- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- A-784-442/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01594-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- UAB "Statnela"
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statnela“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statnela“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statnela“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 21R-270 (AG-121/05-2021); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2021 m. vasario 8 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėją įtraukti į Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą; 3) perduoti pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. prašymą svarstyti iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. tiek Komisijos, tiek VMI sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, paremti prielaidomis, todėl turi būti šalinami iš formuojamos jurisprudencijos, priimti formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus faktinių aplinkybių, neatsižvelgus į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
2.2. Juridinio asmens nemokumas, tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 str. 7 d.). Todėl, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos augimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).
2.3. Pareiškėjas neatitinka nemokumo sąvokos numatytos JANĮ 2 straipsnio 7 punkto kontekste, todėl akivaizdu, jog jis yra tiesiogiai nukentėjęs nuo COVID-19 ir privalo būti įtrauktas į Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėjas faktiškai vykdo gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos ir nuomos veiklą. Iš pateikto prašymo dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso pandemijos Nr. GCOV-1096 akivaizdu, jog pareiškėjo ilgalaikis turtas yra 746 335 Eur, o trumpalaikis turtas yra 258 722 Eur, nuosavas kapitalas 181 466 Eur, kai tuo tarpu skolos kredito įstaigai siekia 999 330 Eur. Pareiškėjas pradelstų įsipareigojimų neturi, todėl jis atitinka nemokumo sąvoką, nes visus įsipareigojimus vykdo laiku ir tinkamai, jis realiai nukentėjo nuo pandemijos, nes pastato pridavimas užtruko dėl rangovų sergančių darbuotojų. Šias aplinkybes patvirtino pridedamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 1 d. pranešimas, kad dėl neįrengto lifto pastato pridavimas nusikėlė tolimesniam laikotarpiui, o pareiškėjas negalėjo parduoti butų pagal sudarytas preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis. Iš byloje esančių Registro centro išrašų akivaizdu, jog pastato aukštai yra administracinės paskirties t. y. negyvenamųjų patalpų (komercinių patalpų) nuomai, o galiojant karantino apribojimams (grožio salono, maitinimo, sporto salių draudimams), visų šių patalpų neįmanoma nuomoti.
3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad ginčija tiek Komisijos, tiek VMI sprendimus, prašo juos panaikinti. Pareiškėjas yra veikianti įmonė, susiduria tik su sunkumais išnuomoti patalpas, su AB „Šiaulių bankas“ 2021 m. kovo 3 d. sudarė kredito sutartį, pradelstų įsipareigojimų neturi, atitinka nemokumo sąvoką, nes visus įsipareigojimus vykdo laiku ir tinkamai, realiai nukentėjo nuo pandemijos, nes pastato pridavimas užtruko dėl rangovų sergančių darbuotojų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
5.1. VMI skundžiamą sprendimą (raštą) neįtraukti pareiškėjo į Sąrašą priėmė vadovaudamasi VMI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 18.11 papunkčiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. 14, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Taip pat VMI 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-91, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (toliau – ir Įsakymas VA-91) bei VMI viršininko 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. VA-6 „Dėl mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašų sudarymo kriterijų ir administravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).
5.2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog skundžiamas sprendimas priimtas formaliai, neįvertinus faktinių aplinkybių ir neatsižvelgiant į jų visumą bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nes Įsakymo Nr. VA-91 2.1–2.4 punktuose numatyta, kad neigiamą poveikį patyrusių mokesčių mokėtojų nepriemokoms, susidariusioms nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., išieškojimo veiksmai neinicijuojami iki 2021 m. birželio 30 d., jei iki 2020 m. gruodžio 31 d. nepriemokų išieškojimo veiksmai jau buvo pradėti vykdyti, neigiamą poveikį patyrusių mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai stabdomi iki 2021 m. birželio 30 d. pagal atskirą prašymą dėl išieškojimo veiksmų stabdymo. Todėl neigiamą poveikį patyrę mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., o neigiamą poveikį patyrę mokesčių mokėtojai nebus laikomi skolingi valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams, jeigu mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Aprašo IV skyriuje nustatytas prašymų nagrinėjimo ir taikomų pagalbos priemonių monitoringo procesas: jei nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, toks juridinis asmuo į Sąrašą pagal pašymą neįtraukiamas, mokestinės pagalbos priemonės jam netaikomos.
5.3. 2021 m. vasario 8 d. ginčijamo sprendimo priėmimo metu, pareiškėjas VĮ Registrų centrui nebuvo pateikęs 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, o kitų duomenų apie pareiškėjo finansinius rezultatus taip pat nebuvo, todėl nustatant pareiškėjo mokumą įvertinti jo prašyme nurodyti duomenys. Pareiškėjas pats yra atsakingas už teisingų duomenų teikimą, kurie pagrindžia jo prašyme pateiktą informaciją. Todėl VMI įvertinusi pareiškėjo per Mano VMI pateiktame prašyme „Dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos“ nurodytus veiklos duomenis nustatė, kad pareiškėjas yra nemokus, nes jo 2020 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.
Šalies argumentai
5.4. Pareiškėjas skunde teigė, jog neturi pradelstų įsipareigojimų VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau pagal minėtą teisinį reglamentavimą nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių. Tokį išaiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1322-881/2020. Vadinasi tai, jog pareiškėjo manymu, jis negali būti laikomas nemokus dėl to, kad laiku vykdo turtines prievoles, nepaneigė to, kad jis neatitinka kitos nemokumą apibrėžiančios alternatyvios sąlygos (įsipareigojimai viršija turto vertę). Pareiškėjui 2021 m. vasario 22 d. pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., susidarė 69 935 Eur mokėtina į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio suma, kurios mokėjimo terminas suėjo 2021 m. vasario 25 d. Pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2021 m. vasario 22 d. pateikė VMI prašymą išdėstyti paminėtą 69 935 Eur pridėtinės vertės mokesčio mokestinę nepriemoką nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. VMI 2021 m. kovo 17 d. raštu RNA-10274 informavo, kad pareiškėjas nėra įtrauktas į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, todėl mokestinės pagalbos priemonės netaikomos prašomai išdėstyti 69 935 Eur mokestinei nepriemokai. Pareiškėjas 2021 m. kovo 19 d. pateikė naują prašymą ir prašė išdėstyti jau 80 173 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2022 m balandžio 19 d., todėl VMI išnagrinėjo pateiktą prašymą bei vėliau papildomai pateiktus dokumentus ir 2021 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-27900 atidėti / išdėstyti 65 026,70 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2022 m. balandžio 25 d. Atsakovas manė, kad VMI pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo, todėl naikinti 2021 m. vasario 8 d. sprendimo nebuvo pagrindo.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėją įtraukti į Sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. pateikė prašymą dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2021 m. vasario 8 d. sprendimu atsisakė pareiškėją įtraukti į Sąrašą vadovaujantis Aprašo 16 punktu, nes pagal prašyme pateiktus veiklos duomenis 2020 m. gruodžio 31 d. jo įsipareigojimai viršija jo turto vertę, t. y. pareiškėjas yra nemokus pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punktą.
Šalies argumentai
8.3. Pareiškėjo teigimu, pradelstų įsipareigojimų neturi, jis atitinka nemokumo sąvoką, nes visus įsipareigojimus vykdo laiku ir tinkamai, realiai nukentėjo nuo pandemijos, nes pastato pridavimas užtruko dėl rangovų sergančių darbuotojų, todėl ginčijami sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, paremti prielaidomis, priimti formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus faktinių aplinkybių, neatsižvelgus į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą, bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
8.4. VMI su pareiškėjo teiginiais nesutiko, argumentuodama, kad pareiškėjas yra nemokus, nes jo 2020 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę. Nemokumo būsenai konstatuoti užteko nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad ginčo klausimą reglamentuoja JANĮ, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Aprašas.
10. Teismas, įvertinęs Aprašo nuostatas, sprendė, kad VMI, spręsdama klausimą dėl įtraukimo į sąrašus, taikydama pasirinktą prašymų pagrįstumo kontrolę, turi teisę pareikalauti juridinių asmenų pateikti papildomą informaciją bei dokumentus, kurie pagrįstų realius finansinius sunkumus dėl koronaviruso COVID-19 paplitimo (18 p.), o nustačius, kad juridinis asmuo nepatyrė realių finansinių sunkumų, juridinis asmuo neįtraukiamas į juridinių sąrašą pagal prašymą, o jei buvo įtrauktas į sąrašą, išbraukiamas iš jo (20 p.). Pagal Aprašo 5 punktą, juridinių asmenų sąrašas pagal prašymą sudaromas, išnagrinėjus juridinių asmenų, patyrusių finansinių sunkumų dėl koronaviruso COVID-19, tačiau neįtrauktų į juridinių asmenų sąrašą be prašymo, prašymus dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo.
11. Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. prašyme teigė, kad jo faktiškai vykdoma veikla yra ne nekilnojamojo turto operacijos, o gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, kuri nėra įtraukta į ribojamų veiklų sąrašą. Taigi pareiškėjas prašė VMI įtraukti jį į juridinių asmenų sąrašą pagal prašymą.
12. Teismo vertinimu, pagal pareiškėjo prašyme pateiktus duomenis jo 2020 m. gruodžio 31 d. turimi įsipareigojimai viršijo jo turto vertę. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Pareiškėjo manymas, kad jis negali būti laikomas nemokiu dėl to, jog laiku vykdo turtines prievoles, nepaneigė fakto, kad jis neatitinka kitos nemokumą apibrėžiančios alternatyvios sąlygos, t. y. jo įsipareigojimai viršijo turto vertę. Be to, pareiškėjas pats yra atsakingas už teisingų duomenų teikimą, kurie pagrindžia jo prašyme pateiktą informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, darė išvadą, kad mokesčių administratorius, atsisakydamas įtraukti pareiškėją į Sąrašą, vadovavosi ginčijamo sprendimo priėmimo metu nustatytu teisiniu reglamentavimu, nepažeidė VAĮ numatyto lygiateisiškumo, objektyvumo principo bei mokesčių mokėtojo teisių.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjo teigimu, jo vykdoma veikla yra įtraukta į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-1171/A1-1301 patvirtintą dėl karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, nes susijusi su nekilnojamojo turto operacijomis (sąrašo Nr. 20, EVRK veikla: 681000 – nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. prašyme VMI dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos aiškiai teigiama, kad pareiškėjo faktiškai vykdoma veikla yra Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (EVRK veikla 412000), kuri nėra įtraukta į šiuo įsakymu patvirtintą ūkinės veiklos sąrašą. Todėl mokesčių administratorius pareiškėjo pateiktus duomenis pagrįstai vertino 2021 m. gruodžio 31 d. padėčiai, jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu tai dienai pareiškėjo duomenų pakeitimai būtų įrašyti Mokesčių mokėtojų registre, pareiškėjas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pareiškėjo manymu, ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, nes yra nepagrįsti, paremti prielaidomis, priimti formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus faktinių aplinkybių, neatsižvelgus į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą, bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką. Teismas negalėjo sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais, nes pareiškėjas ginčijamus sprendimus gavo laiku, apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtus sprendimus. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, teismas sprendė, kad jie atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka, turto arešto aktas yra pasirašytas tinkamai įgaliotų asmenų.
17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad VMI teisingai taikė teisės normas, pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėją įtraukti į Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.). Teismui konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti nebuvo pagrindo įpareigoti perduoti pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. prašymą svarstyti iš naujo.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, paremtas prielaidomis, todėl turi būti šalinamas iš formuojamos jurisprudencijos. Sprendimas priimtas tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus faktinių aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą, bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
19.5. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomi argumentai dėl PVM nepriemokos išdėstymo, tačiau šie teismo teiginiai nurodomi visiškai nepagrįstai, nes šie argumentai negalėjo būti siejami su įmonės nemokumu arba atsisakymu įtraukti į įmonių sąrašą nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos.
Atsiliepimas
20. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
21. Atsakovas atsiliepime pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir nurodo, kad:
21.1. VMI 2021 m. vasario 8 d. sprendimą (raštą) neįtraukti pareiškėjo į Sąrašą priėmė vadovaudamasi šio sprendimo priėmimo metu galiojančiu Aprašu. VMI 2021 m. vasario 8 d. sprendimo priėmimo metu, UAB „Statnela“ VĮ Registrų centrui nebuvo pateikusi 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų. Kitų duomenų apie pareiškėjo finansinius rezultatus taip pat nebuvo, todėl nustatant UAB „Statnela“ mokumą įvertinti jo prašyme nurodyti duomenys. Tai, jog pareiškėjo manymu, jis negali būti laikomas nemokiu dėl to, kad laiku vykdo turtines prievoles, nepaneigė to, kad jis atitinka kitą nemokumą apibrėžiančią alternatyvią sąlygą (įsipareigojimai viršija turto vertę). Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į VMI su nauju prašymu, tačiau tokio prašymo UAB „Statnela“ nepateikė.
Šalies argumentai
21.2. Pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. VMI pateiktame prašyme Nr. GCOV-1096 „Dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos“ nurodyta, jog UAB „Statnela“ faktiškai vykdoma veikla yra Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (EVRK veikla 412000), kuri nėra įtraukta į 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-1171 A1-1301 patvirtintą ūkinės veiklos sąrašą. Svarbu ir tai, kad UAB „Statnela“ duomenys buvo vertinami 2021 m. gruodžio 31 d. būklei, jokių įrodymų, kurių pagrindu tai dienai mokesčių mokėtojo duomenų pakeitimai būtų įrašyti Mokesčių mokėtojų registre, pareiškėjas nepateikė.
21.3. VMI, priešingai nei teigia pareiškėjas, mano, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią VMI surinktų duomenų ir įrodymų analizę, įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus ir pagrįstai konstatavo, kad VMI teisingai taikė teisės normas, pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėją įtraukti į Sąrašą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Komisijos ir VMI sprendimus pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė, įvertinęs ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2021 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėją įtraukti į Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. pateikė prašymą dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos.
25. Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2021 m. vasario 8 d. sprendimo panaikinimo, 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 21R-270 (AG-121/05-2021) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
26. Aprašo 16 punkte (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. VA-6 redakcija, galiojusi iki 2021 m. kovo 24 d.) buvo numatyta, kad, jei nustatoma, kad juridinis asmuo (toliau – ir JA) yra nemokus pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punktą, kai JA įsipareigojimai viršija jo turto vertę, toks JA į JA sąrašą pagal pašymą neįtraukiamas, mokestinės pagalbos priemonės jam netaikomos.
27. Teisės normoje, įtvirtintoje Aprašo 16 punkte (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. VA-6 redakcija, galiojusi iki 2021 m. kovo 24 d.), nėra konkretizuota, pagal kokius kriterijus juridinis asmuo gali būti pripažintas nemokiu, bet yra nukreipiama į Juridinių asmenų nemokumo įstatymą. Todėl, Aprašo 16 punktas (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. VA-6 redakcija, galiojusi iki 2021 m. kovo 24 d.) turi būti aiškinamas, atsižvelgiant į Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas.
28. Taigi, vykdant administracinę procedūrą dėl įrašymo į Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, juridinio asmens nemokumo klausimas privalo būti sprendžiamas pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą. Pagal Aprašo 16 punktą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. VA-6 redakcija, galiojusi iki 2021 m. kovo 24 d.), aiškinant šį punktą sisteminiu teisės aiškinimo metodu, viešojo administravimo subjektas gali juridinio asmens neįtraukti į Juridinių asmenų sąrašą pagal pašymą ir netaikyti jam mokestinės pagalbos priemonės tik gavęs duomenų, jog juridinis asmuo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nemokiu ir jo atžvilgiu yra pradėtas nemokumo procesas, tačiau pagal Aprašo 16 punktą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. VA-6 redakcija, galiojusi iki 2021 m. kovo 24 d.) viešojo administravimo subjektas nėra kompetentingas spręsti dėl juridinio asmens nemokumo pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį (Aprašo 16 punkte klaidingai nurodytas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punktas).
29. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu, pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą būtų pripažintas nemokiu ir jo atžvilgiu būtų pradėtas nemokumo procesas, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo, atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įrašymo į Sąrašą pagal Aprašo 16 punktą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. VA-6 redakcija, galiojusi iki 2021 m. kovo 24 d.). Taigi ginčijamas administracinis sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. neteisėtas ir turi būti panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
30. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 str.). Panaikinus ginčijamą administracinį sprendimą, atsakovas privalės pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
31. Komisija ir pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti Komisijos 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 21R-270 (AG-121/05-2021) bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
33. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
34. Pripažinus, jog yra pagrindas skundžiamą Komisijos sprendimą bei ginčijamą administracinį sprendimą panaikinti, t. y. patenkinti pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, nėra tikslinga perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl to, teisėjų kolegija peržengia apeliacinio skundo ribas, nes, neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų pažeistas proceso operatyvumo principas.
35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statnela“ apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statnela“ skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 21R-270 (AG-121/05-2021).
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. vasario 8 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta uždarąją akcinę bendrovę „Statnela“ įtraukti į Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą.
Perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Statnela“ 2021 m. sausio 27 d. prašymą Nr. GCOV-1096 nagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.