- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- 1S-121-317/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01418-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 10 metų.Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga 2020 m. liepos 27 d., likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 3 metai 7 mėnesių 19 dienų.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistasis R. B. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino ir išnagrinėjo nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos apkaltinamajame nuosprendyje. Be to, teismas, spręsdamas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pažanga yra nepakankama, nepagrįstai vertino statinius kriminogeninius veiksnius ir likusią atlikti bausmės trukmę. Nekintantys kriminogeniniai veiksniai ir kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo socialine reabilitacija, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, negali būti vertinamos. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol lieka pavojinga visuomenei ir dėl kurių jis negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreipia dėmesį į teigiamus elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, į tai, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba nuo 2012 m. sausio 19 d. Komisija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendė, kad pataisos procesas nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį, kadangi paskutiniu laiku jis nėra baustas drausmine tvarka, buvo 14 kartų skatintas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir jis yra minimaliai pavojingas visuomenei. Nuteistojo teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje nepadarė jokios išvados, ar jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, neatsižvelgė į tai, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kadangi šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (12 balų pagal OASys), todėl spręstina, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo privalomose priemonėse, vykdo Komisijos nustatytas rekomendacijas, pataisos namuose dirba, mokėsi ir įgijo specialybę. Bausmės atlikimo metu jis buvo 14 kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir, kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeninis veiksnys R. B. išskiriamas jo mąstymas ir elgesys. Iš šios išvados aprašomosios dalies matyti, kad nuteistasis nerodo pakankamai pastangų, siekdamas šį kriminogeninį veiksnį pašalinti. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad dėl nusikaltimo padarymo gailisi, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad, R. B. manymu, jo smurtiniai veiksmai buvo įvykdyti tik dėl tėvo išgėrinėjimų, tyčia nužudęs tėvą jis iki šiol nepripažįsta, kaltina kitus asmenis, todėl akivaizdu, kad toks nuteistojo mąstymas ir nusiteikimas šiuo metu dar sudaro prielaidas nusikalsti – vartoti fizinį smurtą tiek prieš savo artimuosius, tiek ir prieš kitus asmenis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam be penkių statinių (nekintančių) kriminogeninių veiksnių vis dar nustatomi ir septyni dinaminiai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, ir jų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Vertindama visumą aptartų R. B. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad, nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų jis neturi, tačiau jo elgesys nebuvo nepriekaištingas – jis vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, taip pat 2015 m. gruodžio 2 d. jis buvo svarstytas drausminės komisijos dėl pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo. Nors nuobauda dėl to jam nebuvo paskirta, tačiau tai patvirtina neigiamų nuteistojo asmenį charakterizuojančių aspektų egzistavimą bei suteikia teismui pagrindą abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. R. B. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – tyčinį savo tėvo nužudymą. Ir nors, kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju R. B. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Iš aptartų duomenų matyti, jog savo nusikalstamą veiką nuteistasis iki šiol yra linkęs pateisinti. Tai rodo apelianto nekritišką požiūrį į jo veiksmais sukeltas negrįžtamas pasekmes. Kadangi akivaizdu, kad jis ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, darytina išvada, kad nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra nepakankami ir pataisos metu pasiekti rezultatai šiuo metu dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, stiprinant emocinių problemų ir smurtinio elgesio sprendimo būdus, taip pat įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.