačiau mano, kad tokio garsumo muzikos grojimas, normali žmogaus kalba, negali trukdyti nakties metu; policijos pareigūnai nematavo decibelų; kaimyno A. J. bute remonto metu yra pakeista garso izoliacija, todėl triukšmas girdisi.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Lietuvos higienos normos HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje“ nustato vienodus ribinius dydžius visiems gyvenamiesiems pastatams, nepriklausomai nuo to, kokia yra statinio vidaus aplinkos garso klasė, ar ore sklindančio garso izoliavimo rodikliai yra norminiai ar ne. Šie ribiniai dydžiai nustatomi visų statinių gyvenamosiose patalpose, taigi preziumuojama, kad didžiausią leistiną ekvivalentinį lygį viršijantis garsas jau yra trukdantis rimtį, t.y, išeinantis į išorę. Kaip minėtą anksčiau triukšmo sklidimas į gretimas patalpas patvirtintas namo gyventojo ir policijos pareigūnų parodymais.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tokio garso muzikos leidimu, garsiu pokalbiu, šūkavimais, baldų stumdymu/mėtymu, trenksmais yra trikdoma asmenų (kaimynų) ramybė, poilsis. Policijos pareigūnai paaiškino, jog jie triukšmo lygio matuoklių nesinešioja, pažeidimą įvertino pagal faktą, t.y. girdėjo triukšmą ir dėl to surašė protokolą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad R. Ž., 2017-11-03 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), klausydamas muzikos, šūkaudamas, mėtydamas daiktus/stumdydamas baldus , kėlė triukšmą ir keliamas triukšmas trikdė viešąją rimtį, todėl administracinėn atsakomybėn už ANK 488 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Policijos komisariatas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, todėl skundo reikalavimai, susiję su nuobaudos panaikinimu, yra nepagrįsti ir atmestini.

Kita vertus, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad R. Ž. padarydamas administracinį nusižengimą buvo 2 kartus baustas administracine tvarka už ne itin šiurkščius nusižengimus (pažeidė keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisykles) (nuobaudos šiuo metu negalioja).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog R. Ž. iš esmės pripažino skundžiame nutarime nurodytas aplinkybes, tik neigė savo tyčią, į tai, jog R. Ž. nurodė, jog yra bedarbis (tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų), skundžiamas nutarimas keistinas, paskiriant R. Ž. švelnesnę nuobaudą – 25 EUR baudą.

ANK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis.

ANK 675 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Nors pareiškėjas nurodė, jog jo sunki materialinė padėtis, todėl prašo pakeisti baudą viešaisiais darbais, tačiau tai pagrindžiančių duomenų, kaip to reikalauja ANK 675 straipsnio 4 dalies normos, teismui nepateikė, todėl prašymas šiuo proceso metu negali būti tenkinamas. Tačiau tai nekliudo pareiškėjui R. Ž. pateikti naują prašymą, atsižvelgiant į ANK 675 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Be to, ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) nustatyta tvarka. Taigi, po šio nutarimo priėmimo ir jo išsiuntimo, R. Ž. turi arba per 40 kalendorinių dienų sumokėti jai paskirtą baudą arba kreiptis į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo dalimis. Tai reiškia, kad po šio nutarimo priėmimo teismo sprendimas nėra tuojau pat perduodamas vykdyti priverstinai, t. y. antstoliui. Teismas pabrėžia, kad tik pažeidėjai nesumokėjus baudos per minėtą terminą, taip pat nesikreipus į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo, nutarimas skirti baudą gali būti pateikiamas vykdyti priverstine tvarka antstoliui (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės Justinos Apolevič 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr.10-ANN-133220606-17 ir R. Ž. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje skirti 25 (dvidešimt penkių) EUR baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Luminor Bank AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK 18077860239). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.