Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus pareiškimu, kuriame nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) yra VMI skolininkė. VMI informacinės sistemos 2025 m. lapkričio 17 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 8 885,82 Eur. Šią mokestinę nepriemoką sudaro: 592,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 0,32 Eur GMP delspinigiai, 8 199,44 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir 93,17 Eur PVM delspinigiai. PVM mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2024 m. lapkričio 25 d., teisė išieškoti – nuo 2025 m. lapkričio 11 d. Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais (toliau – ir kreditoriai) per Bendrovės sąskaitas. Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. didžiausi atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi iš atsiskaitomosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini):

1. 2025 m. gegužės 6 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur (7 693,16 Eur mokestinė nepriemoka);

2. 2025 m. gegužės 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 50 Eur (7 826,06 Eur mokestinė nepriemoka);

3. 2025 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 109,80 Eur (7 826,06 Eur mokestinė nepriemoka);

4. 2025 m. birželio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 523,23 Eur (8 875,38 Eur mokestinė nepriemoka);

5. 2025 m. birželio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 123,33 Eur (8 875,38 Eur mokestinė nepriemoka);

6. 2025 m. birželio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 140,36 Eur (8 875,38 Eur mokestinė nepriemoka);

7. 2025 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 180 Eur (8 755,43 Eur mokestinė nepriemoka);

8. 2025 m. birželio 26 d. N. V. (dalinis mokėjimas pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį) – 360 Eur (7 175,49 Eur mokestinė nepriemoka);

9. 2025 m. birželio 30 d. N. V. (dalinis mokėjimas pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį) – 400 Eur (7 175,49 Eur mokestinė nepriemoka).

Pareiškime nurodyta, kad Bendrovės vadovas M. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad M. P. pirmenybė teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-14-1108/2026 (Nr. A6.-432-1108/2025) pagal pareiškėjos VMI pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena M. P. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (b. l. 37–38).

Teismo posėdžio metu M. P. paaiškino, kad sutinka dėl administracinio nusižengimo padarymo. Neginčija mokestinės nepriemokos fakto ir jos dydžio, pažeidė nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Gailisi, sieks, kad tokie atvejai nesikartotų. Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė mokėjimus kitiems subjektams (AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) tam, kad įmonė toliau galėtų teikti paslaugas (kuro sąnaudos, automobilių lizingo įmokos, buhalterinės išlaidos) ir uždirbti pinigus, taip mažinant tuo metu buvusią skolą. Tai yra apyvartinės lėšos, kurias privalo mokėti. N. V. pervedė pinigus, nes iš jo dalimis pirko automobilį. Mokestinė nepriemoka egzistavo jau kurį laiką, ji šiai dienai nėra sumažėjusi. Bendrovės pajamos siekia 10 000 Eur per mėn., tačiau 2025 m. spalio mėn. antstoliai išieškojo daugiau nei 25 000 Eur. Su VMI dėl susidariusios situacijos bendravo, prašė mokestinę nepriemoką išdėstyti dalimis. Pirmą kartą buvo sudaryta sutartis dėl mokėjimo dalimis, bet negalėjo laikytis įsipareigojimų, todėl sutartis buvo nutraukta ir daugiau jokie Bendrovės prašymai nebuvo tenkinami. Vėliau tam, kad išsisuktų iš padėties, darbuotojus įdarbino be darbo sutarties, jiems laiku nesumokėjo atlyginimų, išeitinių, todėl darbuotojai kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi tyrimą dėl nelegalaus darbo, 2025 m. spalio mėn. skyrė Bendrovei didesnę nei 25 000 Eur dydžio baudą, kuri buvo išieškota iš banko sąskaitos. Eiliškumas buvo pažeistas dėl antstolių ieškojimo, todėl nesutiktų su Institucijos siūloma 2 200 Eur dydžio bauda. Prašo skirti minimalaus dydžio baudą.

Pareiškimas tenkinamas ir asmuo baustinas administracine tvarka

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Šioje byloje VMI pateiktais duomenimis nustatyta, kad M. P. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo Bendrovės įsteigimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 10 d. (b. l. 7). MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė, 2025 m. lapkričio 17 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 8 885,82 Eur. Bendrovės mokestinę prievolę VMI (GPM, PVM), kurios įvykdymo terminas suėjęs, 2025 m. gegužės 6 d. sudarė 7 693,16 Eur (958,06 Eur GMP ir 6 735,08 Eur PVM). PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. lapkričio 25 d. Laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, įskaitant ir nurodytus VMI pareiškime – AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. V. (b. l. 16–30). Iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. šio laikotarpio pradžios likutis buvo 714,73 Eur, o laikotarpio pabaigoje – 671,48 Eur. Iš to paties banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad minėtu laikotarpiu debeto apyvarta buvo didesnė (22 567,14 Eur) nei kredito apyvarta (22 523,89 Eur). Neginčijamai nustatyta, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką (įsiskolinimą) VMI, vykdė atsiskaitymus su kitais prekių, paslaugų teikėjais, t. y. kitais žemesnės eilės kreditoriais, kas sąlygojo mokestinės nepriemokos didėjimą: 2025 m. birželio 30 d. duomenimis mokestinę prievolę sudarė 7 175,49 Eur (b. l. 15), o 2025 m. lapkričio 17 d. duomenimis – 8 885,82 Eur (b. l. 8). Kreditoriai, kuriems buvo atliekami mokėjimai tikrinamu laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., Bendrovei jau turint mokestinę nepriemoką VMI, pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, yra priskiriami žemesnės eilės kreditoriams, todėl atliekant šiuos mokėjimus, buvo nesilaikoma įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, pirmenybę teikiant kitiems, žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams.

Teismo posėdyje M. P. VMI pareiškime nurodytų aplinkybių teisingumo neginčijo, patvirtino, kad jis, žinodamas apie Bendrovės turimą mokestinę nepriemoką biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad pasirinkdamas pirmiausia atsiskaityti su kitais kreditoriais, o ne su VMI, siekė išsaugoti Bendrovės vykdomą veiklą, gauti pajamų ir tada atsiskaityti su VMI. Taip pat paaiškino, kad kreipėsi į VMI su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad anksčiau sudarytos sutarties nesilaikė ir ji buvo nutraukta, VMI prašymo netenkino. M. P. taip pat nurodė, kad 2025 m. spalio mėn. dėl nelegalaus darbo, nustatyto Valstybinės darbo inspekcijos atlikto tyrimo metu, iš Bendrovės buvo išieškota daugiau nei 25 000 Eur. Aplinkybę, kad buvo atliktas tyrimas dėl nelegalaus darbo MB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina ir byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_577-2025 (ROIK: 25277542152), Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo inspektoriams atlikus tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų MB „(duomenys neskelbtini)“, M. P. buvo skirta 2 000 Eur dydžio bauda už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 86–94). Tačiau teismas M. P. nurodytus argumentus vertina kritiškai – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepagrįstai savo neteisėtus veiksmus siekia pateisinti dėl kitų neteisėtų veiksmų kilusiais padariniais. Bendrovės finansiniai sunkumai, su kuriais susidūrė iš jos išieškojus baudą už nelegalų darbą, iš esmės buvo sąlygoti paties M. P., kaip Bendrovės vadovo, priimtų sprendimų, už kuriuos VMI, kaip kreditorius, nėra atsakinga. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nepaneigia ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių buvimo jo veikoje.

Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau turėdama mokestinę prievolę VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė kitiems žemesnės eilės kreditoriams, taip pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Teismo vertinimu, M. P., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra mokesčių mokėtoja, vadovu, privalėjo, be kita ko, laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Minėtų reikalavimų nesilaikymas M. P., kaip juridinio asmens vadovui, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

VMI pateiktais duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę padengti reikšmingą dalį mokestinės nepriemokos, kadangi vien VMI pareiškime nurodytų 2025 m. gegužės 6 d. – 2025 m. birželio 30 d. atliktų mokėjimų kitiems kreditoriams suma viršija 2 000 Eur, kai 2025 m. birželio 30 d. mokestinę nepriemoką sudarė 7 175,49 Eur (b. l. 15). M. P., kaip Bendrovės vadovas, sąmoningai pasirinko prioritetą teikti ne VMI, o žemesnės eilės kreditoriams, kai Bendrovė galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais neturėjo, todėl darytina išvada, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas pažeistas M. P. veikiant tyčia. M. P., žinodamas apie Bendrovės turimą nepriemoką VMI, suvokdamas, kad dėl kitiems kreditoriams atliktų mokėjimų negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi – VMI, pažeidė šio kreditoriaus teises. Taigi nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. P. veikoje pasitvirtino.

Nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. VMI pareiškime prašoma M. P. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį atitinkančią baudą – 2 200 Eur.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

M. P. pažeidimo faktą pripažino, neneigė, kad būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnyje, paaiškino pažeidimo padarymo priežastis, nurodė, kad gailisi, sieks, jog tokie atvejai nesikartotų, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors M. P. 5 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas eilę kartų (Administracinių nusižengimų registro išrašo apimtis – 79 lapai), paskirtos baudos nesumokėtos, tačiau iš pažeidėjo paaiškinimų akivaizdu, kad tiek jis pats, tiek Bendrija patiria finansinių sunkumų, siekiant padengti Bendrovės veiklos išlaidas, mokesčius, vykdomuosius raštus ir kt., be to, pažeidėjas anksčiau pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį anksčiau nebuvo baustas. M. P. yra dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, neteistas. Įvertinus šias aplinkybes, M. P. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant kiek mažesnį nei vidurkis.

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

M. P. išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-14-1108/2026.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.