Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-901-232/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
2S-901-232/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42964-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-901-232/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42964-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.5.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liudos Uckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. skundu prašė panaikinti piniginių lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), įkalinimo įstaigoje areštą, t. y. panaikinti antstolio 2016 m. spalio 20 d. patvarkymą Nr. S16-46334. Pareiškėjas rėmėsi CPK 668 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Nurodė, kad patvarkymas areštuoti visas lėšas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas lėšas į įkalinimo įstaigos sąskaitą. Paaiškino, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl nelieka pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms.Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnio nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Pažymėjo, jog lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą paprastąsias lėšas. Nurodė, kad skolininko gautos lėšos nėra grynieji pinigai, todėl antstolis turi teisė nukreipti išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi skundą atmetė.Teismas nustatė, kad antstolis D. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0178/16/04283 vykdo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1-181/2014 dėl 73,56 Eur išieškojimo iš pareiškėjo A. B.. 2016 m. spalio 20 d. patvarkymu antstolis areštavo iš viso 244,36 Eur sumą, esančią Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.Teismas nurodė, kad įstatymai (CPK 736 straipsnio 1 dalis) leidžia vykdyti išieškojimą iš mažesnės negu 1 MMA lėšų sumos. Pažymėjo, kad ginčijamas antstolio patvarkymas atitinka CPK 736 straipsnio 1 dalies nuostatą. Nurodė, kad bylos duomenys neteikia pagrindo teigti, kad skolininko sąskaitoje yra lėšų arba kad sąskaitoje esančios lėšos gali būti priskiriamos CPK 668 straipsnyje nurodytoms lėšų rūšims. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu į pareiškėjo sąskaitą būtų pervedamos lėšos ir kiltų ginčas dėl jų kilmės, jis turi teisę per 14 dienų nuo piniginių lėšų nurašymo pateikti antstoliui piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, pagrindžiančius, jog iš nurašytų piniginių lėšų išieškojimas negalimas ir šios lėšos būtų jam grąžinamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir antstolio patvarkymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Dėl areštuotos sąskaitos pareiškėjas negali įsigyti būtinųjų reikmenų, kurių neužtikrina įkalinimo įstaiga.Nutartis abstrakti, neaiški ir nepakankamai argumentuota.Teismas nukrypo nuo teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, areštuojant skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/16/04283 pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1-181/2014, skolininkas – A. B., išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolos suma – 73,56 Eur, vykdymo išlaidų suma – 170,80 Eur. Taip pat nustatyta, kad atliekant vykdymo veiksmus antstolis 2016 m. spalio 20 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 73,56 Eur skolos ir 170,80 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 244,36 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje, patvarkė pervesti areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą.Iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas nesutinka su antstolio priimtu patvarkymu, kuriuo areštuotos jo pajamos, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal skundžiamą patvarkymą iš jo yra išieškomos visos jam priklausančios piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepaisant to, jos viršija 1 MMA ar ne, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias jis galėtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, atkreipė dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Minėtos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą atliekant išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų), taikomos CPK 733–743 straipsnių normos reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, kurių dydis, kaip jau buvominėta, reglamentuojamas CPK 736 str. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, antstolis iš esmės pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tačiau antstolis skundžiamu patvarkymu areštuodamas skolininkui priklausančias lėšas, esančias Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje, ir nurodydamas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nesivadovavo CPK 736 str. nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos neviršija MMA ir viršija MMA). Todėl antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas apelianto skundą neatsižvelgė į CPK 733–743 straipsnių normas reglamentuojančias išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, kurių dydis, reglamentuojamas CPK 736 str.Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis naikintina, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant antstolio D. Š. 2016 m. spalio 20 d patvarkymą Nr. S16-46334 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio D. Š. 2016 m. spalio 20 d patvarkymą Nr. S16-46334 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Teisėja Liuda Uckienė