Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-700-478/2015

Teisėjas Algis Vieraitis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07692-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.

NUTARTIS

2015 m. spalio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistojo S. T. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo

S. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta bausmė - laisvės apribojimas 8 mėn., nustatant tokius įpareigojimus: 1) 4 (keturis) mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su darbu, 2) per visą bausmės laiką (8 mėn.) nemokamai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus patikslintas ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš nuteistojo S. T. priteista 515,28 Eur (penki šimtai penkiolika eurų 28 ct) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą.

Kauno teritorinės ligonių kasos patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo S. T. priteista 55,92 Eur (penkiasdešimt penki eurai 92 ct) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad 2015-02-03, vakare, bute (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus buitiniam ginčui, tyčia rankų ir kojų smūgiais sudavė penkiolika kartų O. P. į veidą, galvą, krūtinę ir kt. kūno vietas, tuo padarydamas jai daugybines kraujosruvas galvoje, veide, krūtinėje, nugaroje, abiejų klubų, kairio sėdmens, kairės šlaunies, kairio kelio ir kairės blauzdos srityse bei abiejų pusių XI šonkaulių lūžius, nesunkiai sutrikdė O. P. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo S. T. gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Edita Sangavičiūtė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmestinas.

S. T., apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas S. T. pritaikytas tinkamai ir bausmė paskirta teisingai.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, t. y. panaikinti teismo jam paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nebus susiję su darbu.

BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas S. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokia situacija nėra susidariusi. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad S. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, viešai atsiprašė nukentėjusiosios, ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad S. T. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. T. ankščiau neteistas (teistumai išnykę), todėl jam paskyrė su realiu laisvės atėmimu nesusijusią ir įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino 1/3 dalimi ir galutinę bausmę paskyrė – laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams bei nustatė įpareigojimus: 1) 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nesusiję su darbu, 2) per visą bausmė laiką nemokamai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, paskirta bausmė visiškai atitinka jos paskirtį bei teisingumo principą, ji tikrai nėra per griežta ar neteisinga, todėl yra tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nuteistasis skunde prašo panaikinti jam paskirtą įpareigojimą 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nesusiję su darbu, atsižvelgiant į tai, jog jis įsidarbino UAB „M.“ operatoriaus pareigose, dirba pamainomis nuo 8.00 val. iki 20.00 val. bei nuo 20.00 val. iki 8.00 val., todėl šis teismo paskirtas įpareigojimas trukdo jo darbui.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto skundo argumentas, jog teismo nuosprendžiu jam paskirtas įpareigojimas tam tikru metu būti namuose trukdo jo darbui, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtas įpareigojimas savo pobūdžiu niekaip nevaržo nuteistojo S. T. darbo funkcijų, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir paties įpareigojimo konstrukcijos, ši pareiga vykdoma, kuomet tai nesusiję su darbu. Kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų, S. T. nuo 2015-06-09 dirba UAB ,,M.“ operatoriumi, tačiau nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jo darbas yra pamaininis. Jei nuteistojo darbo pobūdis, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, sąlygoja būtinybę dirbti ir tuo laikotarpiu, kuriuo nustatytas įpareigojimas būti namuose, tokiu atveju nuteistasis bausmės vykdymo priežiūrą atliekančiai institucijai turi pateikti tai patvirtinančius objektyvius duomenis (darbdavio pažymą, darbo grafiką), kurie pagrįstų, jog nuteistasis nustatytu laiku objektyviai negalėjo būti namuose dėl darbo funkcijų atlikimo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. T. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam S. T., išlaidas iki 2015 m. rugsėjo 15 d. sudaro 17,37 Eur. (t. 1, b. l. 139). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.