Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) AB Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB Šiaulių banko pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. C., I. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas AB Šiaulių bankas 2023 m. liepos 12 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriame išdėstė reikalavimus:

1.1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sandoriu (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), sudarytu tarp kreditoriaus AB Šiaulių banko, juridinio asmens kodas 112025254, A. C., a/k (duomenys neskelbtini) ir I. C., a/k (duomenys neskelbtini) ir pavirtintu 2012 m. gruodžio mėn. 5 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės O. J., reg. Nr.7617, sutartinės hipotekos sandorio identifikavimo kodas 20120120025126, A. C., a/k (duomenys neskelbtini) ir I. C., a/k (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamas ir kilnojamas turtas įkeistas A. C., a/k (duomenys neskelbtini) prievolių kreditoriui AB Šiaulių bankui pagal 2012-11-29 d. kreditavimo sutartį Nr. KLS-2012-043-00 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įvykdymui užtikrinti;

1.2. juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti hipotekos sandorio (identifikavimo kodas registre 20120120025126) duomenų pakeitimo Sutarčių ir teisių suvaržymo registre tikslu ir notaro vykdomojo įrašo išdavimo dėl skolininko A. C. skolos išieškojimo AB Šiaulių banko naudai tikslu.

2. Pareiškime motyvuojama, kad yra visos būtinos sąlygos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Nors iš dokumentų (kreditavimo sutarties ir susitarimų dėl kreditavimo sutarties pakeitimų bei sutartinės hipotekos sandorio su pakeitimais) turinio akivaizdžiai matosi, kad turtas sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sandoriu, pavirtintu 2012 m. gruodžio mėn. 5 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės O. J., sutartinės hipotekos sandorio identifikavimo kodas 20120120025126, buvo įkeistas skolininko prievolių bankui įvykdymui pagal kreditavimo sutartį Nr. KLS-2012-043-00, o ne pagal kreditavimo sutartį Nr. KSL-2012-043-00, nes pastaroji sutartis su tokiu registracijos numeriu neegzistuoja, bankas negali pakeisti duomenų nei hipotekos sutartyje, nei viešajame registre apie sutartinės hipotekos sandorį, todėl negali gauti notaro vykdomojo įrašo dėl skolininko skolos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti teisme pareiškėjo pareiškimą.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

8. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

9. Konkrečioje byloje reikalavimą pagrindžiančios faktinės aplinkybės sudaro ieškinio (pareiškimo) pagrindą. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas nurodo, kad jo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas duomenų pakeitimo Sutarčių ir teisių suvaržymo registre tikslu, tačiau nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į Sutarčių ir teisių suvaržymo registro tvarkytoją su prašymu ištaisyti registre klaidingai nurodytus duomenis. Pirmos instancijos teismo vertinimu, registro tvarkytojui atsisakius ištaisyti pareiškėjo duomenis registre, turėtų būti kreipiamasi į teismą dėl duomenų ištaisymo ar pakeitimo, o ne dėl juridinio fakto nustatymo, nes turint tai patvirtinančius dokumentus, jokio fakto įrodinėt net nereikia.

10. Apeliacinis teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepagrindė visų būtinų teisinių prielaidų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui pagal CPK 444-447 straipsnių nuostatas, tuo pačiu daro išvadą, kad pareiškėjui nurodyta pareiga pasinaudoti ikiteismine tvarka, kreipiantis į Sutarčių ir teisių suvaržymo registro tvarkytoją, neduotų operatyvaus ir palankaus galutinio teisinio rezultato. Tiek atskirajame skunde, tiek savo pareiškime pareiškėjas nurodo aplinkybes, jog technines (rašymo apsirikimo klaidas) hipotekos sandoryje padarė ir atitinkamai neteisingus duomenis viešajam registrui perdavė būtent sutartinės hipotekos sandorį tvirtinęs notaras, kaip turintis atitinkamus įgaliojimus bei nustatytą atsakomybę už notarinių veiksmų atlikimą valstybės pareigūnas.

11. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus ( CPK 179 straipsnio 2 dalis ) ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

12. Lietuvos Respublikos CPK 115 straipsnis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).

13. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas su pareiškimu yra pateikęs priedą - 2023 m. gegužės 9 d. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodytos tokios atsisakymo priežastys: banko prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti sutartine hipoteka užtikrintos prievolės duomenys (kredito sutarties numeris) neatitinka viešame registre nurodytų duomenų (atsižvelgiant į minėtą neatitikimą, kreditorius 2023-04-04 pateikė prašymą dėl duomenų sutikslinimo, kuriuo buvo prašoma Viešame registre pakoreguoti kredito sutarties numerį, ištaisant rašymo apsirikimo klaidą iš „KSL-2012-043-00“ į „KLS -2012-043-00“. Be to notarė pažymėjo, kad perduodant prašymą dėl klaidos taisymo Viešajam registrui, kartu privaloma pateikti ir pakoreguotą (ištaisytą) hipotekos sandorį. Be to Vadovaujantis konsultacija, patvirtinta 2013-10-24 Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr.4.4 bei Notarų rūmų išaiškinimu, pateiktu 2023-05-04 elektroniniu paštu, klaidos negali būti taisomos kito notaro patvirtintame (sudarytame dokumente). Notarų, kurių įgaliojimai pasibaigę, sudarytuose (patvirtintuose) dokumentuose klaidos negali būti taisomos, turi būti keičiamos sutarties sąlygos arba taisomos tik teismine tvarka; Hipotekos sandoris, i.k. 201201200025126, pagal kurį prašoma atlikti vykdomąjį įrašą, patvirtintas įgaliojimus baigusios Šiaulių m. 1-ojo notarų biuro notarės O. J.. Šiame nutarime nurodyta, kad vadovaujantis LR CPK 512 str. ir LR Notariato įstatymo 41 str.1 d., suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pareiškimo turinio ir priedų matyti, jog pareiškėjui, kaip hipotekos kreditoriui, dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo aktualu ne tik techninės klaidos (rašymo apsirikimo) ištaisymas 2012 m. gruodžio 5 d. sutartinės hipotekos sandoryje, kurį patvirtino jau neturinti įgaliojimų notarė O. J. ( vietoje įrašyto „KSL-2012-043-00“ nurodant teisingą 2012 m. lapkričio 29 d. kredito linijos sutarties numerį „KLS -2012-043-00“), bet ir kituose susitarimuose dėl 2012 m. gruodžio 5 d. sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, kuriuos tvirtino jau kita notarė – N. M.. Matyti, kad šios notarės patvirtintame 2014-05-13 susitarime dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 1, 2014-12-02 susitarime dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 2 nurodytas dar kitas kredito linijos sutarties numeris „ KS-2012-043-00“ (vietoje „KLS -2012-043-00“).

15. Todėl darytina galutinė išvada, kad pagal pareiškime nurodytas aplinkybes dėl notarinių veiksmų - atsisakymo ištaisyti sutartinės hipotekos sandoryje ir vėlesniuose tvirtinamuose susitarimuose pačių notarų padarytas technines klaidas, rašymo apsirikimus ir atlikti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditoriaus prašymu (faktinį pareiškimo pagrindą), remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, pareiškėjui teisme turėjo būti užtikrinta procesinė galimybė patikslinti savo reikalavimus, išaiškinta teisė pasinaudoti tinkama savo teisių ir turtinių interesų gynyba, skundžiant notarinius veiksmus pagal Lietuvos Respublikos CPK 511 - 512 straipsnio nuostatas, t.y. skunde suformuluojant prašymą atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių terminą skundo padavimui, teikiant reikalavimus panaikinti skundžiamą notaro nutarimą ir įpareigojant notarą atlikti pareiškėjo prašomus notarinius veiksmus. Tik pareiškėjui nepasinaudojus procesinio dokumento trūkumų šalinimo galimybe, teismas turėtų teisė atsisakyti priimti pareiškimą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netaikė ypatingosios teisenos tvarka pateikto pareiškimo trūkumų šalinimo instituto, dėl ko nepagrįstai priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo AB Šiaulių banko pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo AB Šiaulių banko pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.