Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Visvaldo Kazakiūno ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Longo LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Longo LT“ ieškinį atsakovui R. J. ir atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Longo LT“ dėl automobilio kainos sumažinimo ir turtinės žalos atlyginimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.9. Teismas paaiškino, jog, kai pirkėjas pareiškia reikalavimą dėl nuostolių įskaitymo, tai turi būti įrodyti faktiniai, t. y. patirti nuostoliai. Kai pirkėjas reiškia reikalavimą dėl kainos sumažinimo (lot. actio quanti minoris), jis įrodinėja abstraktų santykį tarp prekių verčių, nesiaiškindamas faktinių nuostolių. Nagrinėjamoje byloje nėra aktualu nustatyti daikto nusidėvėjimo laipsnį ir atitinkamai mažinti atsakovo reikalavimą. Šiuo atveju, nėra sprendžiama dėl visiško žalos atlyginimo, byla yra dėl daikto pirkimo kainos sumažinimo. Turi būti nustatytas abstraktus santykis tarp prekių verčių, kuris nepriklauso nuo to, kokias detales (naujas ar nenaujas) naudos atsakovas šalindamas daikto trūkumus. Be to, nors ieškovė nesutiko nei su keičiamos detalės kaina, nei su darbų kaina, tačiau nepateikė jokių duomenų, kiek tokia detalė ir jos keitimo darbai turėtų kainuoti, nors tokią pareigą turi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

21. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. 2021 m. kovo 16 d. lizingo sutarties pagrindu, iš ieškovės UAB „Longo LT“ už 10 990 Eur pirko automobilį VOLVO V70 ((duomenys neskelbtini)) su 201948 km rida, kuris registruotas pirmą kartą 2016 m. lapkričio pabaigoje. Automobilio lizingo paslaugą suteikė UAB Swedbank Lizingas. R. J. 2021 m. liepos 15 d. el. paštu pateikė pretenziją ieškovei dėl įsigyto netinkamos kokybės automobilio. 2021 m. liepos 22 d. UAB „Longo LT“ R. J. pretenziją atsisakė tenkinti.

22. R. J. 2021 m. liepos 27 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą su prašymu sumažinti automobilio kainą (4 511,67 Eur) ir atlyginti turtinę žalą (defekto nustatymo išlaidas) (211,95 Eur), iš viso – 4 723,62 Eur. 2021 m. spalio 27 d. Valstybinė vartotojų teisių tarnyba nutarimu Nr. 10E-2763 „Dėl R. J. prašymo“ patenkino prašymo reikalavimus, t. y. pripažino pagrįstais reikalavimus sumažinti automobilio kainą (4 511,67 Eur) ir atlyginti turtinę žalą (defekto nustatymo išlaidas) (211,95 Eur), iš viso – 4 723,62 Eur.

23. UAB „Longo LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant nepagrįstu R. J. reikalavimą sumažinti automobilio kainą (4 511,67 Eur) ir atlyginti turtinę žalą - defekto nustatymo išlaidas (211,95 Eur). R. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, priešieškinį patenkinti, sumažinti automobilio kainą 4 511,67 Eur bei priteisti iš ieškovės turtinę žalą 211,95 Eur, viso 4 723,62 Eur; bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu UAB „Longo LT“ieškinį atmetė, R. J. priešieškinį tenkino.

24. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

25. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

26. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

27. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovas pirkdamas automobilį jį tinkamai apžiūrėjo, tikrino autoservise, su juo važiavo, automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jį eksploatuoti nebuvo. Apeliantės nuomone, akivaizdu, kad atsakovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka ne naują automobilį su ganėtinai didele 201 926 km rida, kas dažniausiai sąlygoja, žiedų, stūmoklių ir variklio bloko išsidėvėjimą ir pats prisiėmė savo elgesio riziką. Apeliantė teigia, kad apie atsakovo nurodytus automobilio trūkumus, pirkimo pardavimo sutarties sudarymo momentu, ieškovei žinoma nebuvo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina kaip nepakankamus skundo tenkinimui.

28. Nustatyta, kad iki perkant automobilį, 2021 m. kovo 15 d. automobilis buvo patikrintas autorizuotame VOLVO gamintojo servise - UAB „Sostena“. Servise buvo nustatyti nedideli trūkumai (bagažinės dangčio mygtuko gedimas, vožtuvų dangtelio tarpinės nesandarumas), kuriuos ieškovė savo sąskaita pašalino iki perduodant automobilį. Tačiau servisas atlikdamas automobilio patikrą prieš pirkimą, paprastai automobilio neišardo dalimis. UAB „Sostena“ 2021 m. rugpjūčio 9 d. pažymoje nurodė, jog atliekant automobilio apžiūrą pirkimo metu neįmanoma nustatyti galimų tepalo sąnaudų. Tai atlikti galima tik eksploatuojant automobilį ir atliekant periodinius tepalo kiekio matavimus. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas, nors ir dėdamas maksimalias prekės vertinimo pastangas iki įsigyjant automobilį, šio defekto negalėjo nustatyti.

29. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai, jog iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo praeita automobilio techninė apžiūra, nepaneigia automobilio variklio defektų buvimo jo pardavimo metu, nes privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų. Atliekant techninę apžiūrą yra atliekama vizuali automobilio apžiūra, automobilis nėra ardomas ir tikrinamos variklio dalys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės teiginį, jog atsakovui automobilis buvo perduotas geros techninės būklės, kadangi iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo praeita automobilio techninė apžiūra bei atsakovo atlikta patikra autoservise, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

30. Byloje nustatyta, kad atsakovui įsigijus automobilį ir juo pasinaudojus apie keturis mėnesius, paaiškėjo tokių variklio trūkumų, dėl kurių jo iš esmės nebuvo galima tinkamai naudoti pagal paskirtį, ar toks naudojimasis buvo ženkliai apsunkintas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino supratęs, kad įsigyja nenaują automobilį, kuris gali turėti tam tikrų trūkumų, susijusių su jo natūraliu nusidėvėjimu, tačiau tokio pobūdžio variklio defekto jis nesitikėjo. Taigi, atsakovas pirkdamas naudotą automobilį, ieškovei tvirtinant, kad automobilis yra geros techninės būklės, turėjo teisėtus lūkesčius, jog jis be trukdžių tinkamas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkami prižiūrėjo automobilį ir tai lėmė jo gedimus. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog automobilio trūkumą - variklio stūmoklių, žiedų ir variklio bloko defektą, lėmė R. J. netinkama automobilio priežiūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad parduotas automobilis buvo nenaujas ir natūraliai nusidėvėjęs, ar tai, kad automobilio rida buvo ganėtinai didelė, neleidžia daryti išvados, jog pirkėjas sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad negalės eksploatuoti automobilio dėl jo techninės būklės.

31. Aplinkybė, jog apie automobilio defektus ieškovė galimai nežinojo, pati savaime nepaneigia ieškovės, kaip pardavėjo, prievolių perduoti tinkamos (aptartos) kokybės daiktą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės argumentas, kad ji nežinojo apie automobilio trūkumus, ginčo išsprendimui neturi esminės reikšmės.

32. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju automobilio pirkėjas priešieškiniu reikšdamas reikalavimą sumažinti automobilio kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), turėjo įrodyti automobilio trūkumų faktą, t. y. įrodyti, kad automobilis neatitinka sutartyje nustatytų ar įprastai tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, taip pat kad pirkimo metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto automobilio trūkumus (CPK 178 straipsnis). Taigi, turi būti įrodyta, kad automobilio trūkumai buvo, jog jie buvo esminiai ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais.

33. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. UAB „Varžto broliai“ servise „Autofficina“ buvo atlikta preliminari alyvos patikra ir nustatyta, jog automobilis nuo paskutinio alyvos keitimo, t. y. 2021 m. balandžio 8 d. sueikvojo apie 1,2 litro alyvos. 2021 m. liepos 15 d. patikrinta turbinos sistema, atlikta detali išorinio alyvos prasisunkimo iš variklio apžiūra, nustatyta, jog defektas yra variklio stūmoklių žiedai, stūmokliai ir variklio blokas. 2021 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Sostena“ Vilniaus servise buvo atliktas pakartotinas alyvos lygio matavimas ir nustatyta, jog automobilis nuvažiavęs 2164 km sueikvojo 1,4 litro variklio alyvos ir tai viršija leistinas normas. Taigi, atsakovo įsigytas automobilis turi variklio stūmoklių, žiedų ir variklio bloko defektą, dėl kurio automobilis eikvoja („degina“) neproporcingai didelį variklio alyvos kiekį - 1,4 litro / 2164 km, arba 6,47 litro /10 000 km. Tarp šalių 2021 m. kovo 16 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. LT207781/PP, bei Sutarties priede „Komercinis pasiūlymas“ transporto priemonės defektų nėra nurodyta. 2021 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Sostena“ pažymoje nurodyta, jog atliekant automobilio apžiūrą pirkimo metu neįmanoma nustatyti galimų tepalo sąnaudų. Tai atlikti galima tik eksploatuojant automobilį ir atliekant periodinius tepalo kiekio matavimus. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas, nors ir dėdamas maksimalias pastangas įvertinti perkamą automobilį iki jį įsigyjant, šio defekto negalėjo nustatyti. Ieškovė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos atsakovo paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus ir teismo padarytą išvadą, nepateikė.

34. Kaip minėta tai, jog iki automobilio pirkimo, automobilis buvo tikrintas autoservise, kuriame nustatyti tik nedideli trūkumai, tai, jog buvo praeita automobilio techninė apžiūra, tai, jog jis buvo naudotas, o rida buvo ganėtinai didelė, nepaneigia automobilio variklio defekto ir nepatvirtina ieškovės teiginio, kad automobilis buvo parduotas geros techninės būklės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nustatytas ginčo automobilio trūkumas – variklio stūmoklių, žiedų ir variklio bloko defektas – nėra dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo (t. y. didelės automobilio ridos) atsiradęs kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, kuris būtų savaime suprantamas, atsižvelgiant į automobilio naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti įsigytos transporto priemonės trūkumus ir kad trūkumai, įvertinus jų pobūdį ir laiko tarpą, praėjusį nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki trūkumų paaiškėjimo, paaiškėjo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei egzistavo iki automobilio perdavimo atsakovui.

36. Apeliantė nurodo, kad įrodymai apie variklio alyvos suvartojimą yra esminiai šioje byloje ir atsakovas juos surinkti ir pateikti teismui turėjo tinkamai. Pasak apeliantės, ji nebuvo kviesta ar informuota apie atsakovo atliekamus variklio alyvos matavimus, byloje nėra duomenų kad UAB „Sostena“ plombavo automobilio motorą, kas leistų užtikrinti, kad variklio alyvos kiekis nustatytas tinkamai ir atsakovas tyčia jo nesumažino dar prieš atliekant matavimą UAB „Sostena“. Apeliantės nuomone, teismo išvada, kad atsakovo įsigytas automobilis turi variklio stūmoklių, žiedų ir variklio bloko defektą, dėl kurio automobilis neva eikvoja neproporcingai didelį variklio alyvos kiekį yra paremta netinkamu įrodymu, prielaida ir todėl yra klaidinga. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

37. Kaip jau minėta, automobilio variklio alyvos patikra buvo atlikta 2021 m. liepos 1 d. ir 2021 m. liepos 15 d. UAB „Varžto broliai“ servise „Autofficina“ ir nustatyta, kad automobilis sueikvoja neproporcingai didelį variklio alyvos kiekį, turi variklio stūmoklių, žiedų ir variklio bloko defektą. 2021 m. rugpjūčio 24 d. UAB “Sostena” Vilniaus servise buvo atliktas pakartotinas alyvos lygio matavimas ir nustatyta, jog automobilis nuvažiavęs 2164 km sueikvojo 1,4 litro variklio alyvos ir tai viršija leistinas normas. Įvertinus tai, nėra pagrindo abejoti ne tik servise „Autofficina“, bet ir servise UAB “Sostena” atlikta automobilio variklio alyvos patikra, nes patikros išvados sutampa. Tai, jog apeliantė nebuvo pakviesta ir informuota apie atsakovo atliekamus variklio alyvos matavimus, nesudaro pagrindo abejoti servisų išvadomis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai servisų išvadomis rėmėsi, nes jos neprieštarauja byloje esančių įrodymų visumai.

39. Eksperto/specialisto S. P. pateikta išvada, kurioje atsakant į teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi užduotą 5 klausimą - ar neišardžius automobilio motoro atliekant jo patikrą galima spręsti apie variklio alyvos suvartojimą? nurodyta, kad – galima tačiau tik preliminariai ir tik iš dalies. Neišardžius variklio (teisingiau sakant, išardžius minimaliai, t. y išėmus purkštukus arba išsukus pakaitinimo žvakes) galima išmatuoti variklio kompresiją (suslėgimo metu cilindre susidariusį slėgį). Naujo ir neišdilusio variklio kompresija visuose cilindruose būna vienoda, o išdilusio variklio skirtingų cilindrų kompresija dažnai labai skiriasi. Pagal šio skirtumo dydį/amplitudę preliminariai galima spręsti, kad galimai variklio cilindrai yra išdilę ir tai gali įtakoti variklinės alyvos padidintą vartojimą, galios sumažėjimą, bei degalų sąnaudų ir teršalų emisijos padidėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas dr. S. P. nurodė, kad neišardžius automobilio motoro atliekant jo patikrą galima tik preliminariai ir tik iš dalies spręsti apie variklio alyvos suvartojimą. Vadinasi, tikslaus alyvos suvartojimo kiekio nustatyti negalima. Taip pat UAB „Sostena“ 2021 m. rugpjūčio 9 d. pažymoje nurodė, jog atliekant automobilio apžiūrą pirkimo metu neįmanoma nustatyti galimų tepalo sąnaudų, tai atlikti galima tik eksploatuojant automobilį ir atliekant periodinius tepalo kiekio matavimus. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas, nors ir dėdamas maksimalias pastangas įvertinti perkamą automobilį iki jį įsigyjant, šio defekto negalėjo nustatyti.

40. Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl automobilio remonto kaštų pagrįstumo. Apeliantė nurodo, kad atsakovo pateikta automobilio variklio remonto išlaidų suma sudaro net apie 40 proc. dėvėto automobilio 10 990 Eur kainos. Tokiu būdu, pasak apeliantės, atlikus remontą automobilis būtų pagerinamas žymiai labiau nei to stovio, kurį atsakovas įsigijo.

41. Tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta. Atsakovas pateikė UAB „Sostena“ 2021 m. liepos 22 d. remonto sąmatą, kurioje nurodyta, kad automobilio trūkumo pašalinimas kainuotų 4 511,67 Eur. Nėra jokios logikos manyti, kad atsakovas turėtų automobilio varikliui remontuoti naudoti nenaujas detales, ar net keisti variklį į kitą naudotą. Toks elgesys būtų susijęs su didžiule rizika nepasiekti norimo rezultato, todėl laikytinas neracionaliu. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų kur ir už kokią kainą automobilio variklį galima suremontuoti pigiau.

42. Apeliantė nurodo ir tai, kad įgyjant naudotą automobilį, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar tokio pat daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.

43. Atsakovas pirko ne naują automobilį, jo rida buvo ganėtinai didelė – didesnė nei 200000 km., vadinasi apie pusė automobilio variklio resurso jau buvo išnaudota. Be to, automobilis ir jo variklis eksploatavimo eigoje ir toliau natūraliai dėvisi. Vadinasi, atsakovas, pirkdamas tiek nuriedėjusį automobilį turi suprasti, kad jį remontuoti teks anksčiau nei naują ir prisiimti riziką dėl galimų remonto kaštų. Jei sutikti su atsakovo pozicija, kad dėvėtas automobilis turi tarnauti taip pat kaip naujas, pirkti naują automobilį nebūtų racionalu. Be to atsakovas remontuodamas automobilio variklį, atsižvelgdamas į jo nusidėvėjimo laipsnį gali pasirinkti remonto įmonę, kuri jį suremontuos mažesniais kaštais. Kita vertus, akivaizdu ir tai, pirkėjas negali manyti, jog automobilio variklį teks remontuoti iškart po jo įsigijimo.

44. Atsižvelgiant į išdėstytus tiek ieškovo, tiek atsakovo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo R. J. reikalavimas sumažinti automobilio kainą, nors jis ir įrodė daikto pirkimo kainos mažinimo pagrįstumą, negali būti tenkinamas visa apimtimi ir todėl mažintinas ~ 1/3, t. y. iki 3 000 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies ir iš ieškovės atsakovui priteistina 3 000 Eur.

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog 211,95 Eur automobilio defekto nustatymo išlaidos ir jų dydis yra visiškai įrodyti, todėl šią sprendimo dalį palieka nepakeistą.

46. Iš dalies keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 str. 4 d. pasakyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Iš R. J. pateiktos pretenzijos matyti, kad jis siūlo pardavėjui grąžinti trūkumų turintį automobilį, ar ieškoti kitų sprendimo būdų, tačiau pardavėjas tenkinti pirkėjo pretenziją, pasitelkęs advokatą, atsisako formaliais pagrindais. Būtent toks UAB ,,Longo Lt“ elgesys sąlygojo šio ginčo nagrinėjimą. Jei pardavėjas nekokybišką daiktą priimtų, jokių esminių finansinių netekčių jis nepatirtų, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Be to jų priteistinas dydis iš esmės paneigtų pirkėjo, kuris yra vartotojas realią teisių gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

227,27 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 151,51 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Longo Lt“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo R. J. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Longo Lt“, juridinio asmens kodas 304837699, 3 000 Eur sumą, 211,95 Eur automobilio defekto nustatymo išlaidas ir 151,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.