- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-351-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00520-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. T., E. T., G. J.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Cover ir Co“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1249-436/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Cover ir Co“ ieškinį atsakovams V. T., E. T. ir G. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2009-03-09 nutartimi UAB „Cover ir Co“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Valnetas“.
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „Cover ir Co“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. T., E. T. ir G. J. 1 103 759,30 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vėliausiai nuo 2007-12-31 ieškovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, tačiau atsakovai nevykdė pareigos priimti sprendimo padengti nuostolius iš rezervų, akcijų priedų ar akcininkų įnašų, nesvarstė klausimo dėl įmonės pertvarkymo ar likvidavimo, priešingai, įmonės veiklą tęsė, tokiais veiksmais (neveikimu) pažeisdami Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 59 straipsnio 8-10 dalyse įtvirtintus reikalavimus. Tokie nesąžiningi ir neteisėti atsakovų veiksmai (neveikimas) lėmė tai, kad ieškovės kreditoriai patyrė 1 103 759,30 Lt dydžio žalą (kuri atitinka ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų dydį), dėl kurios atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, atsako savo turtu subsidiariai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Taip pat nurodė, kad ieškovės balanse, sudarytame bankroto bylos iškėlimo dienai, ieškovas turėjo turto už 442 416 Lt, tačiau atsakovas V. T., kuris buvo kartu ir vadovas, jokio turto bankroto administratoriui neperdavė. Be to, atsakovas V. T., būdamas ieškovės akcininku ir direktoriumi, sudarė fiktyvius sandorius, kuriais prisiėmė tariamus įsipareigojimus UAB ,,GTG Vitrum“, o po to įvykdė užskaitą už įmonės perleistą turtą. Kauno apygardos teismas 2011-12-12 sprendimu pripažino negaliojančiu 2009-01-15 tarpusavio skolų užskaitymo aktą su UAB „GTG Vitrum“ ir taikė restituciją, priteisdamas ieškovei iš UAB „GTG Vitrum“ 129 673,90 Lt, tačiau ši suma iš skolininkės UAB „GTG Vitrum“ neišieškota, nes įmonė likviduota.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovei G. J. iš ieškovės BUAB ,,Cover ir Co“ priteisė 1 448 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2007 m. ieškovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, o akcininkai (atsakovai) nepriėmė nė vieno ABĮ 59 straipsnio 8–10 dalyse nurodyto sprendimo, todėl, pasak teismo, tokie jų veiksmai galėtų būti vertinami kaip neveikimas arba netinkamas veikimas įmonės atžvilgiu. Tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai buvo nesąžiningi, veikė nesąžiningai įmonės interesams. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad ieškovė 2007-12-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga palyginus nedidelę sumą – 8 417 Lt, mokestinės nepriemokos valstybės ir/ar savivaldybių biudžetams iki nurodytos dienos neturėjo, 2007-11-29 ieškovė su UAB ,,Eika“ pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, šių darbų vertė sutartyje buvo numatyta apie 1,5 – 2 mln. Lt, ieškovė darbus atlikinėjo, tačiau užsakovė UAB „Eika“ savo įsipareigojimų neįvykdė, už atliktus darbus ieškovei sumokėjo tik dalį – 642 421,03 Lt, dėl atliktų darbų neapmokėjimo tarp ieškovės ir UAB „Eika“ iškilo ginčas, todėl dėl šio sandorio ieškovė 2008 m. negavo planuotų 850 tūkst. Lt – 1,358 mln. Lt. Teismas nurodė, kad, pagal atsakovų paaiškinimus, žlugęs sandoris buvo pagrindinė priežastis, dėl ko 2008 m. pabaigoje užfiksuotas 329 563 Lt nuostolis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog 2007 m. esant neigiamam nuosavam kapitalui akcininkai neatliko ABĮ 59 straipsnio 10 dalyje nustatytų veiksmų, nesudaro pagrindo buvusių ieškovo akcininkų veiksmų CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme pripažinti nesąžiningais, nes didelės vertės sandoris buvo sudarytas dar 2007 m. pabaigoje, kuris sužlugo 2008 m. pabaigoje. Tai reiškia, kad atsakovai 2007 m. pabaigoje negalėjo žinoti, jog 2007-11-29 sudarytas didelės vertės sandoris bus nesėkmingas ir ieškovė negaus planuotų daugiau kaip 1 mln. litų. Ši aplinkybė paaiškėjo tik 2008 m. pabaigoje, todėl, teismo vertinimu, negalima teigti, kad įsiskolinimas kreditoriams atsirado tik dėl tos priežasties, jog atsakovai 2007 m. esant neigiamam kapitalui nepriėmė atitinkamo ABĮ 59 straipsnio 8–10 dalyse nurodyto sprendimo. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, pasak teismo, nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl atsakovų neveikimo ir ieškovės nurodytos žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, t. y. tokiais neatliktais atsakovų veiksmais (esant 2007 m. neigiamam nuosavam kapitalui atsakovams nepriėmus sprendimo likviduoti ieškovę) buvo galima išvengti žalos 2008 m. įmonės kreditoriams. Atmetęs ieškinį kaip nepagrįstą, teismas nurodė plačiau dėl atsakovų prašymo taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą nepasisakantis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB ,,Cover ir Co“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą akcininkų nesąžiningumą. Bendra taisyklė yra ta, kad ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles (CK 2.50 str. 1-2 d.), tačiau siekiant apsaugoti kreditorius nuo ribotos juridinio asmens atsakomybės yra nustatyti minimalūs reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti juridinio asmens steigėjai, o vėliau ir dalyviai, tam, kad juridinis asmuo galėtų būti įsteigtas ir vėliau veikti. Siekiant apsaugoti kreditorius nuo ribotos uždarosios akcinės bendrovės atsakomybės ABĮ yra nustatytas minimalus uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas, įvesti uždarosios akcinės bendrovės minimaliam nuosavam kapitalui taikomi apribojimai, nustatytos įvairios privalomos taisyklės, kaip akcininkai privalo elgtis, jei dėl vykdomos veiklos nuosavo kapitalo rodikliai neatitinka įstatyme įtvirtintų minimalių rodiklių. Visos šios taisyklės yra numatytos tam, jog bendrovės kreditoriai būtų bent minimaliai apsaugoti nuo ribotos bendrovės atsakomybės, todėl akcininkų veiksmai, pažeidžiantys įstatyme nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti kreditorius nuo įmonės ribotos atsakomybės, turėtų būti laikyti taip pat nesąžiningais akcininkų veiksmais pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisės doktrinoje (CK 6.50 straipsnio komentare) net ir per mažas (didesnis už minimalų, tačiau neatitinkantis vykdomai veiklai) kapitalo pasirinkimas gali būti pripažintas nesąžiningu akcininkų veiksmu, o šiuo atveju aiškiai buvo pažeista atsakovų pareiga suformuoti minimalų nuosavą kapitalą, todėl tokie atsakovų veiksmai laikytini nesąžiningais. Atsakovai, paaiškėjus jų įsteigtos įmonės neigiamam kapitalui, toliau vykdė veiklą ir rizikavo kreditorių, o ne savo turtu, todėl tokie veiksmai laikytini nesąžiningais kreditorių atžvilgiu. Tai, jog ieškovas buvo sudaręs sandorį su UAB „Eika“ pagal kurį tikėjosi gauti tam tikras pinigų sumas, tačiau šių sumų negavo, nereiškia, jog akcininkai laikytini sąžiningais, nes vykdydami sutartį su UAB „Eika“ jie siekė uždirbti iš kreditorių, o ne savų lėšų. Be to, teismas, spręsdamas apie akcininkų nesąžiningus veiksmus, nepagrįstai juos vertino pagal priežastinį ryšį su pasekmėmis, nors tai dvi skirtingos civilinės atsakomybės sąlygos.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų nesąžiningų veiksmų ir neįvykdytų ieškovo finansinių reikalavimų. Jei atsakovai būtų veikę taip, kaip yra numatyta įstatyme (likvidavę ieškovą), tuomet iš esmės visi kreditorių reikalavimai, kurie atsirado po 2007-12-31, net nebūtų atsiradę, todėl negalėtų būti neįvykdyti. Taip pat jei atsakovai 2007-12-31 papildomais įnašais būtų padengę bendrovės sukauptą nuostolį ir atkūrę minimalų nuosavą kapitalą, tuomet jie toliau vykdydami veiklą būtų rizikavę ir savais pinigais, todėl taip pat nekiltų atsakovams atsakomybė.
3. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atskirai atsakovo V. T. kaip direktoriaus atsakomybės. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o tinkamas teisės normos parinkimas yra teismo pareiga. Šioje byloje be aplinkybių, susijusių su nuosavu kapitalu, ieškovė ieškinyje nurodė ir tai, jog atsakovas V. T. kaip bendrovės direktorius neperdavė ieškovės administratoriui jokio turto ir dokumentų, patvirtinančių kur yra atitinkamas turtas, nors bendrovės balanse pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo dienai ieškovas turėjo įvairaus turto už 442 416,00 Lt, taip pat tai, jog buvo sudarytas fiktyvus sandoris, kurio pagrindu ieškovė neteko turto už 129 673,90 Lt ir jo neatgavo dėl vėlesnio UAB „GTG Vitrum“ bankroto. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš visų atsakovų reikalaujamą sumą apima reikalavimą priteisti žalą ir tik iš atsakovo V. T. už jo atliktus pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus. Todėl šiuo atveju teismas, net ir atmetęs ieškinį CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, turėjo ieškinį tenkinti iš dalies CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu ir priteisti iš atsakovo V. T. 572 089,90 Lt (442 416 + 129 673,90).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai V. T. ir E. T. prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, kadangi vienintelė priežastis, dėl kurios ieškovas tapo nemokus, tai 2007 m. pabaigoje sudarytas nesėkmingas sandoris su UAB ,,Eika“, kuris ir privedė ieškovą prie bankroto. Ieškovei sudarant sandorį su UAB ,,Eika“, atsakovams negalėjo būti žinoma, kad UAB ,,Eika“ elgsis nesąžiningai, nesumokės už darbus, todėl atsakovams nebuvo pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ar imtis kitų priemonių padengti įmonės nuostolius. Tuo tarpu 2007 m. dar nebuvo galima daryti išvados, kad įmonė yra nemoki. Po minėto nesėkmingo sandorio su UAB ,,Eika“, įmonės dalyviai neturėjo galimybių padengti nuostolių savo lėšomis, nei įmonę likviduoti (nes tokiu atveju įmonėje turėtų nelikti skolų), nei restruktūrizuoti. Priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovai rūpinosi įmone, elgėsi sąžiningai ir apdairiai. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2007 m. ieškovas paėmė keletą kreditų už kurių grąžinimą laidavo atsakovai, o įmonei tapus nemokiai būtent jie ir grąžino įmonės skolas. Jei atsakovai būtų atlikę kokius nors nesąžiningus veiksmus, jie tikrai nebūtų laidavę už įmonę. Be to, nesėkmingas sandoris žlugo tik 2008 m. pabaigoje, todėl 2007 m. pabaigoje atsakovai negalėjo numanyti, kad dėl nepavykusio sandorio ieškovės veikla taps visiškai nuostolinga.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš visų atsakovų solidariai 1 103 759,30 Lt, kiekvieno atsakovo atžvilgiu prašomos priteisti nuostolių sumos ieškovė neindividualizavo, tačiau apeliaciniame skunde pakeitė savo reikalavimus, nurodydama, kad teismas turėjo priteisti iš atsakovo V. T. 572 089,90 Lt. Tokio reikalavimo ieškovė nebuvo pareiškusi, teismas negalėjo išeiti už ieškinio nagrinėjimo ribų, todėl ieškovės argumentai, kad teismas nepasisakė dėl dalies ieškinio reikalavimų yra visiškai nepagrįsti. Be to, pats reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė 129 673,90 Lt iš UAB ,,GTG Vitrum“ neatgavo ne dėl atsakovo V. T. kaltės, o dėl to, kad įmonė bankrutavo. Ieškovė bankroto bylos iškėlimo dieną turto neturėjo, nes jos balanse buvo likęs nenurašytas turtas, kuris buvo panaudotas UAB ,,Eika“ sandoriui vykdyti. Be to, ieškiniu prašomų priteisti 1 103 759,30 Lt nuostolių dydis yra visiškai nepagrįstas, nes 2013 m. balanse ieškovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra tik 228 696 Lt. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1 103 759,30 Lt yra nepagrįstas, nes toks dydis neatsispindi įmonės buhalterinėse apskaitose. Atsakovai nėra atsakingi už UAB ,,Eika“ patirtus nuostolius, nes šių nuostolių atlyginimą ieškovas galėjo gauti iš BTA draudimo. Žalos dydis yra nepagrįstas ir dalyje dėl 16 945,73 Lt kreditoriaus Akademinės kredito unijos reikalavimo, nes ši suma yra išieškoma iš atsakovų E. T. ir G. J.. Ieškovė nepagrindė žalos dydžio bei neįrodė, kokie konkrečiai finansiniai reikalavimai neva tai atsirado dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, be to, pirmiausia turėjo būti nustatyta, kada atsirado finansiniai reikalavimai, o ne kada jie buvo patvirtinti bankroto byloje.
3. Ieškinys pareikštas praėjus 3 metų ieškinio senaties terminui, todėl tuo atveju, jei būtų panaikintas skundžiamas sprendimas, ieškinys turėtų būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino. 2009 m. ieškovės direktorius perdavė ieškovės bankroto administratoriui įmonės balansą ir kitas mokesčių deklaracijas, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2009 m. gruodžio mėn., o ieškinys pareikštas 2013-06-07.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. J. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovė G. J. nežinojo apie sunkią ieškovės finansinę būklę, tai reiškia, kad atsakovė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, kurie būtų lėmę ieškovo negalėjimą įvykdyti finansinių reikalavimų. Faktiškai įmonę valdė buvęs atsakovės sutuoktinis V. T., su kuriuo atsakovės G. J. santykiai buvo konfliktiški. Sušaukti akcininkų susirinkimą yra įmonės vadovo pareiga. Dėl įmonės direktoriaus neveikimo nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, akcininkai nebuvo informuoti apie įmonės finansinę būklę, įmonės finansinė ataskaita nebuvo patvirtinta, todėl ieškovės nurodomas akcininkų neveikimas negali būti vertinamas kaip nesąžiningas. Ieškovės bankrotą lėmęs sandoris su UAB ,,Eika“ sudarytas nedalyvaujant atsakovei G. J.. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys atsakovo V. T. atžvilgiu, yra nepagrįsta, turėtų būti naikinama tik sprendimo dalis dėl V. T..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovai V. T., E. T. ir G. J. buvo ieškovės BUAB ,,Cover ir Co“ akcininkai, turėję atitinkamai 25 proc., 30 proc. ir 49 proc. ieškovės akcijų (1 t., b. l. 12). Atsakovas V. T. nuo 2008-09-08 iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo dienos taip pat buvo ieškovės vadovas (1 t., b. l. 195-200). Skundžiamu sprendimu teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad nėra pagrindo atsakovams, kaip juridinio asmens dalyviams (akcininkams), taikyti civilinę atsakomybę CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu už jų pareigos, įtvirtintos ABĮ 59 straipsnio 8-10 dalyse, nevykdymą. Dėl atsakovo V. T., kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybės skundžiamame sprendime teismas nepasisakė.
Apeliacinis skundas grindžiamas dviem esminiais argumentais. Pirma, teismas nepagrįstai nenustatė atsakovų, kaip įmonės akcininkų, atsakomybės sąlygų (nesąžiningų veiksmų ir priežastinio ryšio). Antra, teismas be pagrindo nevertino ieškinio argumentų, susijusių su atsakovo V. T., kaip ieškovės vadovo, civiline atsakomybe, kadangi ieškinys buvo grindžiamas ne tik atsakovų, kaip akcininkų, bet ir atsakovo V. T., kaip įmonės vadovo, neteisėtais veiksmais.
Dėl atsakovų, kaip ieškovės dalyvių (akcininkų) civilinės atsakomybės
Įmonės dalyvio (akcininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius tokias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2008).
Minėta, kad atsakovų, kaip ieškovės akcininkų, nesąžiningus veiksmus ieškovė grindė vienu pagrindu: tuo, kad jie, žinodami, jog 2007-12-31 duomenimis ieškovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, nevykdė ABĮ 59 straipsnio 8-10 dalyse jiems nustatytų pareigų ir toliau tęsė įmonės veiklą, dėl ko atsirado ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kuriuos patenkinti bankrutavusi įmonė neturi galimybės.
Skundžiamu sprendimu teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad neįrodyti akcininkų nesąžiningi veiksmai ir priežastinis ryšys, kaip būtinos sąlygos atsakovų atsakomybei CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu kilti. Su tokiu vertinimu kolegija sutinka.
Byloje nustatyta, kad 2007-12-31 ieškovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (minus 20 732 Lt); tai patvirtina byloje esančios ieškovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos (2 t., b. l. 36-39); dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. UAB „Cover ir Co“ įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt (1 t., b. l. 195-200).
Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, UAB „Cover ir Co“ visuotiniame akcininkų susirinkime turėjo būti svarstomi klausimai dėl nuosavo kapitalo atkūrimo akcininkų įnašais (ABĮ 59 str. 9 d. 2 p.) arba įmonės likvidavimo (ABĮ 59 str. 10 str. 3 p.), kadangi, pasak ieškovės, UAB ,,Cover ir Co“ nebuvo sukaupusi nei rezervų, nei akcijų priedų, kuriais galėtų būti padengiami nuostoliai (ABĮ 59 str. 8 d.), o ieškovės įstatiniam kapitalui esant 10 000 Lt, jis negalėjo būti sumažintas (ABĮ 59 str. 10 d. 1 p.). Tai, kad atsakovai šių veiksmų neatliko, ginčo byloje nėra. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtų veiksmų neatlikimas šiuo atveju nereiškia atsakovų nesąžiningų veiksmų CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
Nėra pagrindu sutikti su ieškovės teiginiu, kad pirmiau nurodytų ABĮ įtvirtintų veiksmų neatlikimas šiuo atveju savaime reiškia atsakovų, kaip įmonės akcininkų, nesąžiningus veiksmus. Visų pirma pažymėtina, kad ABĮ imperatyviai nenumato akcininkui pareigos įmonės nuosavą kapitalą atkurti akcininkų įnašais ar priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo. Ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos ABĮ (nuo 2007-01-30) 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu įmonės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Pagal ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punktą akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais, o tais atvejais, kai akcininkai nepriima tokio sprendimo, tada turi svarstyti klausimus, numatytus ABĮ 59 straipsnio 10 dalyje, tame tarpe ir dėl įmonės likvidavimo (ABĮ 59 str. 10 d. 3 p.). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovai, kaip įmonės akcininkai, neturėjo imperatyvios pareigos naudoti savo lėšų padengti įmonės nuosavo kapitalo nuostolius. Konstatavus, kad atsakovai neprivalėjo akcininkų įnašais padengti įmonės nuostolių, spręstina, ar tai, jog atsakovai nepriėmė sprendimo dėl įmonės likvidavimo, gali būti laikoma nesąžiningu atsakovų neveikimu (ABĮ 59 str. 10 d. 3 p.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikrais atvejais net ir po to, kai nuosavo kapitalo dydis sumažėja žemiau įstatyme nustatytos ribos, įmonės nelikvidavimas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes dėl įmonės veiklos perspektyvų, gali būti pateisinamas ir toks akcininkų neveikimas nelaikomas nesąžiningu veiksmu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma skirta tam, kad juridinio asmens dalyviai negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis Nr. 3K-3-124/2004).
Nagrinėjamoje situacijoje kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovų neveikimo, nelikviduojant įmonės, laikyti nesąžiningu, kuriuo būtų siekta, kad UAB ,,Cover ir Co“ negalėtų įvykdyti prievolių savo kreditoriams. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2007 m. tarp UAB ,,Cover ir Co“ buvo sudarytas didelės vertės sandoris su UAB ,,Eika“, iš kurio UAB ,,Cover ir Co“ tikėjosi gauti pelną ir taip padengti susidariusius nuostolius. Šias atsakovų nurodomas aplinkybes patvirtina bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad 2007-06-11 tarp ieškovės (rangovės) ir UAB ,,Eika“ (užsakovės) buvo pasirašyta didelės vertės rangos sutartis (3 t. b. l. 179-194; 4 t. b. l. 9-11), 2007-11-29 sudarytas papildomas susitarimas prie šios sutarties (2 t., b. l. 2-5). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši sutartis buvo vykdoma, tai patvirtina rangos sutarties šalių pasirašyti atliktų darbų aktai, pažymos, ieškovės išrašytos ir UAB ,,Eika“ priimtos PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus (4 t., b. l. 26-43). Atsakovai nurodė, kad minėta rangos sutartis dėl nesąžiningų užsakovės UAB ,,Eika“ veiksmų nebuvo įvykdyta, todėl ieškovė negavo ne tik planuoto pelno, bet ir patyrė nuostolių. Tai, kad minėta rangos sutartis buvo nutraukta ir iš UAB ,,Cover ir Co“ priteisti nuostoliai užsakovei UAB ,,Eika“ patvirtina ir įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2008-10-08 sprendimas už akių, priimtas byloje Nr. 2-1324-605/2008 (CPK 179 str. 3 d.). Kolegijos vertinimu, ieškovei UAB ,,Cover ir Co“ vykdant didelės vertės sandorį, iš kurio gaunamo pelno buvo tikimasi padengti susidariusius nuostolius, akcininkų neveikimas nepriimant sprendimo dėl įmonės likvidavimo yra pateisinamas. Be to, kolegijos nuomone, atsakovų nesąžiningumą nevykdant ABĮ 59 straipsnio 8-10 dalyse numatytų veiksmų, paneigia ir tai, kad už UAB ,,Cover ir Co“ 2007 m. pabaigoje paimtos 50 000 Lt paskolos grąžinimą laidavo atsakovai E. T. ir G. J. (1 t., b. l. 193-194). Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai, kaip įmonės akcininkai, ėmėsi kitų priemonių atkurti įmonės veiklos perspektyvas, stabilizuoti įmonės finansinę būklę. Jie prisiėmė didesnės apimties finansinius įsipareigojimus negu reikalinga atstatyti neigiamą įmonės nuosavą kapitalą. Tai paneigia ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad atsakovai siekė išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota juridinio asmens turtine atsakomybe. Todėl šiuo atveju atsakovų veiksmų, numatytų ABĮ 59 straipsnio 8-10 dalyse, neatlikimas nereiškia atsakovų nesąžiningų veiksmų CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju toks atsakovų neveikimas nesprendžiant dėl įmonės likvidavimo buvo pateisinamas protinga verslo rizika. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų, kaip akcininkų, nesąžiningų veiksmų.
Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų neveikimo ir ieškovės nurodomų nuostolių atsiradimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų, prašomų priteisti iš atsakovų kaip žalos atlyginimą, atsiradimą lėmė verslo rizika (nesėkmingas sandoris su UAB ,,Eika“), o ne atsakovų neveikimas nepriimant nė vieno iš sprendimų, numatytų ABĮ 59 straipsnio 8-10 dalyse.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB ,,Cover ir Co“ finansinė padėtis žymiai pablogėjo 2008 m. pabaigoje, kai UAB ,,Cover ir Co“ nepavyko užbaigti sandorio su UAB ,,Eika“. Tai, kad įmonės finansinė padėtis 2008 metais, lyginant su 2007 metais, žymiai pablogėjo patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, pvz., 2007-12-31 metais įmonės nuosavas kapitalas buvo minus 20 732 Lt, 2008-12-31 – minus 350 295 Lt; per 2008 m. UAB ,,Cover ir Co“ patyrė 329 563 Lt nuostolių, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo nuo 8 417 Lt iki 25 977 Lt, 2007 metais įmonė mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui neturėjo, o 2008-12-31 toks įsiskolinimas sudarė 27 189 Lt (1 t. b. l. 15-16; 2 t. b. l. 102-103). Šių aplinkybės neginčija ir ieškovė, pati nurodydama, kad didžioji dalis BUAB ,,Cover ir Co“ bankroto byloje patvirtintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų susidarė po 2007-12-31. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad įmonės kreditorių finansinių reikalavimų susidarymą (nuostolius) lėmė nepasiteisinusi verslo rizika, o ne atsakovų ABĮ 59 straipsnio 8-10 dalyse nurodytų veiksmų neatlikimas.
Ieškovė, teigdama, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų, numatytų ABĮ, nevykdymo, ir įmonės kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo, ir nurodydama, kad tuo atveju, jei UAB ,,Cover ir Co“ būtų likviduota, nebūtų atsiradę minėti ieškovės kreditorių reikalavimai, iš esmės įrodinėja netiesioginį priežastinį ryšį. Kolegijos vertinimu, toks ieškovės nurodomas priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs kad galėtų būti laikomas kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Pirmiau nustatyta, kad įmonės kreditorių finansinių reikalavimų susidarymą lėmė nepasiteisinusi verslo rizika, o ne atsakovų ABĮ 59 straipsnio 8-10 dalyse nurodytų veiksmų neatlikimas. Be to, kaip minėta, atsakovų sprendimo likviduoti įmonę nepriėmimas šiuo atveju buvo pateisinamas verslo rizika ir įmonės veiklos perspektyvomis, todėl nereiškia atsakovų nesąžiningumo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti ar naikinti teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas, pareikštas atsakovams V. T., E. T. ir G. J., kaip ieškovės akcininkams, nėra pagrindo, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Atitinkamai paliekama nepakeista ir teismo sprendimo dalis, kuria atmetus ieškinį atsakovės G. J. atžvilgiu, jai iš ieškovės priteistos 1 448 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Dėl atsakovo V. T., kai ieškovės vadovo, atsakomybės
Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovo V. T., kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.
Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškinys buvo pareikštas dviem pagrindais: atsakovams V. T., E. T. ir G. J., kaip įmonės akcininkams, ir atsakovui V. T., kaip įmonės vadovui. Pateiktame ieškinyje, be aplinkybių, susijusių su atsakovų, kaip įmonės akcininkų, pareigų, įtvirtintų ABĮ 59 straipsnio 8-10 dalyse nevykdymu, buvo nurodomos ir aplinkybės, kad įmonės vadovas V. T. sudarė fiktyvų sandorį su UAB ,,GTG Vitrum“, kuriuo prisiėmė tariamą įsipareigojimą, dėl kurio ieškovė patyrė 129 673 Lt nuostolių. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad ieškovės vadovas V. T. neperdavė įmonės administratoriui nei turto, nei dokumentų, nors įmonės balanse nurodyta, kad ji turėjo įvairaus turto už 442 416 Lt sumą (1 t., b. l. 3-9). Tai, kad ieškinys buvo reiškiamas atskirai V. T., kaip įmonės vadovui, papildomai paaiškino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu (2015-09-03 posėdžio garso įrašas), nurodydamas, kad ieškinys grindžiamas ir aplinkybėmis dėl 442 416 Lt balanse nurodyto turto neperdavimo ir fiktyvaus sandorio su UAB ,,GTG Vitrum“ sudarymo. Nors ieškinio reikalavimu atskirai nebuvo pareikštas prašymas priteisti iš atsakovo V. T., kaip įmonės vadovo, veiksmais padarytą žalą, tačiau ieškovės atsakovas paaiškino, kad reikalaujama priteisti 1 103 759,30 Lt suma solidariai iš atsakovų, apima ir mažesnę sumą, kurią prašoma priteisti iš atsakovo V. T., kaip įmonės vadovo.
Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina apeliacinio skundo argumentą, kad ieškinys buvo reiškiamas ne tik atsakovams, kaip įmonės akcininkams, bet ir atsakovui V. T., kaip įmonės vadovui. Kadangi faktinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su atsakovo V. T., kaip įmonės vadovo, neteisėtais veiksmais ieškovė buvo nurodžiusi, pirmosios instancijos teismas turėjo jas vertinti (CPK 176 str., 177 str., 260 str.) ir spręsti dėl atsakovo V. T. atsakomybės CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Tuo atveju, jei, teismo vertinimu, nebuvo pakankamai aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir/ar dalykas, teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, galėjo įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir/ar dalyką (CPK 115, 226, 256 str.). Juo labiau, kad tokio pobūdžio bylose viešasis interesas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu.
Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl atsakovo V. T., kaip ieškovės vadovo, atsakomybės, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovo V. T., kaip įmonės vadovo, atžvilgiu, ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės BUAB ,,Cover ir Co“ ieškinys, pareikštas atsakovui V. T., kaip ieškovės vadovui, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės BUAB ,,Cover ir Co“ ieškinys, pareikštas atsakovams V. T., E. T. ir G. J., kaip ieškovės akcininkams, bei iš ieškovės BUAB ,,Cover ir Co“ atsakovei G. J. priteistos 1 448 Eur bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.