Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-502-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
1S-502-319/2016
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01418-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-502-319/2016
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01418-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistojo R. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą dėl R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-07-14 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmės pradžia – 2010-07-27, bausmės pabaiga – 2020-07-27.

Žemesnės instancijos teismas

2016-02-08 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo R. B..

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino Komisijos pateiktas aplinkybes. Nurodė, kad teismas neteisingai vertino jo negaliojančią nuobaudą, taip pažeisdamas BVK 143 str. 9 d. nuostatas, kad nuobauda po metų jau negaliojanti ir nuteistasis laikomas jų neturintis. Tai, kad jis turi 12 paskatinimų, kad bausmė atlieka lengvosios grupės sąlygomis, įvertinta nebuvo. Nurodo, kad jis buvo įdarbintas bendrovėje už pataisos namų ribų, ko nei komisija nei teismas nepaminėjo, nes ši aplinkybė rodo kad jis gali būti taisomas neizoliuotas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino jo ankstesnį teistumą, tačiau teismas turėtų vertinti jo elgesį ir charakteristiką bausmės atlikimo metu, o ne žiūrėti į praeitį. Be to, jo teistumas išnykęs ir jis jau laikomas neteistu. Skunde nurodo, kad komisija ir teismas vertina tuos pačius aspektus, tačiau įstatymas numato kad komisijos nutarimas teismo turi būti patvirtintas, nors teismas visiškai nesusijęs su nuteistuoju ir jo pataisos procesu, todėl nuteistojo nuomone, turi atsižvelgti į komisijos nutarime nurodytas aplinkybes. Nuteistasis teigia, kad jo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, socialiniai ryšiai rodo teigiamus elgesio pokyčius ir leidžia manyt, kad jis išėjęs į laisvė laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. B. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 18 balų. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, tęsė darbinę veiklą, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama, jog būtų galima manyti, jog jis ateityje iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į nuteistojo elgesio nuoseklumą teigiama linkme, jo asmenybės ypatumus.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistais savo kaltės nepripažino, šiuo metu, atlikdamas bausmę, ją pripažįsta tik iš dalies. Nuteistasis siekia tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų, kaip buvo ir dėl įvykdyto nusikaltimo. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. B. anksčiau buvo atleistas nuo bausmės, tačiau tai, kad jis ir vėl nusikaltimo, padarydamas tyčinį labai sunkų nusikaltimą, rodo jo nesugebėjimą įvertinti ankstesnį patyrimą, apgalvoti savo veiksmų pasekmes. Kolegija pažymi, kad ši aplinkybė dėl jo ankstesnio teistumo, kuris yra išnykęs, yra vertinama tik jo asmenybės vertinimo aspektu, ir nelaikoma kaip esminė, o vertinama kitų jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumoje.

Skunde nuteistais nurodo, kad teismas neteisėtai vertino jo jau negaliojančias nuobaudas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje dėl šios aplinkybės paminėjimo jokių įstatymo pažeidimų nepadaryta. Kai nuteistajam anksčiau skirtos nuobaudos nebegalioja, negalima konstatuoti, kad jis turi nuobaudų, tačiau ta aplinkybė, kad jis per visą bausmės laiką buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo nubaustas, vertinama analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ypatumus. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Taigi, bausmės atlikimo vietos Vidaus tvarkos taisykles nuteistasis buvo pažeidęs du kartus, jam buvo paskirta tik viena nuobauda, kuri šiuo metu jau negalioja, tačiau tarp jo padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų yra pakankamai ilgas laiko tarpas. Padaręs pirmą pažeidimą, nuteistasis ilgą laiką vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, po to ne kartą buvo skatintas, tačiau daugiau kaip po keturių metų jis ir vėl pažeidė vidaus tvarką, po ko skatintas jau nebebuvo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie R. B. siekį atsiriboti nuo jo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad akivaizdžių R. B. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo R. B. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Rimas ŠvirinasTeisėjai Svetlana JurgaitienėAlbinas Antanaitis