- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-08-02
- Bylos Nr.
- A6.-226-1143/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00060-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Advokatai
- Andrė Bakanavičienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokato padėjėjai Andrei Bakanavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , vadovui O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini) ” (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis 2023-05-08 duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 334 393,52 Eur. VMI 2023-04-05 gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą išdėstyti 335 076, 86 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2024-04-24. Išanalizavus Bendrovės Citadele banko sąskaitos Nr. LT88 7290 0990 9060 1609 išrašą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023-03-01 – 2023-03-31 Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovė atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių Bendrovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi Bendrovės vadovas O. N. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Vertinant nurodytą faktinę aplinkybę, kad Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir vadovas žinodamas apie pradelstus įsipareigojimus, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais, darytina išvada, jog vadovas O. N. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises. Bendrovės vadovas O. N., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei Bendrovės vadovas O. N. būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, Bendrovės mokestinė nepriemoka būtų padengta, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas O. N. pažeidė kreditoriaus VMI interesus. O. N. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti O. N. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.
2. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė Andrė Bakanavičienė teigė, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė 2023-04-05 prašymą VMI išdėstyti 335.076,86 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2024-04-24. 2023-04-11 buvo priimtas sprendimas netenkinti Bendrovės prašymo ir neišdėstyti 335,076,86 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo. Bendrovė turėjo pinigų sąskaitoje ir visą sumą VMI nuskaičiavo. Kol prašymas nebuvo išnagrinėtas VMI negali vykdyti jokių nuskaičiavimų. Mano, kad VMI prie FM teisės nebuvo pažeistos. Bendrovės vadovo veiksmuose nėra jokios kaltės, jis dėjo visas pastangas, kad mokesčiai būtų sumokėti teisingai. Atstovės manymu Bendrovės vadovo veikoje nėra vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinų požymių – kaltės (tyčios), todėl prašo bylą nuraukti.
3. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių.
Motyvuojamoji dalis
4. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).
6. VMI savo pateiktame pareiškime UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui O. N. kaltę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį iš esmės grindžia tuo, jog O. N. 2023-03-29, 2023-03-30, 2023-03-31 datomis turėjo galimybę mokestinę nepriemoka padengti, tačiau to nepadarė. Pateikė Citadele banko sąskaitos išrašą.
7. Iš byloje esančios 2023-04-11 išvados dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą matyti, kad VMI išnagrinėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2023-04-05 prašymą ir pateiktus papildomus dokumentus išdėstyti 335.076,86 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2024-04-24 ir priėmė sprendimą netenkinti Bendrovės prašymo ir neišdėstyti 335.076,86 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo. Išvadoje nurodė, kad išnagrinėjus Bendrovės prašymą, pateiktus dokumentus, valstybinės mokesčių inspekcijos turimus duomenis nustatyta: 1) prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka susidarė 2023-03-27 pateikus PVM deklaraciją už 2023 m. vasario mėn. ir 2023-04-05 pateikus PVM deklaraciją už 2023 m. kovo mėn.; 2) apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus nustatyta, kad 1 finansinio rodiklio reikšmė – gera, 4 rodiklių – nepatenkinama. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad Bendrovė yra patirianti finansinius sunkumus; 3) pagal pateiktus finansinių atskaitomybių dokumentus Bendrovės veikla pelninga: 2022 m. grynasis pelnas sudarė 774.271 Eur, 2023 m. I ketvirtį grynasis pelnas – 441.868 Eur; 4) išanalizavus Bendrovės pardavimo pajamas nustatyta, kad 2023 m. I ketvirčio vidutinės mėnesio pardavimo pajamos sudarė 708.441,70 EUR ir lyginant su 2022 metų vidutinėmis mėnesio pardavimo pajamomis (268.461,30 EUR) padidėjo 163,88 %; 5) pinigų likutis Bendrovės bankų sąskaitose 2023-04-05 sudarė 807,03 Eur, kasoje – 79,91 Eur, nėra pakankamas mokestinei nepriemokai sumokėti iš karto; 6) įvertinus Bendrovės pateiktus banko sąskaitų išrašus per laikotarpį nuo 2023-03-01 iki 2023-04-05 įplaukos sudarė 1.514.650,67 Eur, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nagrinėjamu laikotarpiu iš Bendrovės sąskaitų pervesta 21.409,00 Eur, t. y. 1,41 % nuo gautų įplaukų; 7) pirkėjų ir kitų debitorių įsiskolinimas 2023-03-31 sudarė 2.848.959,43 EUR, iš jų nesuėjęs mokėjimo terminas 2.824.209,79 Eur, t. y. pradelsta tik 0,87 % nuo debitorių sąraše nurodytos visos debitorinės skolos; 8) skolos tiekėjams ir kitiems kreditoriams 2023-03-31 sudarė 4.143.159,98 Eur, iš jų nesuėjęs mokėjimo terminas 3.896.661,42 Eur, t. y. vėluojamų apmokėti 5,95 % skolų; 9) atidėti mokėjimai SODRAI sudaro 1.208,81 Eur.
8. Išvadoje nurodomi kriterijai, pagal kuriuos Bendrovės prašymas tenkintinas: Bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, nes 4 iš 5 Bendrovės apskaičiuotų finansinių rodiklių reikšmė yra nepatenkinama , Mokestinės nepriemokos mokėjimą Bendrovė pasiūlė užtikrinti hipoteka; atidėti mokėjimai Sodrai sudaro 1208,81 Eur (pagal šį kriterijų prašymą siūloma tenkinti tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas atitinka bent vieną iš 1-3 kriterijų ir nėra nustatyto nors vieno iš 8-17 kriterijaus) bei kriterijai pagal kuriuos Bendrovės prašymas netenkintinas: Bendrovės vidutinės mėnesio pardavimo pajamos 2023 m. lyginant su 2022 m. padidėjo 163,88 %; Bendrovės veikla pelninga 2022 m. grynasis pelnas sudarė 774.271 Eur, 2023 m. I ketvirtį grynasis pelnas – 441.868 Eur; analizuojamu laikotarpiu Bendrovė į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų įplaukų (pervedė 1,41 %). Apibendrinant aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu, mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, galimai nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų įplaukų. Pažymėjo, kad Teismų praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog vien tas pagrindas, kad įmonei pritrūks apyvartinių lėšų, neatitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindų, nes tokie finansiniai nepatogumai negali būti vertinami kaip kritinė finansinė būklė.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tačiau teismas, spręsdamas Bendrovės vadovo O. N. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, negali apsiriboti vien tik formaliu CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo konstatavimu, bet turi vertinti ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
10. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnį klausimą, turi būti ne tik formaliai vertinamos teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą.
11. Teismas, įvertinęs per laikotarpį nuo 2023-03-01 iki 2023-03-31 Bendrovės sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditoriams, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad O. N. kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, t. y., kaip nurodoma ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažeis kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju VMI pareiškime nurodytu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus ne tik su žemesnės eilės kreditoriais, bet ir pateikė prašymą VMI išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, o jo netenkinus, iš karto tą pačią dieną Bendrovės sąskaitoje buvo lėšos, kurias VMI nuskaičiavo, todėl teismas konstatuoja, kad O. N. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – kaltės (tyčios).
12. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo būtini bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena bendrovės vadovui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Akcentuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai atlikti mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams buvo itin svarbūs, kadangi be paslaugų, prekių, už kurias buvo sumokėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų galėjusi vykdyti savo veiklos. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad valstybės institucijų siekis neturėtų būti tik nubausti bendroves už laiku nesumokėtus mokesčius, tačiau ir padėti įmonei tęsti veiklą, taip užtikrinant tolimesnį mokesčių mokėjimą, bankroto išvengimą (pvz., susitariant dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo/atidėjimo, tam tikrais atvejais leidžiant būtinus įmonės ūkinei veiklai vykdyti mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams).
13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo O. N. veiksmuose vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinų požymių – kaltės (tyčios), administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutaria:
Nutraukti pradėtą administracinę teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo O. N. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.