Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. ? laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 215 str. 1 d. ? laisvės atėmimu 2 metams; šios bausmės vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 5 p. subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais, ir L. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. 1, 2 d., sumažinta vienu trečdaliu ir L. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista S. A., tačiau jos atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Be to, iš L. S. ir S. A. priteista solidariai: 1125,50 eurų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo D. S. naudai ir 60 eurų turtinei žalai atlyginti Luminor Bank A/B naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. ? veikdamas bendrininkų grupėje kartu S. A., 2017 m. kovo 6 d. apie 18.20 val., Panevėžio mieste, ties Klaipėdos g. x namu, nukentėjusiajam D. S. einant šaligatviu, panaudojo fizinį smurtą, t. y. L. S. sudavė kumščiu ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam D. S. į veidą ir taip, atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, S. A. nutraukė nuo nukentėjusiojo peties rankinę su joje buvusiais daiktais ir siekiant išlaikyti fiziškai užvaldytą svetimą turtą, L. S. su S. A. pasišalino iš įvykio vietos, taip pagrobdami nukentėjusiojo D. S. turtą: rankinę 20 eurų vertės, piniginę 15 eurų vertės, piniginėje buvusius pinigus - 1023 eurų, mobilaus ryšio telefoną Samsung A300 A3 Lite, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 200 eurų vertės ir šio telefono apsauginę plėvelę 8 eurų vertės, dėklą 24 eurų vertės ir SIM kortelę 2 eurų vertės, viso pagrobė svetimą, D. S. turtą bendros 1292 eurų vertės bei neteisėtai įgijo svetimą D. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ? rankinėje buvusią „DnB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti;

1.2. ? veikdamas bendrininkų grupėje kartu S. A., 2017 m. kovo 6 d. 19.20 val., Radviliškyje, Gedimino g. 42, bankomate neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, panaudodami plėšimo būdu užvaldytą, svetimą, D. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ? „DnB“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, tokiu būdu, neteisėtai atlikdami finansinę operaciją, iš D. S. banko mokėjimo kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 60 eurų.

2. Nuteistasis L. S. apeliaciniu skundu nesutinka su jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžiu paskirta bausme, prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. Teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė sukurstytas bendrininkės S. A., kuri spontaniškai tai suplanavo. Taipogi neatsižvelgė į jo šeiminę padėtį – jis turi du mažamečius vaikus, vienas kurių turi neįgalumą, jo neįgali sugyventinė A. R. laukiasi, jis šeimą išlaiko ir jiems reikalinga jo parama, priežiūra. Prašo atkreipti dėmesį į jo prisipažinimą padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailestį.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė ? atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu L. S. nesutinka su jam teismo paskirta bausme, prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą konstatuoja, kad bausmė apeliantui individualizuota tinkamai ir teisingai, keisti apylinkės teismo sprendimą bei apelianto atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas nėra priežasčių.

6. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas L. S. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją – padaryti trys baigti, tyčiniai, apysunkiai nusikaltimai. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje) ir viena ją lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi). Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir L. S. asmenybę: apeliantas inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas, nesimokantis, būdamas darbingo amžiaus nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Byloje esantys duomenys rodo, kad jam anksčiau buvo taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, tačiau jomis nebuvo pasiekti bausmių tikslai ir jos apelianto elgesiui buvo neveiksmingos, nes apeliantas toliau darė nusikalstamas veikas.

7. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl L. S. pagrįstai paskirta reali, sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas artimu sankcijose numatytiems vidurkiams. Be to, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės nuteistajam subendrintos palankesniais apėmimo ir dalinio sudėjimo bendrinimo būdais, o galutinė subendrinta bausmė, esant BK 64¹ straipsnio sąlygoms, sumažinta vienu trečdaliu. Tokios skundžiamu nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirtos, taip pat subendrinta bei galutinė bausmės, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta.

8. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo prisipažinimo ir gailesčio apylinkės teismui buvo žinomos ir tinkamai įvertintos skiriant bausmę. Antrą kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir jų pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesuteikia ir apelianto nurodomos aplinkybės apie šeiminę padėtį, sugyventinės neštumą bei deklaruojamą šeimos išlaikymą, kuomet jokie bylos duomenys nepatvirtina jo darbinių santykių ir legalių pajamų gavimo, taipogi teiginiai apie jo sukurstymą nusikalsti. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra.

9. Nors nuteistasis L. S. prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog tenkinti tokį prašymą byloje nėra teisinio pagrindo.

10. Pažymėtina, kad BK 75 str. 1 d. numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas dėl trijų tyčinių apysunkių nusikalstamų veikų padarymo galutine laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, todėl formaliai apeliantas atitinka BK 75 str. 1 d. nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina, jog net ir esant BK 75 str. 1 d. nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 str. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

12. Kaip jau minėta, L. S. nusikalto nebe pirmą kartą – prieš tai jis buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe – ir už plėšimą. Nors už ankstesnes nusikalstamas veikas praeityje jam buvo taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas ir areštas, kurias jis atliko, tačiau šios bausmės, akivaizdu, nebuvo pakankamos BK 41straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Apeliantas išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Analogiškos nusikalstamos veikos padarymas bei ankstesni jo teistumai patvirtina, kad jis turi polinkį daryti nusikalltimus. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas apeliantas padarė neišnykus teistumui, kas taip pat rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, o susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Be to, poreikis rūpintis bei išlaikyti šeimą nuo nusikalstamų veikų nesustabdė, nors neabejotinai buvo žinoma, kokios pasekmės už tai gresia.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog L. S. taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų kartojimąsi, anksčiau taikytas bausmes bei jų neefektyvumą, nesuteikia pagrindo manyti, jog, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas iš ankstesnės patirties teisėsaugos institucijose ir vykusiuose jo atžvilgiu teisminiuose procesuose jokių išvadų nedarė, savo elgesio kritiškai nevertina, jo antivisuomeninės nuostatos, sprendžiant iš nusikalstamų veikų pobūdžio ir chronologijos, tik didėja, jis nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl to keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.