- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- e2YT-357-470/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02987-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., N. M., I. Ž., VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Z. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis A. Z., N. M., I. Ž., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. Z. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po jo motinos P. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad V. Z. buvo jos sutuoktinis, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja ir jos sutuoktinis V. Z., būdami santuokoje, susilaukė vaikų – dukros D. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus P. Z., gimusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos sutuoktinis V. Z., po santuokos sudarymo, kartu su savo vaikais, gyveno pareiškėjos sutuoktinio V. Z. motinai P. Z. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Alytaus seniūnijos namų ūkinės knygos Nr. 17 išrašai, Alytaus seniūnijos seniūno 2019 m. rugsėjo 17 d. išduota Pažyma Nr. (1.21) R5-76 bei 1986-11-26 Alytaus tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos byla. Pareiškėjos sutuoktinio V. Z. motina P. Z. namus su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), 1977 m. įsigijo iš K. šeimos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), o būtent iš K. šeimos likusios vienintelės šeimos narės dukros, kuri po savo tėvų mirties pardavė P. Z. minėtą namą su statiniais, nes juose niekas jau negyveno. Tačiau faktiškai šis nekilnojamas turtas, t. y. namas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo teisiškai įregistruotas, nei iki P. Z. buvę namo ir ūkinių pastatų savininkai, nei pati pareiškėjos sutuoktinio V. Z. motina P. Z. nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą įregistravusi nebuvo, kadangi manė, jog įrašai Alytaus seniūnijos namų ūkinėje knygoje, apie ją, kaip namų valdos savininkę (namų ūkinėje knygoje įrašyta kaip šeimos galva) bei 1986-11-26 padaryta Alytaus tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos byla, laikomi pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teises įrodymais.
Nurodė, kad 1977 m. pareiškėjos sutuoktinio V. Z. motinai P. Z. įsigijus namą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), jame gyveno pareiškėjos sutuoktinio V. Z. motina P. Z. su sūnumis –pareiškėjos sutuoktiniu V. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos sutuoktinio broliais A. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinio V. Z. motinos P. Z. sutuoktinis J. Z., t. y. pareiškėjos sutuoktinio V. Z. tėvas, mirė dar 1969 m., t. y. iki P. Z. namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Pareiškėjos sutuoktinio V. Z. brolis V. Ž. kartu su motina P. Z. ir savo broliais V. Z. ir A. Z., name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno tik iki 1982 metų, nes 1982 metais visiškai išvyko iš esančio (duomenys neskelbtini), ūkio, gyventi ir mokytis į Alytaus miestą ir nuo to laiko, retai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą aplankyti tiek motinos P. Z., tiek brolio V. Z., kuris su motina šiame name gyveno nuo 1977 m., bei su savo šeima nuo 1990 m. Kadangi 1982 m. ir kitas pareiškėjos sutuoktinio brolis, A. Z., buvo jau išsikraustęs iš motinos P. Z. namų gyventi, mokytis ir dirbti į Alytaus miestą ir taip pat pakankamai retai aplankydavo savo motiną P. Z.. Po P. Z. mirties pareiškėjos sutuoktinio brolis A. Z. iš viso nustojo lankyti brolį V. Z., ir labai retai su juo bendravo, o prieš aštuonerius metus išvyko gyventi į Angliją ir nuo to laiko bendravimas tarp brolių yra iš viso nutrūkęs. Pareiškėjos sutuoktinio brolis V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo dvi dukras N. M. ir I. Ž., kurias į bylą įtraukia suinteresuotais asmenimis.
Akcentuotina, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos sutuoktinio V. Z. motinai P. Z., visa pareiškėjos šeima – ji, sutuoktinis V. Z. ir vaikai liko gyventi pareiškėjos sutuoktinio V. Z. motinai P. Z. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinuosi visu namo ūkiu, jį prižiūrėjo ir mokėjo visus jam priklausančius komunalinius mokesčius bei rinkliavas. Atkreiptinas dėmesys, kad po pareiškėjos sutuoktinio V. Z. motinos P. Z. mirties, įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pas notarą kreiptasi nebuvo, t. y. paveldėjimo byla po P. Z. mirties, užvesta nebuvo. Po P. Z. mirties, liko trys jos įpėdiniai pagal įstatymą: vaikai – sūnūs V. Z., A. Z. ir V. Ž. - kaip pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) kurie, nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, kadangi neturėjo tam teisinių žinių ir tiesiog nežinojo, kad turi tai padaryti. Pagal brolių susitarimą, motinai priklausantis namų ūkis (namas ir statiniai), esantis (duomenys neskelbtini), turėjo likti pareiškėjos sutuoktiniui V. Z., kuris jame liko gyventi su savo šeima, bei juo rūpinuosi ir prižiūrėjo.
Taigi pareiškėjos sutuoktinis V. Z. savo motinos palikimą priėmė faktiniu valdymu, tai gali būti patvirtinama tik nustatant juridinį faktą teisme.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareikšimą, kuriame nurodė, kad su pareikšimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Suinteresuoti asmenys A. Z., N. M. ir I. Ž. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. Z. ir V. Z. buvo sudarę santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), šį faktą patvirtina į bylą pateiktas santuokos liudijimas. V. Z. (duomenys neskelbtini) mirė, apie ką sprendžiama iš mirties įrašo Nr. 218 duomenų. Pareiškėjos sutuoktinis V. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo P. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas gimimo liudijimas. P. Z. (duomenys neskelbtini) mirė, apie ką sprendžiama iš mirties liudijimo Nr. 356304 duomenų. Po P. Z. mirties liko jai priklausantis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Mirusioji nebuvo sudariusi testamento, o pareiškėjos sutuoktinis V. Z. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po motinos mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal įstatymą nepriėmė.
Pripažintina, kad V. Z. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos P. Z. turtą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. Z. iš karto po jo motinos P. Z. mirties pradėjo valdyti paliktą turtą, lakė jį savu, juo naudojosi, rūpinosi ir tvarkė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. V. Z. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo motinos mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. Z. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po motinos P. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.