- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- e2YT-2142-1130/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00104-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., O. R., J. K., H. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Š., O. R., J. K., H. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sutuoktinio V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo turėjo 4 vaikus: J. Š., H. S., J. K. ir O. R.. Dėl palikimo, likusio po V. Š. mirties, priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Būdami santuokoje, įsigijo namų valdą, kurioje buvo 5 statiniai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 ūkiniai pastatai, kiemo rūsys ir kiemo statiniai), esantys (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko toje pačioje namų valdoje pastatė dar vieną gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po V. Š. mirties, pareiškėja pastatė dar 3 statinius (2 ūkinius pastatus ir garažą). 1990 metais pareiškėjos prašymu visi pastatai buvo inventorizuoti ir sudaryta Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedama), tačiau nuosavybės teisė į statinius neįregistruota. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus“ buvo nutarta leisti pareiškėjai J. Š. įregistruoti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kurie yra pažymėti inventorizavimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, nors visi statiniai buvo įregistruoti pareiškėjos vardu, ½ dalis statinių, įsigytų ir pastatytų iki V. Š. mirties, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklausė pareiškėjos sutuoktiniui V. Š.. Po V. Š. mirties, pareiškėja ir toliau liko gyventi šioje namų valdoje, ją prižiūrėjo, mokėjo už jai tiekiamą elektros energiją, įdirbdavo ten esančią žemę. Pareiškėjai, kaip namų valdos savininkei, buvo išduota atsiskaitymo knygelė (pridedama) ir suteiktas vartotojo kodas – (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja nėra išsaugojusi atsiskaitymo knygelių už ankstesnį laikotarpį, tačiau iš į bylą pateiktų atsiskaitymo knygelės lapų už 2018-2019 m. matyti, kad kliento skiltyje yra įrašyta pareiškėja J. Š.. Be to, toje pačioje namų valdoje po V. Š. mirties, 1989 – 1990 m. laikotarpiu, pareiškėja pastatė dar tris naujus statinius – du ūkinius pastatus ir garažą. Po to, 1990 m., pareiškėjos pastangomis buvo sudaryta Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus“ pareiškėjai J. Š. buvo leista įregistruoti nuosavybės teisę į visus statinius. Laikydama save visų statinių savininke, pareiškėja 1999-12-28 net buvo sudariusi oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo turtą, tame tarpe jai priklausantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), ji paliko savo sūnui J. Š.. Galiausiai, 2018 m. prie nurodytų statinių formuojant žemės sklypą, sudarant kadastrinių matavimų bylą (pridedama), pareiškėja žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašė kaip žemės sklypo naudotoja ir būsima savininkė. Visa tai patvirtina aplinkybę, kad po vyro V. Š. mirties pareiškėja po jo likusį palikimą priėmė faktiškai pradedama jį valdyti. Be to, šeimoje nėra ginčo dėl to, kad palikimą po V. Š. buvo priėmusi būtent pareiškėja J. Š.. Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja priėmė savo vyro palikimą faktiškai pradedama jį valdyti, pareiškėja galės disponuoti tik ½ statinių dalimi.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. Š., O. R., J. K., H. S. atsiliepimuose į pareiškimą prašė jį patenkinti.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu V. Š. santuokos metu įgijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Byloje nesant duomenų, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra pagrindas laikyti, jog minėtas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kilnojamaisiais daiktais, esančiais (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė pareiškėjos J. Š. ir V. Š. sutuoktinių nuosavybė. Bylos duomenimis, po sutuoktinio V. Š. mirties jo sutuoktinė pareiškėja J. Š. liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinio paliktą visą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, atlikinėjo kitus namų ūkio būtinus darbus, išlaikė ją, mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos teisės paveldėti savo sutuoktinio V. Š. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto šešių mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėja J. Š. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Š. po savo sutuoktinio V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos J. Š. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos J. Š. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.