Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-11-22 · Administracinė byla Nr. I3-5138-983/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-22
Bylos Nr.
I3-5138-983/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02530-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB "Kosvila Baltic"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-5138-983/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02530-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovams Š. G. ir D. K.,atsakovo atstovėms E. P. ir L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kosvila Baltic“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Kosvila Baltic“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugas departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. J13-814/2022/J01 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai skirta 1 200 Eur ekonominė sankcija (b. l. 1–3).

Nurodo, kad Departamento teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, 2022 m. gegužės 11 d. išnagrinėjęs juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą Nr. J13-814/2022/J01, nutarė už padaryta pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, skirti Bendrovei minimalią ekonominę sankciją 1 200 Eur baudą.

Pažymi, jog Departamento Apskaitos ir mokesčių departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus atlikto planinio patikrinimo metu surašytame 2021 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akte Nr.(7,6)-PA-7211/75-2021 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatyta, jog Vieningai gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – ir GPAIS) netinkamai sudarytas prekinių vienetų sąrašas. Kaip prekinį vienetą pareiškėja nurodžiusi visas tos rūšies ir kategorijos pakuotes, nes visų prekinių vienetų ir jį sudarančių pakuočių svoriai vienodi – 0,001 t. Visų tos pačios rūšies ir kategorijos pakuočių laikymas vienu prekiniu vienetu yra negalimas. Pareiškėja nesutinka su šiuo argumentu ir nurodo, jog kasmet apskaito ir deklaruoja pakuotės kiekius remiantis buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenimis, kurioje pakuotė apskaitoma pagal pakuotės rūšį, o ne pagal atskirą prekę. Suvedus pradinius duomenis prekės kortelėje, apskaitos programa automatiškai sumuoja parduodamų prekių atskirų pakuočių rūšių – metalo, stiklo, kartono, plastiko, kiekius ir ketvirčio gale pateikia kiekvienos pakuotės kiekius svorio vienetais. Remiantis šiomis ataskaitomis Bendrovė teikia apskaitos duomenis į GPAIS. GPAIS sistemoje prekinius vienetus galima grupuoti ir kad prekinio vieneto samprata nesikeičia įdiegus GPAIS sistemoje, tai yra ką pareiškėja apskaitė 2005 m. tą turėtų apskaityti ir GPAIS sistemoje galime rasti GPAIS tinklalapyje paaiškinimuose (https://www.gpais.eu/duk#2.1).

Teigia, kad siekdama geranoriško bendradarbiavimo, kreipėsi į UAB „Rivilė“, kurios programa generuoja ataskaitas būtinas pateikti GPAIS su prašymu perprogramuoti apskaitos sistemą, kad pareiškėja galėtų pateikti ataskaitas kaip to reikalaujama, t. y. pagal kiekvieną prekės rūšį, o ne pagal pakuotės rūšį. 2019 m. ir 2020 m. duomenys, ataskaitų pavidalu saugomi PDF formatu, buvo perduoti UAB “Rivilė” programuotojams. UAB “Rivilė” klientų aptarnavimo skyriaus vadovė V. Č. atsakė, jog galimybės iš pareiškėjos pateiktų PDF formato failų programuoti importus į GPAIS sistemą, nėra. Tačiau pareiškėjos vertinimu, mokestinės prievolės suma nuo to nesikeičia, nesikeičia prekių kortelių duomenys bei Lietuvoje parduotų prekių bei pakuočių duomenys. Pareiškėja 2019 m. yra išleidusi į rinką ~ 17 000 turimo asortimento prekių arba 8 823 646 prekinių vienetų, 2020 m. yra išleidusi į rinką ~ 16 000 turimo asortimento prekių arba 9 238 408 prekinių vienetų. Tokio kiekio prekių pakuočių, apskaita rankiniu būdu be apskaitos programos neįmanoma. Atitinkamai, pareiškėja prašo netaikyti reikalavimo pakartotinai deklaruoti GPAIS pakuotės, nes šio reikalavimo įgyvendinti atgaline data nėra galimybės. Pareiškėja įsipareigoja ateityje pakeisti apskaitos programoje generuojamas ataskaitas taip, kad jos atitiktų pasikeitusius reikalavimus.

Pastebi, jog Patikrinimo akte nurodyta, kad nėra pilnai suvesti duomenys pagal tiekimo Lietuvos rinkai būdą, t. y. nesuvesti savoms reikmėms sunaudotų pakuočių apskaitos duomenys. Taip pat netinkamai nurodomas medinės daugkartinės pakuotės susigrąžinimo kodas. Pareiškėja minėtus pažeidimus yra ištaisiusi ir duomenis pateikusi GPAIS. Be to, Patikrinimo akto išvadose nurodyta, kad nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, papildomai apskaičiuotą mokesčių sumą 379 Eur mokestį, atsiradusį už vidaus rinkai tiektų pripildytų atitinkamos rūšies pakuočių kiekį Bendrovė yra apmokėjusi. Atkreipia dėmesį, jog pakuotės deklaravimas GPAIS sistemoje yra pakankamai komplikuotas, pati sistema dažnai neveikia, sudėtinga gauti informaciją kaip ja teisingai naudotis. Pareiškėja pateikė duomenis taip pat, kaip ir ankstesniais veiklos metais, nes rėmėsi GPAIS tinklalapyje esančiais išaiškinimais. Bendrovės veiksmai neatnešė žalos valstybės biudžetui, tai kad pakuotė buvo apskaityta ne pagal prekių grupę mokėtina suma nesikeičia.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog pripažįsta, kad nebuvo deklaravusi ir suvedusi į GPAIS sistemą visų gaminių užpildytų pakuočių apskaitos duomenų už 2019 m. ir 2020 m. Pažymėjo, kad šiuo metu duomenys už 2019 m. yra suvesti rankiniu būdu, todėl prašo skirtą ekonominę sankciją sumažinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 131–139).

Nurodo, kad pareiškėja skunde patvirtina, jog yra deklaravusi ir suvedusi į GPAIS sistemą visų gaminių užpildytų pakuočių apskaitos duomenis už 2019 ir 2020 metus, pateikusi ketvirčių suvestines, pakuočių ataskaitas bei deklaracijas FR0524 į VMI, tačiau atsakovas nesutinka su šiais argumentais. Iki šio momento, GPAIS nėra tinkamai sudaryti prekinių vienetų pakuočių sąrašai, nėra patvirtinta nė vieno 2019 m. ir 2020 m. I, II, III, IV ketvirčio suvestinė, taip pat nepateikta Aplinkos apsaugos agentūros vertinimui nė viena metų pakuočių ataskaita. Pateikiami GPAIS duomenys 2022 m. rugpjūčio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. Be to, remiantis GPAIS duomenimis, pakuotės rūšis nėra prekinis vienetas. Prekinis vienetas yra tiekiamas vidaus rinkai gaminys, įpakuotas į pakuotę.

Pastebi, jog iš pateiktų pareiškėjos GPAIS duomenų 2019 m. I, II, III, IV ketvirčių ir 2020 metų I, II, III, IV ketvirčių pakuočių žurnalai ir suvestinės yra tik suformuotos (lentelės stulpelis „Būsena“), paskutiniai įrašai GPAIS atlikti 2021 m. rugsėjo 30 d. – 2021 m. spalio 4 d. laikotarpiu (lentelės stulpelis „Pateikimo data“ ir „Būsenos data). GPAIS nėra patvirtinta nė viena suvestinė (lentelės stulpelis „Būsena“ turi būti „Suvestinė patvirtinta“, o „Pateikimo data“ atspindėti suvestinės tvirtinimo datą), o jų patvirtinimas yra paskutinis veiksmas užtikrinantis, kad visi esami duomenys būtų subendrinti ir matomi, bei tai, kad pareiškėja garantuoja teisingų duomenų suvedimą. Šiuo atveju, nėra suformuota ir pateikta Aplinkos apsaugos agentūros vertinimui nė vienų metų pakuočių ataskaita.

Šalies argumentai

Pažymi, kad nors pareiškėja skunde nurodo, kad pagal apskaitos programos „Rivilė“ ataskaitas teikia apskaitos duomenis į GPAIS, tačiau tai teiginys, neatitinkantis esamos situacijos GPAIS. Duomenys nepilni ir netinkami, net neatspindintys pareiškėjos apskaitos programos duomenų. Šiuo atveju, pareiškėjos pateikti GPAIS 2020 m. I ir III ketvirčių duomenys, kuriuose vienkartinės neužstatinės pakuotės kiekiai nurodomi tik kaip išvežimas iš Lietuvos Respublikos vidaus rinkos, ko pareiškėja net nevykdo. Pareiškėjos 2020 m. II ketvirčio duomenys GPAIS sistemoje parodo neatsakingą apskaitos vedimą, visai ne pagal įmonės veiklą ir gaminių tiekimą vidaus rinkai. Šio ketvirčio pakuočių apskaitos žurnale matyti, kad pareiškėja rodo tik savoms reikmėms vienkartinės neužstatinės pakuotės sunaudojimo galimybę, jokio išleidimo į Lietuvos Respublikos rinką fakto nėra, t. y. pagal GPAIS jokie pardavimai nevyko.

Tvirtina, jog pareiškėjos skundo teiginys dėl mažareikšmiškumo yra klaidinantys, nes nė vienas pažeidimas dėl pakuočių apskaitos GPAIS nebuvo vertintas kaip mažareikšmis. Be to, nors ir pareiškėja nurodo, jog 2016 m. buvo atliktas įmonės mokestinis patikrinimas, kurio metu pažeidimų dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir jų apskaitos nebuvo nustatyta, tačiau prievolė vesti apskaitą GPAIS yra nuo 2018 m. sausio 2 d. Tai pakankamai ilgas laikotarpis, kad pareiškėja susitvarkytų pakuočių apskaitą, kaip tai reglamentuoja teisės aktai. Pareiškėja iki dabar nėra suvedusi pakuočių apskaitos duomenų į GPAIS už tikrintus metus, nors buvo pritaikytos visos galimos poveikio priemonės gera valia pašalinti pažeidimus.

Nurodo, kad pareiškėja visuose savo pasisakymuose akcentuoja didelį prekinių vienetų sąrašą, tačiau pagal veiklos specifiką ji gali prekiniu vienetu apskaityti prekių grupę, kad palengvintų suvedimą. Taip pat prideda UAB „Rivilė“ atstovų elektroninį laišką, apie nesančias galimybes suvesti iš turimų duomenų, tačiau jokios informacijos, kas buvo daroma daugiau nei pusę metų, kad galimybės atsirastų ar kitų galimybių ieškojimo, kad sukelti duomenis per sistemų sąsajas nepateikta. Iš tokio pareiškėjos elgesio atsakovas vertina, kad Bendrovei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimai nėra prioritetiniai. Pareiškėja turėjo būti rūpestinga, savalaikiai domėtis jos veiklai keliamais reikalavimais, o prireikus konsultuotis, nes nagrinėjamas klausimas Lietuvoje nėra naujovė ir teisinis reguliavimas nėra naujas. Šiuo atveju, skiriant pareiškėjai ekonominę sankciją, Departamentas tiksliai vadovavosi imperatyviomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo normomis, šio įstatymo 51 straipsniu ir atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą Nutarimą paskirdamas pareiškėjai sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. J13-814/2022/J01, kuriuo pareiškėjai skirta 1 200 Eur ekonominė sankcija teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 113–117).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko planinį pareiškėjos patikrinimą ir 2021 m. lapkričio 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr.(7,6)-PA-7211/75-2021. Patikrinimo akte nustatė, jog pareiškėja nesilaikė reikalavimų 2019-2020 m. pakuočių apskaitą vykdyti GAPIS sistemoje, kaip tą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 13¹ straipsnio 1 dalis bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės) 24 punkto, 27 punkto nuostatos (b. l. 146–152).

Departamento Apskaitos ir mokesčių departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2022 m. sausio 25 d. privalomuoju nurodymu Nr. (7.6)-PN-72/l-2022 įpareigojo pareiškėją tinkamai suvesti visų gaminiu užpildytų pakuočių apskaitos duomenis į GPAIS už 2019 ir 2020 metus, nustatyta tvarka pateikti ketvirčių suvestines bei metines pakuočių ataskaitas, kaip to reikalauja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos (b. l. 165–168).

Departamentas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (7.6)-AD5-3409 atsižvelgdamas į pareiškėjos 2022 m. vasario 18 d. prašymą (b. l. 182), nusprendė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. kovo 31 d. (b. l. 169–171).

Departamentas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (7.6)-AD5-5987 netenkino pareiškėjos 2022 m. kovo 30 d. prašymą (b. l. 189) pratęsti Privalomąjį nurodymą pakartotinai iki 2022 m. liepos 30 d., motyvuojant tuo, jog Privalomasis nurodymas jau buvo pratęstas iki 2022 m. kovo 31 d., o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, nenumatyta galimybė privalomojo nurodymo termino pratęsti antrą kartą (b. l. 172–173).

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2022 m. balandžio 12 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. JI3- 814/2022 (toliau – ir Protokolas) pareiškėjai už tai, kad Bendrovė neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. (7.6)-PN-72/l-2022. Privalomasis nurodymas buvo surašytas pareiškėjai nepašalinus teisės aktų reikalavimų pažeidimų, nustatytų atlikus UAB „Kosvila Baltic“ planinį patikrinimą (b. l. 140–143).

Departamento teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J13-814/2022/J01“, kuriuo nutarė pareiškėjai už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, skirti minimalią ekonominę sankciją – 1 200 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Nutarimu, 2022 m. birželio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Atliekų tvarkymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas. Šiais teisės aktais suformuota ir įteisinta visų gamintojų ir (ar) importuotojų prievolė finansuoti ir tinkamai organizuoti atliekų tvarkymą. Atliekų tvarkymo taisyklės bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės numato finansinius instrumentus (mokesčius, Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, ekonomines baudas), užtikrinančius tinkamą gamintojų ir (ar) importuotojų į vidaus rinką išleidžiamų pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymą. Minėtais teisės aktais nustatyta prievolė atliekų turėtojams (darytojams) - išrūšiuoti, teisingai identifikuoti savo veikloje susidariusias atliekas, teisėtai atiduoti atliekų tvarkytojui ir finansuoti jų sutvarkymą pagal galiojančius rinkoje atliekų tvarkymo įkainius. Todėl savo ūkinėje veikloje pareiškėja privalėjo (ir privalo) teisingai ir nustatyta tvarka vertinti bei apskaityti: kiek ir kokių atliekų susidaro įmonėje, kiek išleidžiama į vidaus rinką apmokestinamųjų pakuočių, kurios išpakavus gaminius taps atliekomis, kaip finansuos jų sutvarkymą, taip pat privalo nustatyta tvarka vesti pakuočių apskaitą, mokėti mokestį (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-93-525/2020).

Pareiškėja skunde nurodo, jog šiuo metu Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus (nėra pilnai suvesti duomenys pagal tiekimo Lietuvos rinkai būdą, netinkamai yra nurodomas medinės daugkartinės pakuotės susigrąžinimo kodas) yra ištaisiusi. Pareiškėja nurodo, jog vidaus rinkai pateiktų 2019 m. ir 2020 m. visų ketvirčių duomenis yra pateikusi GPAIS.

Teismas pažymi, kad pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktą, pakuočių apskaita turi būti vykdoma įmonės vadovo nustatyta ir patvirtinta tvarka ir vadovaujantis šiais principais: tuščia pakuotė ir gaminių pripildyta pakuotė apskaitomos atskirai (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24.1 papunktis); pagal medžiagas, iš kurių pakuotės pagamintos, tuščios pakuotės ir gaminių pripildytos pakuotės skirstomos į stiklines, plastikines, polietilenterftalato (toliau – PET), popierines ir kartonines, metalines, kombinuotąsias, medines, kitas pakuotes (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24.2 papunktis); apskaitant kombinuotąsias pakuotes, papildomai nurodoma vyraujanti medžiaga šiose kombinuotosiose pakuotėse (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24.3 papunktis); gaminių pripildytos pakuotės skirstomos į prekinę (pirminę), grupinę (antrinę) ir transporto (tretinę) pakuotę, kurios pagal naudojimo būdą skirstomos į vienkartinę ir daugkartinę pakuotę, o pagal tiekimo Lietuvos rinkai būdą – į savoms reikmėms sunaudotą ir perleistą kitam asmeniui pakuotę (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24.4 papunktis); vienkartinė gaminių pripildyta pakuotė ir daugkartinė gaminių pripildyta pakuotė apskaitomos atskirai (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24.5 papunktis); savoms reikmėms sunaudota gaminių pripildyta pakuotė ir perleista kitam asmeniui gaminių pripildyta pakuotė apskaitomos atskirai (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24.6 papunktis); gaminių pripildyta pakuotė ir gaminių pripildyta pakuotė, už kurią pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnį privaloma imti užstatą, apskaitomos atskirai (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24.7 papunktis); vienkartinė pakuotė, už kurią privaloma imti užstatą, ir daugkartinė pakuotė, už kurią privaloma imti užstatą, apskaitomos atskirai (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24.8 papunktis); pakuotės svoris apskaitomas nurodant pakuotės svorį, įskaičius jos komponentų ir pagalbinių elementų svorį. Pakuotės komponentų ir pagalbinių elementų svoris gali būti nurodomas atskirai (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24.9 papunktis); pakuotės, kurios skirtos naudoti ir naudojamos pakartotinai be pradinio apdirbimo (pavyzdžiui, mediniai padėklai), privalo būti apskaitomos kaip daugkartinės pakuotės. Išpakavus tokias iš gamintojų ir (ar) importuotojų gautas gaminių pripildytas daugkartines pakuotes, jos turi būti sugrąžintos šias pakuotes perleidusiems gamintojams ir (ar) importuotojams, jei sutartiniais pagrindais nesusitarta kitaip (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24.10 papunktis); apskaitant vienkartines pakuotes papildomai nurodoma, kaip apdorojama tokia pakuotė (jos atliekos) – perdirbama ar neperdirbama (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 24.11 papunktis).

Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisykles pakuočių ir pakuočių atliekų apskaita vykdoma ir apskaitos ataskaitos teikiamos naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 27 punktas), t. y. sudaromi Taisyklių 37, 39, 41, 46, 49, 53 punktuose nurodyti pakuočių sąrašai (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 27.1 papunktis). Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 27.2 papunktyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per ketvirtį užpildomas atitinkamo kalendorinių metų ketvirčio pakuočių apskaitos žurnalas. Pasibaigus ketvirčiui, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo ketvirčio pabaigos suformuojama ir patvirtinama ketvirčio pakuočių apskaitos suvestinė. Jei per šį terminą ketvirčio pakuočių apskaitos suvestinė nepatvirtinama, už pakuočių apskaitos vykdymą atsakingas asmuo atsako administracine tvarka. Pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų suformuojama metinė pakuočių apskaitos ataskaita ir ne vėliau kaip per 50 kalendorinių dienų pateikiama Aplinkos apsaugos agentūros vertinimui. Įmonės veiklos vykdymo nutraukimo ar išregistravimo atveju metinė pakuočių apskaitos ataskaita privalo būti suformuota ir pateikta Aplinkos apsaugos agentūros vertinimui iki įmonės veiklos vykdymo nutraukimo arba iki veiklos išregistravimo. Užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratorius nenaudoja GPAIS sudarydamas Taisyklių 58 punkte nurodytą pakuočių sąrašą ir vykdydamas Taisyklių 59 punkte nurodytą pakuočių apskaitą, o kalendorinių metų suminius suvestinius daugkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema, duomenis apskaito pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 27.4 papunktis).

Pakuočių apskaitą vykdant elektroniniu būdu įmonės informacinėje sistemoje, įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo privalo užtikrinti, kad šios pakuočių apskaitos duomenys Taisyklių 27 punkte nurodyta tvarka būtų pateikti į GPAIS (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 33 punktas).

Aplinkos apsaugos agentūra kasmet iki balandžio 1 d. įvertina pateiktą metinę pakuočių apskaitos ataskaitą ir nenustačiusi šios ataskaitos trūkumų ją priima. Aplinkos apsaugos agentūrai nustačius pateiktos metinės pakuočių apskaitos ataskaitos trūkumus, tokia metinė pakuočių apskaitos ataskaita atmetama naudojantis GPAIS ir laikoma nepateikta, jei per 20 kalendorinių dienų terminą nepateikiama pataisyta pagal nurodytus trūkumus metinė pakuočių apskaitos ataskaita (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 28 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, jog 2021 m. rugsėjo 22 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius informavo pareiškėją, jog inspekcinis vizitas planuojamas 2021 m. spalio 14 d., kurio metu pareiškėja turės pateikti įsakymu patvirtinta pakuočių apskaitos vedimo tvarka įmonėje, už pakuočių atsakingo asmens paskyrimo dokumentus, pirminius pakuočių apskaitos dokumentus už 2019-2020 m. mokestinius laikotarpius ir kitus patikrinimui reikalingus dokumentus. Kaip matyti, 2021 m. spalio 14 d. atlikęs pareiškėjos patikrinimą, atsakovas nustatė, jog pareiškėja 2019-2020 metais vykdė pakuočių pripildytų gaminių tiekimą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, tačiau iki mokestinio patikrinimo pradžios už 2019 m ir 2020 m. ataskaitinius pakuočių apskaitos GPAIS nevedė, t. y. už minėtus laikotarpius nebuvo suvesti jokie pakuočių apskaitos duomenys. Departamento Apskaitos ir mokesčių departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2021 m. lapkričio 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.6)-PA-7211/75 2021, kuriame nurodė, jog pareiškėja suvedė dalį pakuočių apskaitos duomenų į GPAIS, tačiau ne pilnai ir netinkamai: 1) GPAIS netinkamai sudarytas prekinių vienetų sąrašas. Kaip prekinį vienetą pareiškėja nurodžiusi visas tos rūšies ir kategorijos pakuotes, net visų prekinių vienetų ir jį sudarančių pakuočių svoriai vienodi – 0,001 t. Visų tos pačios medžiagos rūšies ir kategorijos pakuočių laikymas vienu prekiniu vienetu, negalimas, kadangi neatitinka Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 39.1 papunkčio reikalavimo, nurodyti pakuočių svoriai neatitinka Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 39.2 papunkčio reikalavimo; 2) nepilnai suvesti duomenys pagal tiekimo Lietuvos rinkai būdą, t. y. nesuvesti savoms reikmenis sunaudotų pakuočių apskaitos duomenys; 3) netinkamai nurodomas medinės daugkartinės pakuotės susigrąžinimo kodas; 4) nėra suvesti pakuočių, tiektų vidaus rinkai duomenys už 2019 m. III, IV ir 2020 m I, II, III, IV ketvirčius, nepateiktos ir nepatvirtintos 2019 m. ir 2020 m. II, II, III, IV ketvirčių pakuočių apskaitos suvestines (visų ketvirčių suvestinės suformuotos tik 2021 m. spalio 4 d.); 5) nesuformuotos ir nepateiktos metinės pakuočių ataskaitos.

Tuo pagrindu, pareiškėjai buvo surašytas Privalomasis nurodymas ir atsakovas įpareigojo pareiškėją tinkamai suvesti visų gaminiu užpildytų pakuočių apskaitos duomenis į GPAIS už 2019 ir 2020 metus, nustatyta tvarka pateikti ketvirčių suvestines bei metines pakuočių ataskaitas, kaip to reikalauja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos. Nustatyta, kad Departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (7.6)-AD5-3409 nusprendė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. kovo 31 d. Bylos duomenys patvirtina, kad antrojo pareiškėjos prašymo (2022 m. kovo 30 d. prašymas), kuriuo taip pat buvo prašyta pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, Departamentas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (7.6)-AD5-5987 netenkino.

Nagrinėjamu atveju, teismas negali sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, jog šiuo metu pareiškėja yra pilnai pašalinusi Patikrinimo aktu nustatytus pažeidimus. Pareiškėjos skundo argumentai, jog už 2019 m. ir 2020 m. ji yra pateikusi visas ketvirčių suvestinės, ketvirčių ataskaitas bei deklaracijas FR0524 į VMI yra atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų minėtus pareiškėjos teiginius. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, iš pareiškėjos GPAIS duomenų 2019 m. I, II, III, IV ketvirčių ir 2020 m. I, II, III, IV ketvirčių pakuočių žurnalai ir suvestinės yra tik suformuotos (lentelės stulpelis „Būsena“), paskutiniai įrašai GPAIS atlikti 2021 m. rugsėjo 30 d. – 2021 m. spalio 4 d. laikotarpiu (lentelės stulpelis „Pateikimo data“ ir „Būsenos data). GPAIS nėra patvirtinta nė viena suvestinė (lentelės stulpelis „Būsena“ turi būti „Suvestinė patvirtinta“, o „Pateikimo data“ atspindėti suvestinės tvirtinimo datą), o jų patvirtinimas yra paskutinis veiksmas užtikrinantis, kad visi esami duomenys būtų subendrinti ir matomi, bei tai, kad pareiškėja garantuoja teisingų duomenų suvedimą. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog konkrečiu atveju nėra suformuota ir pateikta Aplinkos apsaugos agentūros vertinimui nė vienų metų pakuočių ataskaita.

Svarbu paminėti, jog teismo posėdžio dieną (2022 m. spalio 25 d.), tiek pareiškėjos atstovai, tiek atsakovės atstovės patvirtino, jog šiai dienai už 2019 m. duomenys į GPAIS sistemą suvesti pilnai, tačiau tai nekeičia aplinkybės, jog Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas iki jo termino pabaigos. Iš to seka, jog pareiškėja pati paneigė savo skunde nurodytą aplinkybę, kad deklaruoti prekių GPAIS sistemoje atgaline data nėra galimybės. Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog už 2019 m. rankiniu būdu suvedė duomenis į GPAIS sistemą ir patvirtino, jog visgi įmanoma tai atlikti. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai patys pripažino, kad iki Privalomojo nurodymo termino pabaigos nebuvo suvedę reikiamų duomenų į GPAIS sistemą ir pripažino, jog neįvykdė Privalomojo termino, taigi, tokiais savo teiginiais paneigia skunde nurodytus argumentus, jog jau buvo ištaisę visus atsakovo nustatytus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, o 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Teismas pažymi, kad pareiškėja Privalomojo nurodymo neskundė, taip pat neskundė Departamento 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (7.6)-AD5-5987, kuriuo Privalomojo nurodymo termino Departamentas antrą kartą nepratęsė. Priešingu atveju, jei pareiškėja būtų maniusi, jog Privalomasis nurodymas nepagrįstas ir/ar jo terminas buvo nepratęstas nepagrįstai, ji būtų išreiškusi savo nesutikimą ir skundusi tokį atsakovo sprendimą. Taigi, teismo vertinimu, Privalomasis nurodymas šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, galiojantis ir turi būti vykdomas.

Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Paminėtina, jog iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Departamentas 2022 m. gegužės 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl pareiškėjos įpareigojimo įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus (administracinė byla Nr. eI3-4786-631/2022). Minėtoje byloje Departamentas teismo prašo įpareigoti pareiškėją per teismo nustatytą terminą (siūlomas ne ilgesnis kaip 1 mėnesio terminas) įvykdyti Privalomojo nurodymo nurodytus reikalavimus. Taigi, aukščiau paminėtos aplinkybės – tai, kad pareiškėja nusprendė suvesti duomenis (už 2019 m.) rankiniu būdu po to, kai Departamentas antrą kartą nepratęsė Privalomojo nurodymo termino (2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (7.6)-AD5-5987), patvirtina, kad pareiškėja šiuos duomenis suvedė ne iš geros valios, o atsižvelgus į tai, kad Departamentas kreipėsi į teismą su prašymu dėl pareiškėjos įpareigojimo įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus (administracinė byla Nr. eI3-4786-631/2022).

Pareiškėja skunde nurodo, jog kreipėsi į UAB „Rivilė“ su prašymu suformuoti bei paruošti duomenis importavimui ir perkėlimui į GPAIS sistemą. Taip pat nurodo, jog pareiškėja 2019 m. yra išleidusi į rinką ~17 000 turimo asortimento prekių arba 8 823 646 prekinių vienetų, 2020 m. yra išleidusi į rinką ~16 000 turimo asortimento prekių arba 9 238 408 prekinių vienetų, tačiau tokio kiekio prekių pakuočių, apskaita rankiniu būdu be apskaitos programos nėra įmanoma.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja 2022 m. kovo 28 d. el. laišku (b. l. 13) kreipėsi į UAB „Rivilė“ su prašymu, kuriuo nusiuntė ataskaitą „Mokestis už aplinkos teršimą“ (iš buhalterinės programos „Rivilė“), ir nurodė, kad minėtas failas yra PDF formatu. Pareiškėja prašė ataskaitos pagrindu suformuoti bei paruošti duomenis importavimui ir pateikimui į GPAIS sistemą. El. laiške paminėjo, jog galimybės ataskaitą suformuoti iš naujo buhalterinėje programoje „Rivilė“ neturi, nes daugumos prekių pasikeitusi pakuotė, buhalterinėje programoje „Rivilė“ ataskaita formuojama pagal formavimo metu esančius duomenis, t. y. aktualią informaciją ataskaitos formavimo momentu. Taip pat prašė iš pateiktų duomenų suformuoti ir prekinių vienetų sąrašus su aprašymais, kuriuos pareiškėja galėtų importuoti į GPAIS sistemą. Kaip matyti, 2022 m. kovo 28 d. UAB „Rivilė“ atstovė el. laišku (b. l. 13) atsakydama pareiškėjai nurodė, jog iš PDF faile pateiktos informacijos nėra galimybės įkelti duomenų į GPAIS sistemą. El. laiške paminėjo, jog pats PDF failo formatas nėra tinkamas, kad būtų galima iš jo programuoti importus ir jame nėra visos GPAIS sistemai reikalingos informacijos.

Atitinkamai, aukščiau paminėtos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjos argumentus, jog pagal apskaitos programos „Rivilė“ ataskaitas ji teikė apskaitos duomenis į GPAIS. Šiuo atveju UAB „Rivilė“ atstovė atsakydama pareiškėjai 2022 m. kovo 28 d. el. laišku patvirtino, jog tokios galimybės nėra, kadangi daugumos prekių pakuotė pasikeitusi, o buhalterinėje programoje „Rivilė" ataskaita formuojama pagal formavimo metu esančius duomenis. Be kita ko, pareiškėjos GPAIS 2020 m. I ir III ketvirčių duomenys, kuriuose vienkartinės neužstatinės pakuotės kiekiai nurodomi tik kaip išvežimas iš Lietuvos Respublikos vidaus rinkos, ko pareiškėja net nevykdo, šiuos duomenis patvirtinta Patikrinimo akto Nr. (7.6)-PA-7211/75-2021 priedo 2021 m. lapkričio 19 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą, patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akto Nr. DISA-75 5.3 lentelė (b. l. 153–156 ), kurioje nurodyta, kad jokio išleidimo į vidaus rinką fakto nėra. Šiuo atveju pareiškėja rodo tik savoms reikmėms vienkartinės neužstatinės pakuotės sunaudojimo galimybę, kuri atkreiptinas dėmesys, taip pat GPAIS sistemoje yra nulinė.

Pareiškėja skunde nurodo, jog Patikrinimo akte nustatyti pažeidimai vertinti kaip mažareikšmiai.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 patvirtinto „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punktą mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. Minėto Tvarkos aprašo 4 punkte įtvirtinta, jog pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas. Priskirdami pažeidimus mažareikšmiams, pareigūnai turi vadovautis šio Tvarkos aprašo nuostatomis, o taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, suteikiančiais pareigūnui diskrecijos teisę spręsti dėl galimybės konkrečius pažeidimus priskirti prie mažareikšmių. Teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti priskiriamas prie mažareikšmių, jeigu jis atitinka visus Tvarkos aprašo 8 punkto kriterijus.

Pažymėtina, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjos GPAIS duomenys nebuvo pilnai suvesti. Vizito į įmonę metu šis pažeidimas buvo ištaisytas, todėl šis teisės aktų reikalavimų nesilaikymas buvo atsakovo vertintas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, nes atitiko nustatytus mažareikšmių pažeidimų kriterijus ir buvo ištaisytas patikrinimą atliekančio pareigūno akivaizdoje, todėl įstatymų numatytos poveikio priemonės Departamentas neskyrė, t. y. pareiškėjai pareikšta tik žodinė pastaba. Be to, nustatyti neatitikimai tarp įmonės vedamos apskaitos ir mokesčio deklaracijų FR0524 už 2019 m. ir 2020 m. ataskaitinius laikotarpius duomenų, atsakovo įvertinti taip pat kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, nes jis buvo ištaisytas per 2021 m. lapkričio 25 d. pateiktame rašytiniame nurodyme pašalinti mažareikšmį pažeidimą.

Taigi, aukščiau paminėtos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, jog pareiškėjai už mažareikšmius pažeidimus, kurie buvo nustatyti Patikrinimo akte, poveikio priemonės nebuvo skirtos, kadangi pareiškėja juos pašalino dar iki priimant galutinį sprendimą (dėl Patikrinimo akto tvirtinimo). Šiuo atveju kiti pažeidimai (kurių pareiškėja nepašalino) nustatyti Patikrinimo akte, nebuvo vertinami kaip mažareikšmiai, todėl pareiškėja nepagrįstai skunde nurodo, jog visi Patikrinimo akte nustatyti pažeidimai buvo įvertinti kaip mažareikšmiai. Priešingu atveju, jei Departamentas juos būtų įvertinęs kaip mažareikšmius, pareiškėja juos būtų galėjusi ištaisyti greitai ir operatyviai, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju dalis Patikrinimo akte nustatytų pažeidimų buvo pradėti šalinti tik antrą kartą nepratęsus Privalomojo nurodymo termino, be kita ko, dalis nustatytų pažeidimų iki pat skundo pateikimo dienos nebuvo pašalinti.

Pareiškėja nurodo, jog pakuotės deklaravimas GPAIS sistemoje yra komplikuotas, pati sistema dažnai neveikia, sudėtinga gauti informaciją kaip ja teisingai naudotis.

Dokumentų pateikimo tvarką, esant GPAIS veikimo trikdžiams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-73 „Dėl Tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašas, pagal kurio 2 punktą nurodyta, jog kai nėra techninių galimybių naudotis ir (ar) teikti duomenis per GPAIS (GPAIS veiklos sutrikimo ar kitų GPAIS techninių kliūčių atvejais ar GPAIS duomenų teikėjui dėl techninių gedimų, nesusijusių su GPAIS veikimu, ar kitų objektyvių aplinkybių neturint galimybės pateikti duomenų teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais), GPAIS duomenys pateikiami taikant šiame tvarkos apraše nustatytus reikalavimus. Minėto aprašo 3 punkte nurodyta, jog informacija apie GPAIS veiklos sutrikimus ir kitas GPAIS technines kliūtis, nurodant šių sutrikimų priežastį (jei žinoma), kokia GPAIS dalis, posistemė, funkcionalumas neveikia ar veikia iš dalies, veiklos sutrikimų, kitų techninių kliūčių atsiradimo ir pašalinimo dieną ir laiką, atsižvelgiant į gedimo ar kitų priežasčių pobūdį, viešai skelbiama GPAIS interneto svetainėje https://www.gpais.eu ir (ar) Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://www.gamta.lt.

Pažymėtina, jog nors pareiškėja skunde nurodo, jog pakuotės deklaravimas GPAIS sistemoje yra komplikuotas ir pati sistema dažnai neveikia, tačiau vis tiek pareiškėjai išlieka pareiga atliekų susidarymo ir tvarkymo duomenis pildyti laisva forma arba elektroniniu formatu (Tvarkos aprašo 15 punktas). Svarbu paminėti, jog pareiškėja taip pat turėjo ir galėjo vadovautis GPAIS vartotojų vadovu, kuriame yra nurodymai, kaip reikia kurti ir išrašyti dokumentus, sistemoje yra langai, kur suformuotus dokumentus galima peržiūrėti prieš pateikiant tvirtinti ir pan. GPAIS interneto svetainėje https://www.gpais.eu yra pateikta terminų atmintinė ir dažniausiai pasitaikančios klaidos. Minėtoje svetainėje nurodyta, jog suinteresuoti asmenys atvertę pateiktą nuorodą, gali rasti aktualią informaciją dėl dažniausių GPAIS IT sutrikimų, naudojimosi VVS sąsaja ypatumų, prisijungimo, registracijos ir atstovavimo GPAIS klausimų, nuorodas į GPAIS sritį reguliuojančius teisės aktus. Žinios susistemintos pagal el. paslaugų gavėjų teikiamus paklausimus, siekiant kuo geresnės informacijos sklaidos. Dar daugiau, jei pareiškėja buvo susidūrusi su tam tikrais GPAIS trukdžiais (techniniais nesklandumais) ir/ar jai buvo sudėtinga gauti tam tikrą informaciją kaip teisingai užpildyti GPAIS, ji galėjo kreiptis į Departamento atstovus, kurie būtų suteikę papildomos informacijos. Kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, GPAIS sritis teisės aktais buvo pradėta reguliuoti dar 2018 m. Įmonėms buvo duotas pereinamasis laikotarpis vesti duomenis, neskiriant jokių sankcijų, įmonėms buvo suteikta galimybė klausti. Anot atsakovo atstovės, buvo organizuojama daug mokymų.

Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, GPAIS duomenų teikėjas privalo nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių, kad techniniai sutrikimai ar kitos aplinkybės būtų kuo skubiau pašalintos ir būtų atnaujinta galimybė teikti duomenis GPAIS. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pareiškėjos argumentai, jog pakuotės deklaravimas GPAIS sistemoje yra komplikuotas, pati sistema dažnai neveikia bei sudėtinga gauti informaciją kaip ja teisingai naudotis, vertinami kaip bendro pobūdžio, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog pareiškėjos veiksmai neatnešė žalos valstybės biudžetui, pažymi, jog Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos gamintojų ir importuotojų pareigos. Minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog tvarkyti pakuočių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalies nuostatos griežtai ir aiškiai nurodo, kad pakuočių apskaitos vedimas ir ataskaitų teikimas vykdomas naudojantis GPAIS „Šio įstatymo 6, 7 ir 11² straipsniuose nurodytos procedūros, susijusios su registravimusi, apskaitos vykdymu ir ataskaitų teikimu (atsiskaitymu pagal apskaitos duomenis), vykdomos naudojantis GPAIS sistema“. Bylos aplinkybės patvirtina, jog nors šiuo atveju nebuvo sukeltų neigiamų pasekmių, t. y. valstybės biudžetui nepadaryta žala, tačiau tokiu elgesiu jau buvo padaryta žala tuo aspektu, jog buvo nesilaikyta teisės aktų reguliuojančių pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo. Šiuo atveju visos įmonės be išimčių, privalo vykdyti aplinkosauginius reikalavimus, vienas iš jų - teisingai ir laiku vesti duomenis į GPAIS.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu prašė panaikinti Nutarimu paskirtą baudą arba ją sumažinti.

Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Konstitucinis Teismas savo 2005 m. lapkričio 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad: už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams; skiriama bausmė arba nuobauda turi būti teisinga; teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę, negu įstatymo nustatyta sankcija, bausmę arba nuobaudą; mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjos padėtį lengvinančios aplinkybės patikrinimo metu buvo nustatytos ir tinkamai įvertintos atitinkamai skiriant baudos dydį. Kaip jau buvo minėta prieš tai, įmonės vykdančios pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą privalo laikytis teisės aktų reglamentuojančių aplinkosauga. Teismo vertinimu, Departamentas Nutarimu skirdamas minimalią Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatyta baudą (1 200 Eur) veikė savo diskrecijos ribose bei atsižvelgė, kad pareiškėja tyrimo metu padėjo ir bendradarbiavo su Departamento pareigūnais. Teismo įsitikinimu, atsakovas skirdamas švelnesnę poveikio priemonę (mažesnę nei minimalią) būtų viršijęs savo kompetencijos ribas. Be kita ko, nenustačius išskirtinių aplinkybių ir skiriant mažesnę nei minimalią baudą ar išvis jos neskiriant, būtų diskriminuojamos kitos įmonės, kurios vykdo pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą.

Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Departamento 2022 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. J13-814/2022/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisė aktų pažeidimo byloje Nr. J13-814/2022/J01“ priimtas tinkamai įvertinus faktines pažeidimo aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Ginčijamas Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jis yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindas. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą Nutarimu paskirtą baudą mažinti, kadangi šiuo atveju pareiškėjai buvo skirta minimali Įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda (1 200 Eur). Todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kosvila Baltic“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė