Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemo darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 13.05 val. Druskininkų sav., Leipalingio miestelyje, šalia pastato, esančio Alėjos g. 5, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo J. B. nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį ,,SAAB 9-5“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam (K. B.) nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo K. B. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais:

iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės matyti, jog automobilio ,,SAAB 9-5”, kurio pirma registracijos data 2004 m., kurio variklio darbinis tūris 2171 cm³ (kuras - dyzelis), įvykio metu rinkos vertė buvo 1 430,00 Eur (su PVM) (b. l. 35).

K. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad K. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo būdamas neblaivus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, nurodydamas ir tokiu būdu patvirtindamas kaltinime nurodytas inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. K. B. kaltę patvirtina teismo posėdžio metu duoti transporto priemonės ,,SAAB 9-5”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininko J. B. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo policijos pareigūno R. M., K. R., parodymai, policijos pareigūno L. G. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo akte, apžiūros protokoluose užfiksuoti ir kiti duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad K. B. 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 13.05 val. Druskininkų sav., Leipalingio mstl., šalia pastato, esančio Alėjos g. 5, vairavo J. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,SAAB 9-5”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę K. B., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininko asmenybę –neteistas (b. l. 81-83), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 84-85), dirba UAB „Draugystės sanatorija“ pagalbiniu darbininku, darbovietės charakterizuojamas kaip pareigingas ir atsakingai savo pareigas atliekantis darbuotojas (b. l. 91-92, 96).

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą siūlo skirti 90 MGL (4 500 Eur) baudą ir taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirti galutinę 60 MGL (3 000 Eur) baudą, tačiau teismas įvertinęs prokuroro siūlomos bausmės dydį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju prokuroro siūloma bausmė kaltinamajam nors ir yra mažesnė nei apskaičiuotos bausmės vidurkis yra per didelė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-122-719/2019 ir kt.). Be to, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Tai reškia, kad paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei įvertinęs, kad kaltinamajam kartu su bausme bus taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimumui.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, K. B. prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, K. B. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateiktą prašymą ir įvertinus paskirtos baudos dydį, byloje esančius duomenis apie kaltinamojo materialinę padėtį, paskirtai baudai sumokėti nustatytinas šešių mėnesių terminas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, jog K. B. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,82 promilės). Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas padės kaltinamajam įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu – K. B. yra taikomi analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis K. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį ,,SAAB 9-5”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejai, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis ,,SAAB 9-5”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. B. (b. l. 43-44). J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad perduodant vairuoti automobilį kaltinamajam jis nesuprato, kad kaltinamasis yra neblaivus, nes kitu atveju jam vairuoti automobilio būtų neleidęs. Kaltinamasis nurodė, kad jis kaimynui jog yra neblaivus nesakė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad transporto priemonės savininkas turi sveikatos problemų, todėl teismo vertinimu jis galėjo ir nesuprasti, kad kaltinamasis yra neblaivus. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad duomenų patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs, jog jam priklausantis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, t. y., kad jį K. B. vairuos neblaivus, byloje nėra. Todėl, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2022 m. spalio mėnesį automobilio ,,SAAB 9-5”, kurio techninės charakteristikos sutampa su K. B. vairuotu automobiliu, vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1 430 Eur (b. l. 35), kurią prokuroras siūlo išieškoti iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotina visa konfiskuotino turto – automobilio ,,SAAB 9-5”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 430 Eur. Teismo vertinimu, konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, jog ji būtų laikoma neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, akivaizdžiai pažeidžianti kaltinamojo teisėtus interesus.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

K. B. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 72-77), kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina, o kardomoji priemonė specialios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diskas, kuriame įrašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotas garso ir vaizdo įrašas, saugomas prie bylos medžiagos (paketas Nr. 1), paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad K. B. paskirtą baudą turi sumokėti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801.

Įspėti K. B., kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatomis, bauda jo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti K. B. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d.

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš K. B. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio ,,SAAB 9-5”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 430,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diską, kuriame įrašytas policijos pareigūnų kūno „Body“ kameromis užfiksuotas garso ir vaizdo įrašas, saugomas prie bylos medžiagos (paketas Nr. 1), palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.