Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Kakurinės ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. U. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 6 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalimi, R. U. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir nuspręsta iš jo išieškoti 5 000 Eur sumą į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

R. U. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti R. U..

R. U. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti AB „Regitra“.

R. U. traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti VšĮ Klaipėdos (duomenys neskelbtini).

Iš R. U. priteista valstybei 156,65 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantas neginčija savo kaltės ir (ar) jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o prašo pakeisti nuosprendį, o būtent panaikinti nuosprendžio dalį, kuria skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuspręsta iš jo išieškoti konfiskuotino turto – traktoriaus (krautuvo) „LIEBHERR L526“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (jos dalį) atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur, valstybės naudai. Apelianto vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė skirta pažeidžiant proporcingumo principą, neįvertinus jo asmenybę, turtinę ir šeiminę padėtį apibūdinančių aplinkybių, padarytos nusikalstamos veikos (ne)pavojingumo. Tokie apelianto argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti ir nepakankami teigti, kad šiuo konkrečiu atveju traktoriaus vertės (jo dalies) atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas pažeidžia teisingumo, proporcingumo principus.

5. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį. Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas turi pateikti tokio sprendimo motyvus.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. U. vairavo kelių transporto priemonę – traktorių „LIEBHERR L526“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,84 promilių neblaivumas (daugiau negu 1,51 promilių). R. U. tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog pastarojo vairuota kelių transporto priemonė yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Šio traktoriaus savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, kad bendrovė perleisdama jai priklausantį traktorių žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, byloje nėra. Todėl apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nusprendė išieškoti iš kaltininko traktoriaus vertę atitinkančią pinigų sumą, o tiksliau – 5 000 Eur pinigų sumą, atitinkančią tik dalį išties brangaus traktoriaus vertės (96 740 Eur be PVM). Teismas tokį sprendimą motyvavo, jog atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

7. Papildydama apylinkės teismo motyvus, teisėjų kolegija pažymi, jog nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Nusikaltimo pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu, kuriems įtakos turi objektyviosios ir subjektyviosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju R. U. nustatytas didelis neblaivumas – 2,84 promilės, kuris beveik dvigubai viršija minimalią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, taip pat nustatyti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys – kartą jau teistas už tokio nusikaltimo padarymą – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (paskirtos baudos sumokėtos), dirba, išlaiko (kartu su vaiko mama R. U.) nepilnametį sūnų E. U., ir šių aplinkybių visuma leidžia manyti, jog konfiskuotino turto (jo dalies) vertė nustatyta teisingai, nėra neproporcinga pažeistiems teisiniams gėriams. Nuteistasis nėra varžomas akivaizdžiai labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

8. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog turto konfiskavimo proporcingumo vertinimas yra svarbus, tačiau jis yra reikšmingiausias tais atvejais, kai teismas turi diskreciją, o ne pareigą, kaip aktualiu atveju, konfiskuoti turtą (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Turto konfiskavimo teisiniai pagrindai skiriasi tais atvejais, kai asmuo yra nuteisiamas, ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones. Pagal BK 72 straipsnį tiek pinigai, tiek materialią vertę turintys daiktai, esant šiame straipsnyje numatytam pagrindui, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kokia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuosprendžiu paskiriama nuteistajam. Taigi vien tai, kad nuteistajam R. U. už padarytą nusikalstamą veiką kaip bausmė skirta laisvės atėmimo bausmė, savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje jam skirtas turto konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

9. Taigi nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), o tokiais atvejais, remiantis aptartu BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuosprendžiu R. U. paskirta griežčiausia rūšies bausmė – laisvės atėmimas, tačiau ne maksimali (1 metų), o perpus mažesnė – 6 mėnesių terminui. Pritaikius BK 64¹straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą procesinę taisyklę, skirta bausmė pasiekė sankcijos minimaliai (3 mėnesių) ribai artimą 4 mėnesių termino dydį. Be to, skirtos galutinės bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija dar kartą įsitikino, jog priešingai nei teigia apeliantas, laikyti neproporcinga kvestionuojamą baudžiamojo poveikio priemonę ar dėl tokios priemonės jam skyrimo įžvelgti aiškiai pažeistą pusiausvyrą tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti pagrindo nėra.

10. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti apelianto prašymą ir neskirti jam turto konfiskavimo priemonės ar mažinti priteistinos konfiskuotino turto vertės dydžio pagrindo nėra. R. U. yra darbingo amžiaus asmuo, neturintis rimtų sveikatos problemų, todėl gali dirbti, pasirūpinti savo poreikiais, o kartu su nepilnamečio vaiko mama užtikrinti sūnaus E. U. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) poreikius bei atlyginti 5 000 Eur dydžio finansinę naštą, kuri atsirado dėl jo paties neteisėtų, pavojingų eismo saugumui veiksmų. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikyta tinkamai, atitinka šios priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl klaidų nuosprendyje ištaisymo

11. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

12. Teisėjų kolegija pastebi, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje netiksliai nurodyta, jog R. U. vairavo traktorių „Liebherr L 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys dokumentai – Transporto priemonės registracijos liudijimas ir Traktoriaus, savaeigės mašinos (priekabos) techninės apžiūros talonas – patvirtina, jog valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini) yra registruotas traktorius (krautuvas) „LIEBHERR L526“, o ne traktorius „Liebherr L 508“ (t. 1, b. l. 25).

13. Taip pat teisėjų kolegija pastebi, jog nuosprendžiu R. U. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. R. U. aktualią nusikalstamą veiką padarė vairuodamas būtent kelių transporto priemonę – traktorių (krautuvą), ir ši jo veika visiškai nesusijusi nei su oro, nei su vandens transporto priemonių vairavimu. Todėl akivaizdu, jog apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse padarė rašymo apsirikimą, nes formuluodamas tokio draudimo turinį praleido žodį „kelių“, t. y. neįrašė, jog R. U. skiriamas draudimas vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Abu aptarti rašymo netikslumai taisytini, nes jų ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 308¹ straipsnio 1 dalimi

nutaria:

nuteistojo R. U. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą: žodžius „vairavo traktorių „Liebherr L 508“ pakeisti žodžiais „vairavo traktorių (krautuvą) „LIEBHERR L526“.

Ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir vietoje žodžių „uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones“ ir „uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones“ įrašyti žodžius „uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones“.