Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-7894-255/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-18
Bylos Nr.
2-7894-255/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06153-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Ieškovas
V. Z.
Atsakovas
kredito kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Galina Korabliova
Kategorijos
  • 4116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-7894-255/2011(Proceso Nr.2-06-3-06153-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija 4116.1.; 125.7.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, Vitai Girdvainienei, dalyvaujant vertėjai Virginijai Narmontaitei, ieškovui V. Z., jo atstovei advokatei Galinai Korabliovai, atsakovės atstovei M. C., advokatei Galinai Morozovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. (V. Z.) ieškinį atsakovei kredito kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio priteisimo ir įpareigojimo grąžinti socialinio draudimo pažymėjimą.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: priteisti iš atsakovės kredito kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) neišmokėtą uždarbį nuo 2008m. spalio mėnesio iki 2008 m. lapkričio 18 d. – 854,54 Lt; priteisti iš atsakovės 18364,10 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką; įpareigoti atsakovę grąžinti V. Z. Socialinio draudimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) (b.l. 75-76).

Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2008 balandžio 18 d. pažįstamas V. C., prisistatęs kredito kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovu, pasiūlė darbą. Jis atvyko į firmos ofisą, tuo metu buvusį Taikos pr. 24, Klaipėdoje, padavė pasą ir Socialinio draudimo pažymėjimą, parašė pareiškimą ir nurodė datą 208 m. balandžio 23 d. Kitą dieną V. C. grąžino pasą, o Socialinio draudimo pažymėjimą atsisakė atiduoti ir pasakė, kad kol dirbs, tol pažymėjimas bus pas V. C.. Rašytinės darbo sutarties su darbdaviu nesudarė. Naujojoje turgavietėje esančiame kioske jis prekiavo, pats kraudavo prekes, dirbo daug valandų per parą. Darbo metu iškilo konfliktų su V. C. dėl prekių kainų ir kitų klausimų. Atlyginimas mokamas buvo nereguliariai. Į darbą prekiauti tame kioske buvo priimta moteris, vardu Janina, apie savaitę dirbo abu kartu, o po to V. C. jam pasakė nebeateiti į darbą. Apie tai, kad buvo atleistas iš darbo sužinojo tik 2009 sausio mėnesį, kai V. C. pareikalavo atsiimti asmeninius daiktus. Jis kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, sužinojo, kad buvo apiformintas vairuotoju - pardavėju - vadybininku tik nuo 2008 m. gegužės 5 d., kad minėtos bendrovės vadovė yra M. C. Iš darbo inspekcijos darbuotojų sužinojo, kad yra atleistas iš darbo pagal paties prašymą, nors jokio prašymo nerašė, bei, kad egzistuoja 2008 m. lapkričio 25 d. aktas, pasirašytas 3 komisijos narių, kuriame nurodyta, kad nutraukiant darbo sutartį yra sumokėtas atsiskaitymas už lapkričio mėnesį bei išeitinė pašalpa – 854,54 Lt, nors iš tiesų jokio atsiskaitymo jis nėra gavęs. Darbo kodekso 141 straipsnio l dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsiamą laiką. Darbdavys uždelsė išmokėti darbo užmokestį nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. balandžio 07 d. Pagal darbo sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti minimalų atlyginimą – 800,00 Lt (išskaičiavus mokesčius – 660, 80 Lt), todėl darbdavys skolingas už 27 mėnesius 19 dienų (660,80 Lt x 27 mėnesiai 19 dienų, kai l diena kainoja 27,50 Lt, 19 dienų x 27,50 Lt = 522,50 Lt, viso: 18364,10 Lt). Viso prašo priteisti 19218,64 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime (b.l. 41-43) nurodė, ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovė M. C. paaiškino, kad ieškinys nepagristas ir neįrodytas. Ieškovas dirbo kredito kooperatinėje bendrovėje „Prisna" nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d. Iš darbo buvo atleistas pagal Darbo kodekso 127 straipsnio l dalį darbuotojo pareiškimu. Per visą jo darbo įmonėje laikotarpį jam buvo mokamas darbo užmokestis minimalios mėnesinės algos dydžio - 800,00 Lt (išskaičiavus mokesčius 660,80 Lt). Darbo užmokestis jam buvo sumokėtas pagal 2008 m. Lapkričio 10 d. mokėjimų žiniaraštį. 2008m. lapkričio 18 d. ieškovas buvo paprašytas parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, nes dirbdamas pardavėju elgėsi nesąžiningai, piknaudžiavo savo pareigomis, keitė priekių kainą, prekes pardavinėjo už didesnę kainą, nei nustatyta įmonėje ir skirtumą pasisavino. Atsakovas pareiškimą dėl atleidimo iš darbo parašė ir nuo 2008 m. lapkričio 18 d. darbe nepasirodė. 2008 m. lapkričio 25 d. ieškovas atėjo į kioską, kuriame dirbo, pasiimti asmeninių daiktų. Ten jam buvo sumokėtas atsiskaitymas: darbo užmokestis už 2008 m. lapkričio mėnesį iki atleidimo iš darbo dienos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas - 854,54 Lt. V. Z. pinigus pasiėmė, bet pasirašyti mokėjimų žianiaraštyje apie pinigų gavimą atsisakė. Pagal buhalterės patarimą visi kioske buvę asmenys surašė aktą, kuriame nurodė visas aplinkybes ir pasirašė. Ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja priteisti jam jau sumokėtą darbo užmokestį. Kadangi su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta, jis neturi teisės reikalauti jam jau sumokėto darbo užmokesčio bei nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį. Atsakovė nebuvo paėmusi Socialinio draudimo pažymėjimo, todėl ieškovo reikalavimas ir šioje dalyje yra nepagrįstas.

Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2008 m. gegužės 8 d. ieškovas pagal darbo sutartį dirbo pardavėju vadybininku – vairuotoju kredito kooperatinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis neterminuota, sutartyje numatytas minimalus darbo užmokestis. Atsakovas atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnį (savo noru) 2008 m. lapkričio 25 d. (b.l. 9-12). 2008 m. lapkričio 25 d. žiniaraštis, kuriame nurodyta V. Z. išmokėtina suma – 854,54 Lt ieškovo nepasirašyta (b.l. 58-60), 2008 m. lapkričio 25 d. surašytas trijų asmenų pasirašytas aktas, kuriame nurodoma, kad V. Z. pinigus gavo, tačiau žiniaraštyje nepasirašė (b.l. 61). Ginčas tarp šalių kyla dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais išmokėjimo, išmokų už uždelstą atsiskaityti laiką ir socialinio draudimo pažymėjimo grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už atostogas

Ieškovas nurodo kitą darbo pradžios laiką, negu numatyta sutartyje, dirbo daugiau valandų, negu numatyta sutartyje, teigia, kad nerašė prašymo atleisti iš darbo, (dėl šio fakto net buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo byla Nr. 30-2-00148-10), tačiau jokie reikalavimai, susiję su darbo sutarties įforminimu ar atleidimo iš darbo pagrindais nereiškiami, paminėti klausimai nėra ieškinio dalykas, todėl jie nenagrinėjami.

Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (Darbo kodekso 186 straipsnio 1 dalis). Ieškovo darbo užmokestis buvo nustatytas Sutartimi – ginčo dėl šio fakto tarp šalių nėra (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis.). Ieškovas nurodo, kad neišmokėtą darbo užmokestį sudaro 854,54 Lt neišmokėtas atlyginimas bei 18364,10 Lt už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Mokėjimų žiniaraštyje (b.l 20 -21) nurodoma, kad ieškovui buvo priskaičiuota būtent ieškinyje nurodyta suma. Ieškovas teigia, kad šių pinigų negavo. Atsakovė teigia, kad pinigus ieškovas pasiėmė, tačiau atsisakė pasirašyti.

Darb­da­viui re­mian­tis ap­lin­ky­be, jog dar­bo už­mo­kes­tis iš­mo­kė­tas, šio fak­to įro­dy­mo pa­rei­ga ten­ka darb­da­viui (Civilinio proceso kodekso 58 straips­nio 1 da­lis). Taigi, atsakovė paaiškino, kad pinigus darbuotojams mokėdavo grynaisiais, pagal mokėjimų žiniaraščius, pateikė kasos išlaidų žiniaraštį (b.l. 56-57), nepasirašytą mokėjimo žiniaraštį (b.l. 59-60), bei aktą (b.l. 61), pasirašytą M. C., V. C. ir J. S., kuriame užfiksuota jog V. Z. pinigus pasiėmė, bet pasirašyti atsisakė. Tą aplinkybę, kad ieškovas pasiėmė pinigus, bet atsisakė pasirašyti, patvirtino atsakovės atstovė M. C. bei liudytojais apklausti V. C. ir J. S., tačiau teismas šių įrodymų nelaiko pakankamais konstatuoti faktą, kad su ieškovu buvo atsiskaityta. By­los ap­lin­ky­bės, ku­rios pa­gal įsta­ty­mą tu­ri bū­ti pa­tvir­ti­na­mos tam tik­ro­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis, ne­ga­li bū­ti pa­tvir­ti­na­mos jo­kio­mis ki­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis (Civilinio proceso kodekso 64 straips­nis). Dar­bo už­mo­kes­čio iš­mo­kė­ji­mas dar­buo­to­jui yra fi­nan­si­nė ope­ra­ci­ja. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos pa­grin­dų įsta­ty­mo 1 straips­nis ir 4 straips­nio 4 da­lis nu­ma­to, jog ūki­nės fi­nan­si­nės ope­ra­ci­jos tu­ri bū­ti do­ku­men­tuo­tos, tarp įmo­nės ir dar­buo­to­jo ki­lus gin­čui, dar­bo už­mo­kes­čio iš­mo­kė­ji­mo fak­tas ne­ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mas liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais. Tik ra­šy­ti­niai įro­dy­mai pri­pa­žįs­ta­mi leis­ti­no­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Darb­da­viui re­mian­tis ap­lin­ky­be, jog dar­bo už­mo­kes­tis iš­mo­kė­tas, šio fak­to įro­dy­mo pa­rei­ga ten­ka darb­da­viui (Civilinio proceso kodekso 58 straips­nio 1 da­lis). Darb­da­vys taip pat yra at­sa­kin­gas ir už mi­nė­tų ope­ra­ci­jų ap­skai­ty­mą do­kumen­tuo­se (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos pa­grin­dų įsta­ty­mo 24 straips­nio 1 da­lis). Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos pa­grin­dų įsta­ty­mo 10 straips­nio 5 da­lis nu­sta­to, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ju­ris­dik­ci­jai pri­klau­san­čios įmo­nės iš­ra­šy­tas ap­skai­tos do­ku­men­tas, ku­ria­me nė­ra vi­sų pri­va­lo­mų rek­vi­zi­tų, iš­sky­rus ap­skai­tos do­ku­men­tus, iš­ra­šy­tus už te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų pa­slau­gų su­tei­ki­mą ma­si­niams var­to­to­jams, ju­ri­di­nės ga­lios ne­tu­ri. Dar­buo­to­jo pa­ra­šas mo­kė­ji­mo ži­nia­raš­ty­je yra pri­va­lo­mas mo­kė­ji­mo ži­nia­raš­čio rek­vi­zi­tas (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos pa­grin­dų įsta­ty­mo 10 straips­nio 2 da­lis). Mo­kė­ji­mo ži­nia­raš­tis, ku­ria­me nė­ra dar­buo­to­jo pa­ra­šo, ne­pa­tvir­ti­na dar­bo už­mo­kes­čio iš­mo­kė­ji­mo dar­buo­to­jui fak­to. Tą aplinkybę, kad ieškovas pasiėmė pinigus, bet atsisakė pasirašyti, atsakovė įrodinėja ir rašytiniu įrodymu – aktu, bei liudytojų parodymais: kad buvo atsiskaityta su ieškovu patvirtino atsakovės atstovė M. C. bei liudytojais apklausti V. C. ir J. S.. Tačiau liudytojų paaiškinimai prieštaringi ir keliantys abejonių dėl patikimumo: M. C. ir V. C. yra sutuoktiniai, suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, o J. S. buvusi atsakovės darbuotoja. Nei vienas iš apklaustų asmenų neparodė, kad pinigai mokėjimo vietoje būtų buvę perskaičiuoti, todėl negalima teigti, kad visi trys asmenys galėjo tiksliai žinoti apie pinigų sumą. Teismo posėdžio metu visi apklausti asmenys aptvirtino, kad pinigai buvo sumokėti ieškovo darbo vietoje – kioske. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-00263-09 J. S. liudytojo apklausos protokoluose (b.l 65-67), užfiksuota, kad atsiskaitymas vyko mikroautobuse, M. C. parodymuose (b.l. 34-36), taip pat nurodyta, kad atsiskaitymas vyko mikroautobuse.

Esant aukščiau nurodytam teisiniam reguliavimui ir nenuosekliems prieštaringiems liudytojų parodymams, teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė pakankamai neginčytinų įrodymų išvadai, kad buvo atsiskaityta su atleidžiamu darbuotoju, padaryti, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas atsiskaitymas už lapkričio mėnesį bei išeitinė pašalpa – 854,54 Lt.

Dėl išmokų už uždelstą atsiskaityti laikotarpį

Kai atleidus darbuotoją uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nurodo, kad vidutinis jo dienos darbo užmokestis buvo 27,50 Lt. Atsakovė vidutinio darbo užmokesčio neginčija, savo paskaičiavimų nepateikia, todėl daroma išvada, kad ginčo dėl to tarp šalių nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra – sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-365/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-341/2009, 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2008). Toks aiškinimas reiškia, kad jei su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiškai, tai vidutinis darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką atitiks normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, tada taikomos sankcijos dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis proporcinga neišmokėtoms sumoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-284/2009, 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-365/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje 3K-3-247/2011).

Ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti 18364,10 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką. Tačiau tokios piniginės sumos priteisimas teismo nuomone pažeis proporcingumo principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vienas iš įtvirtintų darbo teisės principų pagal Darbo kodekso 2 straipsnio 4 punkte yra darbo teisės subjektų lygybė. Pažymėtina, kad ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas santykiuose su darbdaviu nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir sąžiningas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas į teismą dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi tik po dviejų metų šešių mėnesių nuo atleidimo iš darbo dienos. Kilus ginčui atsakovas skundėsi darbo inspekcijai, kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo, tačiau šios aplinkybės netrukdė ginti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka. Ieškovas kredito kooperatinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) faktiškai dirbo tik šešis mėnesius. Nepaneigti M. C. bei V. C. parodymai, kad po konflikto ilgą laiką ieškovo nebuvo galima rasti, nes jis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Įvertinus visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad iš ieškovės atsakovui už uždelstą atsiskaityti laikotarpį priteistina dviejų atlyginimo dydžių suma, t.y. 1321,60 Lt.

Dėl socialinio draudimo pažymėjimo

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę grąžinti Socialinio draudimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini).

Atsakovė nurodo, kad šio pažymėjimo buvęs darbuotojas nepateikė, darbovietėje tokio pažymėjimo nėra, todėl neturi ką grąžinti.

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareigą pateikti įrodymus. Ieškovas be savo paaiškinimų nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad darbdavys ar darbdavio įgaliotas atstovas paėmė iš jo darbo pažymėjimą ir negrąžino. Daroma išvada, kad šioje ieškinio dalyje ieškovas neįrodė reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas.

Teismui ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos įstatymų nustatyta tvarka, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 1 p. 96 str.).

Ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Patenkinta apie 10 procentų ieškovo reikalavimų (įskaitant atmestą neturtinio pobūdžio reikalavimą), iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 57,60 Lt bylinėjimosi išlaidos už mokėtiną žyminį mokestį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 900,00 Lt išlaidos, susijusios su advokato pagalba (b. l. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 150, 59, 268-271, 282, 410 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. Z. (V. Z.) iš atsakovės kredito kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 854,54 Lt neišmokėto atlyginimo ir išeitinės kompensacijos, bei 1321,60 Lt už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, viso 2176,14 Lt.

Priteisti iš atsakovės kredito kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 57,60 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovo V. Z. (V. Z.) 900,00 Lt atsakovei kredito kooperatinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Kitoje ieškinio dalyje ieškovo reikalavimus atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriui grąžinti ikiteisminio tyrimo bylas Nr. 30-2-00263-09 ir Nr. 30-2-00148-10.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Regina Bertašienė