Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4907-766/2024 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas M. B., skolininko sutuoktinė J. B., antstolė D. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas išieškotojos prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitai asmenimis nuosavybe, nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0066/24/00147 dėl 50 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko M. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2024-02-14 antstolė priėmė patvarkymą dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo Nr. S-24-66-9589, kuriuo informavo skolininką M. B. ir skolininko sutuoktinę J. B. apie tai, jog jų bendras turtas yra areštuojamas ir pasiūlė per 20 dienų nuo arešto akto surašymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalie nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

7. 2024-03-08 patvarkymu dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-24-66-14884, antstolė informavo išieškotoją apie tai, jog bendrasis skolininko turtas yra areštuotas (turto arešto aktas pridedamas), skolininkas per nurodyta terminą nepateikė CPK 667 str. 1 dalyje numatytos formos sutikimo dėl turto padalinimo, todėl remiantis LR CPK 667 str. 2 dalimi antstolė pasiūlė išieškotojui per 90 dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos kreiptis i teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

8. 2024-03-12 išieškotoja VMI prie LR FM kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

9. 2024-03-25 kartu su atsiliepimu suinteresuotas asmuo J. B. pateikė teismui duomenis apie 50,00 Eur skolos sumokėjimą.

10. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024-04-02 nutartimi išieškotojos prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkui M. B. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės J. B., pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. J. B. su priimta nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą nurodydama, kad tiek skolą išieškotojui, tiek vykdymo išlaidas antstolei sumokėjo. Taip pat J. B. pažymėjo, kad su sutuoktiniu kartu nebegyvena daugiau nei penki metai, jis yra išvykęs gyventi į Uzbekistano Respubliką, ji naudojasi jam priklausančia transporto priemone, todėl Kelių eismo taisyklių pažeidimą galėjo padaryti tik ji pati. Apeliantė, nors ir sumokėjo, tačiau nesutinka su antstolės paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi išieškojimo išlaidos buvo nukreiptos ne į pažeidimą padariusį asmenį, prašo jas grąžinti.

Dėl skundo argumentų

11. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CPK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant bylas susijusias su antstolio veiksmais, tokiose bylose teismas turi veikti aktyviai ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CK 443 str. 8 d.).

13. Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos VMI prie LR FM pareiškimą dėl skolininko turto, esančio bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo, išnagrinėjo nenustatęs ir neįvertinęs esminių bylos aplinkybių.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-03-19 nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo antstolę D. P. iki 2024-03-25 pateikti vykdomąją bylą Nr. 0066/24/00147. Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0066/24/00147 matyti, kad vykdomojoje byloje nėra pateikta priimtų patvarkymų, turto arešto akto, vykdymo išlaidų apskaičiavimo ar šių elektroninių dokumentų nuorašų, nėra duomenų apie vykdymo metu priimtų dokumentų išsiuntimą tiek skolininkui, tiek jo sutuoktinei. Nors iš išieškotojo pateiktų antstolės patvarkymų matyti, kad antstolė nurodo, jog skolininkas registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie atliktą skolininko turto, išskyrus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV), paiešką. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė ir neįvertino. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir vykdomajai bylai esant elektroninei, antstolė, teismui pareikalavus, privalo pateikti visų vykdomojoje byloje esančių dokumentų kopijas, taip pat byla turi atitikti bendruosius Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-118 patvirtintose Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse keliamus reikalavimu - turi būti sudarytas bylos apyrašas, dokumentai į bylą dedami chronologine tvarka ir kt. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0066/24/00147 turinio nėra aišku, kokius vykdymo veiksmus antstolė atliko, kokio dydžio vykdomąsias išlaidas ir už kokius veiksmus paskaičiavo, taip pat nėra duomenų apie vykdymo metu priimtų procesinių dokumentų išsiuntimą ir įteikimą skolininkui bei jo sutuoktinei, skolininko turtui taikytus apribojimus.

15. Pažymėtina, kad, kaip minėta, išieškojimas pagal asmenines prievoles gali būti nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išieškotojos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo išnagrinėjo be vykdomosios bylos duomenų, nenustatęs ar skolininkas neturi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų banko sąskaitose, į kuriuos gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Iš apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliantės teigimu, ji naudojasi skolininko vardu registruotu automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Duomenų ar minėta transporto priemonė skolininkui priklauso asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, byloje nenustatyta.

16. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepagrįstai vertino, jog konkrečiu atveju yra pagrindas nustatyti skolininkui M. B. turto dalį, kadangi, kaip minėta, padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, vadovaujantis CK 3.116 straipsnio nuostatomis, gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, neegzistuojant CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, teismui nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

17. Taip pat pažymėtina, kad iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 2024-03-25 apeliantė į išieškotojo sąskaitą pervedė 50,00 Eur skolą. Kartu su atsiliepimu į pareiškimą J. B. pateikė teismui prašymą įpareigoti antstolę D. P. panaikinti patvarkymus dėl jai taikomo turto arešto ir netaikyti išieškojimo išlaidų, nes jos buvo nukreiptos ne į tą asmenį. Išieškotoja VMI prie LR FM pirmosios instancijos teismui pateikė poziciją, nurodydama, kad 2024-03-26 dienos duomenimis skolininkas M. B. įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi, tačiau kol antstoliui nėra sumokėtos vykdymo išlaidos, yra tikslinga nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad vykdomojoje byloje Nr. 0066/24/00147 liko nesumokėtos vykdymo išlaidos antstolei, šias išvadas padarė byloje nesant duomenų apie tai kokio dydžio vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0066/24/00147 buvo paskaičiuotos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl turto dalies nustatymo pabrėžiama, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu informuotas apie skolos išieškotojui sumokėjimą, skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatė neturėdamas duomenų apie vykdymo išlaidų dydį, tokiu būdu objektyviai negalėdamas įvertinti dėl kokio dydžio skolos sumos prašoma nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį.

18. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad išieškotojos prašymas dėl skolininko M. B. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, yra pagrįstas, vertina kaip neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, įstatymo nuostatų bei kasacinio teismo praktikos.

19. Dėl apeliantės prašymo įpareigoti antstolę panaikinti taikomą turto areštą ir grąžinti sumokėtas vykdymo išlaidas 180,26 Eur sumoje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyti reikalavimai nėra bylos dėl turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolio veiksmai yra skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiant antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, išaiškintina, kad jei suinteresuotas asmuo mano, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0066/24/00147 paskaičiuotos nepagrįstai ar turto areštas taikytas pažeidžiant įstatyme nustatytą tvarką, ji antstolio atliekamus veiksmus turi teisę skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

20. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CK 3.112 str., CPK 667 str. nuostatomis, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, tik įvertinus bei nustačius visas anksčiau nurodytas aplinkybes, išreikalavus iš antstolės visą vykdomosios bylos Nr. Nr. 0066/24/00147 medžiagą, galima tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją, yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.