- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- e2-1297-959/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- If P
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. P. dėl turtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: If P&C Incurance AS, atstovaujama If P&C Incurance AS filialo Lietuvoje, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, T. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 441,10 Eur turtinės žalos atlyginimo, 87,00 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) , įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo D. P. vairuojama transporto priemonė „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir T. Č. vairuojama transporto priemonė „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio deklaracijoje abiejų transporto priemonių valdytojai nurodė, kad jie abu kalti dėl eismo įvykio kilimo. Ieškovė žalos administravimo procese išaiškino, kad eismo įvykio metu transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu nebuvo apdrausta. Eismo įvykio metu atsakovas buvo ne tik minėtos transporto priemonės valdytojas, bet ir savininkas, todėl jis turėjo pareigą apdrausti šios transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė bei į tą aplinkybę, kad eismo įvykio deklaracijoje abu vairuotojai, dalyvavę eismo įvykyje, pripažino abipusę kaltę, atsakovui tenka pareiga atlyginti 50 proc. ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 4441,10 Eur.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pildydamas deklaraciją jis padarė klaidą, pasirašydamas ne toje vietoje, tačiau apie tai nedelsiant informavo draudimo kompaniją. Dėl eismo įvykio kaltas ne jis, o automobilio Skoda Superb vairuotojas, kadangi sukdamas į kairę šis nerodė posūkio signalo. Be to, net jei ir būtų jo kaltė dėl autoįvykio, ieškinys turėtų būti reiškiamas draudimo kompanijai Seesam Insurance AS, Lietuvos filialui, kadangi jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta minėtoje draudimo bendrovėje. Atsakovo tėvas 2017 m. rugsėjo 17 d. automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko iš P. V., perkant automobilį buvo žodžiu susitarta, kad buvęs savininkas perduos ir automobilio draudimą, tai patvirtina ir ta aplinkybe, kad eismo įvykio deklaracijoje yra nurodytas poliso numeris ir kita informacija, kuri, be buvusio automobilio savininko, atsakovui negalėjo būti žinoma. Tą taip pat patvirtina ir P. V. siųstos SMS žinutės, jog jis priveš atsakovui draudimo dokumentų originalus. Kadangi autoįvykio metu galiojo draudiminė apsauga, ieškovui grąžinti dalies sumokėtos draudimo įmokos jis neturi pareigos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. P. V. pardavė A. P. (atsakovo tėvui) automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 140-141). 2017 m. rugsėjo 19 d. ties (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo D. P. vairuojama transporto priemonė „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti A. P., ir T. Č. vairuojama transporto priemonė „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti uždarajai akcinei bendrovei „Bauen“. Dėl minėto eismo įvykio vairuotojai policijos nekvietė ir užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurios 14 langelyje pasirašė abu vairuotojai (e. b. t. 1, b. l. 119). Įvykio metu transporto priemonė „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (savanoriškas transporto priemonės draudimas arba Kasko draudimas), draudėjas – UAB „Bauen“, draudikas – ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (e. b. t. 1, b. l. 121). 2017 m. rugsėjo 20 d. P. V. pateikė draudimo bendrovei Seesam Insurance AS Lietuvos filialui prašymą nutraukti draudimo sutartį, kuriame nurodė, jog automobilį pardavė naujam savininkui, bei patvirtino, kad jokių dokumentų, patvirtinančių sudarytą TPVCAPD sutartį (sutarties, liudijimo, žalios kortos ar jų kopijų), naujajam savininkui neperdavė (e. b. t. 1, b. l. 123). P. V. 2018 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad pagal jo ir A. P. susitarimą draudimo dokumentai liko pas jį (e. b. t. 2, b. l. 127). Ieškovė transporto priemonės „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui išmokėjo 8 882,20 Eur draudimo išmoką (e. b. t. 1, b. l. 120, 130-139). Automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui dėl eismo įvykio trečiasis asmuo If P&C Incurance AS Lietuvos filialas suskaičiavo 573,50 Eur draudimo išmoką (e. b. t. 2, b. l. 101).
Ieškovė ieškiniu, be kita ko, reikalauja priteisti iš atsakovo, kaip už žalą atsakingo asmens, 4 441,10 Eur dydžio dalį draudimo išmokos, kompensacines bei procesines palūkanas. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindžia iš esmės dviem argumentais: 1) jis nėra už žalą atsakingas asmuo, nes eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės; 2) įvykio metu jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalą privalo atlyginti draudikas – trečiasis asmuo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas.
Dėl už žalą atsakingo asmens
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). CK 6.270 straipsnis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (1 dalis); atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (2 dalis); didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais (5 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla nustačius civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovui kilo pareiga atlyginti 2017 m. rugsėjo 19 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė teigia, jog dėl eismo įvykio padarytos žalos kalti abu vairuotojai ir tą patvirtina jų parašai eismo įvykio deklaracijos 14 langelyje. Atsakovo teigimu, jis jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė, o eismo įvykio deklaracijoje pasirašė per klaidą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-1075/2018 išaiškinta, kad eismo įvykio deklaracijos paskirtis yra fiksuoti šalių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes. Nei eismo įvykio deklaracijos apibrėžtis, nei kitos TPVCAPDĮ ir Kelių eismo taisyklių nuostatos nesuponuoja, jog šios deklaracijos arba ją atitinkančio dokumento tikslas būtų apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų. Sandoris yra sąmoningas laisva valia atliekamas asmens veiksmas, kuriuo siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymas reiškia eismo įvykio dalyvių tikslą siekti teisinių padarinių, t. y. sukurti eismo įvykio dalyvių teises ir pareigas, susijusias su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu. Minėto laukelio užpildymas iš esmės reiškia eismo įvykio dalyvio subjektyvų įvykio aplinkybių įvertinimą, t. y. eismo dalyvių nuomonės pateikimą (žr. nutarties 18-19 punktus).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikui sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą vairuotoją (jo, kaip kaltininko, atsakomybę), eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, kai eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas. Taip yra todėl, kad būtent eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente aprašomos eismo įvykio aplinkybės ir nubraižoma eismo įvykio schema. Būtent iš šių įvykio aplinkybių ir nubraižytos įvykio schemos draudikas turi galimybę spręsti dėl atsakingo už žalą asmens. Toks teisinis reguliavimas ne tik sudaro sąlygas su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytais atvejais nekviesti policijos į eismo įvykio vietą, bet ir užtikrina nukentėjusio asmens interesų apsaugą, įgalindamas draudiką efektyviai ir be uždelsimo spręsti draudimo išmokos išmokėjimo klausimą, kartu užkerta kelią draudikui reikalauti perteklinių dokumentų ar informacijos ir taip nepagrįstai užvilkinti su draudimo išmokos išmokėjimu susijusias draudimo procedūras (žr. nutarties 33 punktą).
Kita vertus, toks teisinis reguliavimas neatleidžia draudiko nuo pareigos rūpestingai ir atsakingai ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Todėl, jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Sisteminė šios nutarties 24–32 punktuose nurodyto teisinio reguliavimo (o ypač šiame kontekste yra reikšminga TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 5 dalis, Taisyklių 6 ir 29 punktai) analizė patvirtina, kad eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, nors ir yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis dokumentas, esantis pagrindu draudikui spręsti apie aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (žr. nutarties 34 punktą).
Tuo atveju, kai tarp draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, ir draudimo išmoką turinčio teisę gauti asmens iškyla ginčas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo, t. y. kaip nagrinėjamoje byloje dėl žalą padariusio asmens ir jo kaltės laipsnio, šios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamos remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (žr. nutarties 35 punktą).
Nagrinėjamu atveju atsakovas viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jis eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašė per klaidą, pats lenkdamas trečiojo asmens T. Č. vairuojamą automobilį Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, juos pažeidė T. Č., nes jis prieš sukdamas į kairę nerodė kairiojo posūkio signalo, nepraleido jį lenkiančio atsakovo vairuojamo automobilio. Tokius atsakovo paaiškinimus patvirtina byloje apklaustų liudytojų E. P. ir R. B. parodymai.
Liudytoja E. P. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. ryte kartu su atsakovu važiavo Partizanų gatve. Lenkiant priešais važiavusį automobilį, šiam esant lygiagrečiai su jų transporto priemone, šis netikėtai suko į kairę pusę, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Priekyje važiavęs automobilis posūkio signalo nerodė.
Liudytoja R. B. parodė, kad įvykio dieną ji važiavo Partizanų gatve. Važiavo lėtai, kadangi matė, jog priekyje važiuojantis raudonas automobilis (Audi) ruošiasi lenkti juodą automobilį (Skoda). Juodas automobilis, nerodydamas posūkio signalo, suko į kairę pusę, taip užkirsdamas kelią raudonam automobiliui. Susidūrus automobiliams, ji išlipo iš savo automobilio ir priėjusi paklausė vairuotojų, ar viskas gerai. Kadangi jiems pagalbos nereikėjo, liudytoja paliko savo telefono numerį, kad, esant reikalui, jie galėtų su ja susisiekti.
Taigi, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma įrodo, jog atsakovas, atlikdamas lenkimo manevrą, įvykio dieną galiojusios redakcijos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 136.2 punkto (prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo) ar kitų punktų reikalavimų nepažeidė. Tuo tarpu trečiasis asmuo T. Č., prieš sukdamas sankryžoje į kairę nerodydamas kairiojo posūkio signalo, neįsitikinęs, kad sukti į kairę yra saugu ir nedavęs kelio jį lenkiančiai atsakovo vairuojamai transporto priemonei, pažeidė KET 82.2, 101, 157 punktų reikalavimus. Teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje atsakovas turėjo teisę tikėtis teisėto kitų eismo dalyvių, tarp jų ir T. Č., elgesio, todėl neprivalėjo prognozuoti, jog šis, iš anksto neįspėjęs apie savo ketinimą sukti į kairę, pradės kairiojo posūkio manevrą, atsakovui jį lenkiant. Todėl negalima teigti, jog atsakovas šioje situacijoje pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nors trečiasis asmuo T. Č. prašyme išmokėti draudimo išmoką (e. b. t. 1, b. l. 130) nurodė, jog rodė posūkį į kairę, tačiau tokia jo įvykio versija prieštarauja liudytojų E. P. ir R. B. parodymams ir jos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Todėl šiuo rašytiniu įrodymu teismas nesiremia.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, dėl ko atsakovo negalima laikyti už žalą atsakingu asmeniu. Tai savo ruožtu eliminuoja ieškovės teisę atsakovui reikšti regresinį reikalavimą CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškinio pagrindinis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bei su juo susiję išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų priteisimo atmestini.
Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
Kaip minėta aukščiau, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškinys vien šiuo pagrindu negali būti tenkinamas, tačiau byloje iškilo ginčas ir dėl to, ar atsakovo D. P. vairuojamai transporto priemonei įvykio dieną galiojo draudimo apsauga, todėl teismas pasisako ir šiuo klausimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog įstatymo draudžiama naudoti neapdraustas transporto priemones. Transporto priemonės savininkas privalo apdrausti naudojamą transporto priemonę ir yra už tai atsakingas. Savininkas, perleisdamas apdraustą transporto priemonę kitam savininkui, turi teisę perduoti naujajam savininkui galiojančios draudimo sutarties dokumentus. Tokiu atveju transporto priemonės draudimo teisiniai santykiai tęsiasi ir naujajam savininkui pereina visos draudėjo teisės bei pareigos pagal jau sudarytą sutartį. Apie tai šis privalo nedelsdamas pranešti draudikui ir su draudiku suderintomis sąlygomis ją pakeisti arba įstatymo nustatyta tvarka ją nutraukti bei sudaryti kitą transporto priemonės draudimo sutartį, nes vieną transporto priemonę apdrausti keliomis civilinės atsakomybės draudimo sutartimis draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad draudimo santykių tęstinumas pasikeitus transporto priemonės savininkui nėra siejamas su naujojo savininko pranešimo draudikui apie nuosavybės teisių perėjimą momentu (TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, jei nustatoma, kad transporto priemonės draudimo dokumentai yra perduoti naujajam savininkui, šis tampa draudimo santykių šalimi nuo perdavimo momento ir apie draudimo dokumentų perėmimą privalo nedelsdamas pranešti draudikui, o jei draudimo dokumentai nebuvo perduoti, transporto priemonės savininkas turi pareigą nedelsiant sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį, o šios nesudaręs atsako bendraisiais pagrindais (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2014).
Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš P. V. įsigijo atsakovo tėvas A. P., pats atsakovas nebuvo šios pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Nėra ginčo, kad automobilio draudimo dokumentai, sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, pirkėjui A. P. nebuvo perduoti. Atsakovas nurodo, kad buvusio savininko valią perduoti naujam savininkui visas su draudimo sutartimi susijusias teises ir pareigas įrodo iš karto po eismo įvykio SMS žinute atsiųstas draudimo poliso numeris bei pažadas atvežti ir sutarties originalą, tačiau, kaip minėta, pats atsakovas nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, nelaikomas naujuoju automobilio savininku, o sutarties sudarymo momentu draudimo dokumentai naujajam savininkui A. P. nebuvo perduoti. Todėl P. V. pažadas atvežti draudimo dokumentus atsakovui yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nustatant, ar atsakovo valdomai transporto priemonei įvykio dieną galiojo draudiminė apsauga. Be to, atsakovo akcentuojamą susitarimą su P. V. dėl draudimo dokumentų perdavimo paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – P. V. 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymas nutraukti draudimo sutartį bei P. V. elektroninis laiškas (e. b. t. 1, b. l. 123; t. 3, b. l. 8), – iš kurių nustatyta, kad draudimo dokumentai, pardavus automobilį, liko pas P. V. pagal jo ir A. P. susitarimą. Todėl teismas konstatuoja, kad transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė įvykio dieną 2017 m. rugsėjo 19 d. nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Ieškovės ieškinį atmetus, iš jos atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 907,50 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Minėtos išlaidos neviršija maksimalių dydžių, nustatytų 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose, todėl laikytinos protingomis.
Iš ieškovės valstybei priteistinos 15,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovo D. P., gimusio 1995 m. spalio 10 d., naudai 907,50 Eur (devynių šimtų septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, valstybei 15,84 Eur (penkiolikos eurų 84 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.