Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant pareiškėjui V. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys UAB ,,Vėtrungės būstas“, Klaipėdos miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. Z. pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, jog sandėliukai, kuriais jis daugelį metų naudojasi, yra neprižiūrimi nei savivaldybės, nei kitų institucijų, norėtų juos privatizuoti, kad jie taptų jo nuosavybe, kad galėtų juos prižiūrėti. Sandėliukai yra (duomenys neskelbtini) namo kieme, jais naudojasi apie 20 metų, turi du sandėliukus, vieno sandėliuko plotas apie 10 kv. m., sandėliukus naudoja kurui (malkoms) laikyti, kitiems daiktams saugoti. Iš viso yra apie 40 sandėliukų. Už naudojimąsi sandėliukais nemoka, pats gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog girdėjo apie tai, kad savivaldybė įregistravo nuosavybės teisę, taip pat nurodė, jog žino, kad kai kurie asmenys yra privatizavę sandėliukus ir jais naudojasi. Prašo teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į sandėliukus.

Suinteresuotas asmuo UAB ,,Vėtrungės būstas“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymu negauta.

Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teisme po posėdžio gautas suinteresuoto asmens prašymas atidėti teismo posėdį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašymas pateiktas po baigiamųjų kalbų, pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, suinteresuoto asmens prašymas ir jame išdėstytos aplinkybės nevertintinos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui V. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-23). Iš byloje pateikto 2015-10-07 Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butui įregistruoti priklausiniai iš kito registro: pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 12/100 priklauso butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kurio 15/100 priklauso butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas 1992-03-31 Klaipėdos miesto tarybos sprendimas Nr. 52 dėl neparduotinų gyvenamųjų namų, kuriuo nustatytas neparduodamų gyvenamųjų namų ir butų sąrašas (b.l. 32). Klaipėdos miesto tarybos 1992-03-31 sprendimo Nr. 52 priedėlio 32 punktas numatė, jog neprivatizuojami visi senamiesčio įtakos zonoje esantys ūkiniai pastatai – sandėliukai, garažai, savavališkai įrengti statiniai, gyvenami kambariai, pastogės bei virtuvės (b.l. 33-34). Byloje taip pat pateiktas 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkis Nr. 21, kuriuo papildytas 1991-10-18 valdybos potvarkis bei jo priedėlis (b.l. 35). 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkio Nr. 21 priedėlis (b.l. 36-40) taip pat numatė, jog neparduotini visi senamiesčio įtakos zonoje esantys ūkiniai pastatai – sandėliukai, garažai, savavališkai įrengti statiniai, gyvenami kambariai, pastogės bei virtuvės (b.l. 38). 2015-10-14 perdavimo – priėmimo aktu Nr. (9-4)-300K dėl kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn, Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perduoti sąraše nurodyti nekilnojamojo turto objektai – inžineriniai tinklai su visomis sudėtinėmis dalimis (b.l. 41-46). 2016-06-13 perdavimo – priėmimo aktu Nr. (9-4)-354K Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas atstovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kancleris Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 109).

Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35 ir kt.). Pažymėtina, jog netenkinus bent vienos sąlygos, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog sandėliukais naudojasi apie 20 metų, nei savivaldybė, nei kitos institucijos sandėliukų neprižiūri. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog sandėliukai, į kuriuos nuosavybės teisę prašo pripažinti pareiškėjas nuosavybės teise priklausė valstybei, o 2016-06-13 perdavimo – priėmimo aktu šis turtas perduotas Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn. Duomenų paneigiančių aplinkybę, jog turtas nepriklauso savivaldybei, byloje nėra.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pabrėžtina, jog ši nuostata yra imperatyvi ir negali būti paneigta vadovaujantis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog sandėliukai priklauso savivaldybei, viešosios nuosavybės teisė nėra nuginčyta. Pareiškėjas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į daiktus, kurie nuosavybės teise priklauso kitam subjektui, t. y. byloje yra žinomas daiktų savininkas, asmuo, turintis daugiau teisių į nekilnojamojo turto objektus, nei pareiškėjas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jam žinoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybė įregistravo nuosavybės teisę į sandėliukus, pareiškėjas nurodė, norintis privatizuoti turtą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas žino ir supranta, kad yra asmuo, turintis daugiau teisių į turtą, nei jis. Savo ruožtu viena iš būtinųjų sąlygų įgyti nuosavybės teise daiktą įgyjamosios senaties būdu – daikto valdymas kaip savo, įsitikinimas, jog niekas neturi daugiau teisių į valdomą daiktą (CK 4.68 straipsnis, 4.70 straipsnis). Be to bylos duomenys patvirtina, jog sandėliukai yra perduoti savivaldybės nuosavybėn, o Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalis draudžia įgyjama senatimi įgyti nuosavybės teisę į daiktus, priklausančius valstybei ar savivaldybei. Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nėra visų būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui nustatyti, o byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo pareiškimą atmesti (CK 4.68- 4.71 straipsniai) nesant vienos iš sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti.

Teismų praktikoje pripažįstam, jog nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į tokius savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Priešingu atveju būtų paneigiamas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuotina, jog nėra nustatytos visos būtinos sąlygos įgyjamosios senaties instituto taikymui, priešingai, byloje nustatyta, jog nekilnojamasis turtas – sandėliukai, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn, daiktai yra viešosios nuosavybės teisės objektas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pripažinti pareiškėjui nuosavybės teisę sandėliukus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 – 4.71 str.).

Teismui netenkinus prašymo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Suinteresuoti asmenys UAB ,,Vėtrungės būstas“ ir Klaipėdos miesto savivaldybė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šiems asmenims nespręstinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68, 4.69, 4.70, 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti pareiškėjo V. Z. pareiškimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.