Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-947/2011

Teisėjas Ričardas Prašmuntas Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00559-2009-7

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.14.10.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Trakų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 2 d., išteisintas, neįrodžius jo kaltės dėl LR BK 187 str. 2 d. nusikaltimo.

Civilinio ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar LESTO) ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-09-09, apie 21 val., turėdamas tikslą tyčia sunaikinti svetimą turtą, atvyko prie gelžbetoninės elektros linijos atramos Nr. 100/18 iš ST L-174, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios AB „Rytų skirstomieji tinklai“, su savimi atsineštu legaliai laikomu pistoletu GLOCK 33 Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia iššovė aštuonis kartus į elektros energijos apskaitos skydą 687,82 Lt vertės ir elektros apskaitos skaitiklį 184,00 Lt vertės, taip tyčia sunaikino visuotinai pavojingu būdu AB „Rytų Skirstomieji tinklai“ priklausantį turtą, viso už 871,82 Lt. Šiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu A. D. išteisino, neįrodžius A. D. kaltės dėl LR BK 187 str. 2 d. nusikaltimo. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. D. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 196 str. 3 d. požymių.

Trakų rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 2 d., ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl A. D. išteisinimo pagal LR BK 187 str. 2 d. dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, neįrodžius jo veikoje esant šios nusikalstamos veikos požymių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas, dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje; byloje esant prieštaringiems parodymams, turintiems daug reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus. Prokuroras nesutinka su teismo išvadomis, kadangi teismas skundžiamame nuosprendyje išteisintojo A. D. parodymų nesiejo su kita bylos medžiaga – kitais įrodymais, kurie patvirtina, kad A. D. įvykdė nusikalstamą veiką, be to, teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatęs faktines aplinkybes, padarė klaidingas išvadas, kurios prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms. Teismas teisiamajame posėdyje ištyręs įrodymus, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) 2009-09-09 vakare buvo šaudyta būtent iš A. D. priklausančio pistoleto GLOCK 33 Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nuosprendyje rėmėsi paties išteisintojo parodymais, kad niekas iš pašalinių negalėjo pasinaudoti šiuo ginklu, kadangi niekas iš pašalinių ir bute gyvenančių giminaičių nežinojo, kur yra raktas nuo seifo, kadangi A. D. apie tai niekam nesakė. Teismas pats kritiškai įvertino bei paneigė išteisintojo pateiktą versiją, kad kažkas iš šaudyklos paimtas tūteles specialiai numetė įvykio vietoje, kad jį apkaltinti nusikaltimu, kurio A. D. nepadarė, tai motyvuodamas tuo, kad pagal bylos aplinkybes (tamsų paros metą), to padaryti neįmanoma. Todėl teismo padaryta išvada, kad neįrodyta, jog A. D. šaudė šiuo ginklu 2009-09-09 vakare, (duomenys neskelbtini), prieštarauja paties teismo ištirtiems įrodymams ir jo nustatytoms aplinkybėms, yra niekuo nepagrįsta. Teismas šią nepagrįstą išvadą padarė remdamasis ne esminėmis nustatytomis bei nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis bei ištirtais įrodymais, o galimomis prielaidomis.

Prokuroro nuomone, visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti A. D. šeimos nariai dėl ginklo laikymo sąlygų namie bei priėjimo prie ginklo galimybės kitiems šeimos nariams ar pašaliniams asmenims. Kaip matyti iš paties išteisintojo parodymų, tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad niekas iš pašalinių ar giminaičių net nežinojo kur yra laikomas raktas nuo seifo, kuriame buvo laikomas ginklas, nes išteisintasis rakto nuo seifo niekam neduoda, ką konstatavo ir teismas skundžiamame nuosprendyje. Šios aplinkybės buvo nustatytos tiek tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teismui esant neaiškumų ar abejonių dėl šių aplinkybių, teismas turėjo galimybę tas abejones bei neaiškumus pašalinti apklausiant A. D. šeimos narius, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, nors skundžiamame nuosprendyje dėl tų pačių aplinkybių iškėlė abejones. Prokuroro nuomone, nepagrįstas ir teismo argumentas, kad nebuvo apžiūrėtas pats seifas, kuriame buvo laikomi ginklai, kadangi nesuprantama, kokių pėdsakų ieškoti ant seifo ir kokias aplinkybes tie pėdsakai galėtų patvirtinti ar paneigti, jei pats išteisintasis paneigia galimybę pašaliniams asmenims galimai naudotis seife saugomais ginklais. Be to, tame pačiame bute gyvena ir A. D. tėvai, todėl galimai rasti jų pėdsakai ant seifo, nieko nepatvirtintų ir nepaneigtų.

Prokuroras nesutinka su teismo argumentu, kad byloje nėra duomenų ir nebuvo nustatyta, kur nusikaltimo padarymo metu galėjo būti A. D.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, balistinis tyrimas, kurio metu buvo identifikuotas ginklas ir tuo pačiu asmuo, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką, buvo padarytas praėjus apie 1 metus laiko po šio įvykio. Todėl iš karto po įvykio nustatinėti A. D. buvimo vietą nebuvo jokio pagrindo ir galimybės, o gavus specialisto išvadą, šis nustatymams buvo apsunkintas. Tačiau šių aplinkybių nebuvimas nepaneigia, kad A. D. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei jokia forma neatsveria byloje nustatytų aplinkybių bei teismo ištirtų įrodymų. Teismo argumentas, kad kaltinamojo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 193 str. 3 d., požymių, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš skunde bei skundžiamame nuosprendyje išanalizuotos medžiagos, A. D. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., t.y. jis sunaikino ir sugadino svetimą turtą visuomenei pavojingu būdu. Tokiu būdu teismui, pripažinus jį kaltu pagal šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, institucija, išdavusi išteisintajam leidimą legaliai laikyti ginklą, turės spręsti klausimą dėl šio leidimo panaikinimo ar nepanaikinimo bei dėl pastarojo galimo administracinio teisės pažeidimo.

Prokuroras skunde teigia, kad teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, remdamasis tik aplinkybėmis, kurios gali būti vertinamos kaip prielaidos, neatsižvelgdamas į nustatyta aplinkybes bei paties teismo ištirtus įrodymus. Teismas skundžiamame nuosprendyje pats kritiškai vertino bei paneigė A. D. iškeltą gynybinę versiją, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad neįrodyta A. D. veikoje esant nusikalstamos veikos požymių. Todėl nuosprendis dėl A. D. išteisinimo pagal LR BK 187 str. 2 d., dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, neįrodžius jo veikoje esant šios nusikalstamos veikos požymių, yra naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Išteisintasis A. D. atsiliepimu į prokuratūros apeliacinį skundą prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo grąžinti jam nuosavybės teise priklausančius du ginklus, dėtuves bei šovinius. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis teisingas ir pagrįstas, teismas tinkamai įvertino įrodymus, surinktus byloje, paskyrė antrąją balistinę ekspertizę, kuri patvirtino jo nekaltumą šioje byloje, nes byloje net neįrodytas jo ginklo dalyvavimas nusikaltimo vietoje, o ikiteisminis tyrimas rėmėsi tūtelėmis, neaišku kur ir kada šautomis jo ginkle bei primėtytomis nusikaltimo vietoje.

Išteisintasis atsiliepime nurodo, kad teismo nuosprendyje kritiškai vertintas faktas, kad skydinė buvo sušaudyta kitu ginklu, o tikrosios tūtelės surankiotos negalėjo būti, nes buvo tamsu, yra absurdiškas, nes nebuvo vertinama galimybė nusikaltimui naudoti revolverį, kurio tūtelės lieka būgne. Nebuvo vertinta galimybė, kad pistoleto tūtelių nebūtina rankioti, tereikia pistoletą šaudant įvynioti į polietileninį maišelį ir po šūvių tūtelės liks maišelyje. Todėl šis vertinimas vadovaujantis tik prielaidomis, kad galbūt tamsoje nebuvo galima surinkti tūtelių, yra klaidingas ir nepagrįstas. Tokiomis prielaidomis niekaip neįmanoma teigti, kad yra pakankamai duomenų, kad šaudyta iš jam priklausančio pistoleto Glock33, Nr. (duomenys neskelbtini). Išteisintojo nuomone, ginklo priklausomybė dar tiesiogiai neįrodo, kad ginklo savininkas darė nusikalstamą veiką. Nėra duomenų, kad ginklo savininkas buvo tuo metu nusikaltimo vietoje. Specialisto išvada pateikta remiantis tik tūtelių, kurios iššautos iš ginklo, kuris priklauso A. D., apžiūra. Nėra nustatyta, kur, kada ir prieš kiek laiko tos tūtelės iššautos, ir ar jos iššautos nusikaltimo vietoje. Taip pat nenustatyta, kad rastos kulkų skeveldros ir D. ginklo tūtelės galėjo sudaryti bendrą visumą – šovinį. Ant įvykio vietoje rastų tūtelių nerasta D. rankų pėdsakų. Padangų žymės iš įvykio vietos nesutampa su ginklo savininko automobilio padangų žymėmis. Nurodo, kad prokurorė nesistengė nuodugniai atlikti tyrimą, nes po įvykio laiku atlikus balistinį tyrimą, galima buvo nustatyti D. buvimo vietą pagal telefono išklotines bei telefono registracijos vietą bei būtų buvusi galimybė pateikti vaizdo medžiagą iš viešos vietos, kurioje jis buvo nusikaltimo metu.

Išteisintasis A. D. atsiliepime į skundą nurodo, kad prokuroras kritikuoja nuosprendyje tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti A. D. šeimos nariai bei nesiaiškinta, ar tinkami buvo laikomi ginklai. Prokuroro teiginys, jog šeimos nariams nėra žinoma, kur laikomas seifo raktas, vertintinas kritiškai, nes protu suvokiama, kad šeimos nariai, kai kurie draugai ar kolegos žino kur yra seifas, kas jame laikoma, o raktas nors ir laikomas paslėptas, jį galima surasti, kad ir namų ruošos darbų metu ar kitoms aplinkybėms esant, kai jo (D.) nebūna namie. Prokuroras bei teismas kritiškai vertino faktą, jog kažkas specialiai numetė įvykio vietoje jo ginklo tūteles, nors jei pareigūnai būtų pasidomėję praeitimi, suprastų, kad jam tokiais dalykais grasino LR VAD pareigūnai po to, kai į LR Seimo rūmus jis prasinešė kovinį ginklą, vykdydamas žurnalistinį eksperimentą bei tikrindamas seimo apsaugos lygį, už ką buvo baustas administracine bauda. Nurodo, kad iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi Trakų rajono apylinkės teismas, yra teismo paskirta balistinė ekspertizė, kuri ir atsakė į visus klausimus, o būtent, kad nėra galimybės nustatyti nei kokiomis kulkomis šaudyta, nei ar rasto kulkos ir tūtelės sudarė šovinį, nerasta pirštų pėdsakų, padangų protektorius nesutapo, taip pat ekspertai rado skirtumų pistoleto skiltuve, kurie nesutapo su tūtelių kolekcijoje esančiomis pistoleto tūtelėmis.

Išteisintasis atsiliepime pažymėjo, kad jis turi 10 metų darbinės profesinės veiklos praktiką su koviniais ginklais ir, turint atitinkamų balistinių, trasologinių žinių, tokio pobūdžio nusikaltimo vykdymas iš legaliai laikomo, atšaudyto ginklo ir tūtelių palikimas įvykio vietoje atrodo absurdiškai ir nelogiškai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė Trakų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis A. D. ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir Trakų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti prokuratūros apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, įrodymų tyrimo teisme metu nustatytas aplinkybes bei ekspertizės išvadą, konstatavo, kad yra pakankamai duomenų, jog į elektros energijos apskaitos skydą, esantį (duomenys neskelbtini), 2009-09-09 vakare buvo šaudyta iš A. D. priklausančio pistoleto GLOCK 33 Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas kritiškai vertino A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad gali būti kažkas galėjo iš kitos vietos (šaudyklos) atvežti iš jo pistoleto GLOCK 33 Nr. (duomenys neskelbtini) iššautas tūteles ir numesti įvykio vietoje. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad pagal bylos aplinkybes tai padaryti yra neįmanoma, nes prieš tai asmuo, išmėtydamas A. D. ginklo iššautas tūteles, turėjo surinkti iššautas į elektros energijos apskaitos skydą savo pistoleto tūteles, o atsižvelgiant į tai, kad buvo šaudoma tamsiu paros metu (liudytojo A. B. parodymai), toks visų iššautų tūtelių surinkimas yra neįmanomas, todėl apylinkės teismas manė, kad į elektros energijos apskaitos skydą įvykio dieną buvo šaudoma būtent iš A. D. priklausančio minėto ginklo. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog būtent A. D. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, t.y. ginklo priklausomybė A. D. tiesiogiai dar neįrodo jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Teismas pažymėjo, kad negali vadovautis prielaidomis ir abejonėmis, nepagrįstomis faktiniais įrodymais. Teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo visapusiškai ir pilnai ištirti įrodymai dėl A. D. nuosavybės teise priklausančio automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimo buvimo nusikaltimo vietoje – nebuvo atliktas padangų protektorių sulyginimas su nusikaltimo vietoje rastais automobilio padangų protektorių fragmentais. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti A. D. šeimos nariai dėl ginklo laikymo sąlygų namie bei priėjimo prie ginklo galimybės kitiems šeimos nariams ar pašaliniams asmenims. Nebuvo apžiūrėtas pats seifas, kuriame buvo laikomi ginklai. Byloje nėra duomenų ir nebuvo nustatyta, kur nusikaltimo padarymo metu galėjo būti A. D.. Šių faktų nustatymas galėjo būti esminiais įrodymais, patvirtinančiais arba paneigiančiais A. D. kaltę. Taigi, apylinkės teismas konstatavo, kad tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių A. D. kaltę, byloje nėra surinkta, todėl teismas manė, kad A. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nėra įrodyta, o kaltinamasis A. D. pagal LR BK 187 str. 2 d., išteisintas, neįrodžius jo veikoje nusikaltimo sudėties požymių.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos nešališkai, išteisinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. D. išteisino neįrodžius jo kaltės dėl LR BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. D. nekaltumo. Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti išteisinamąjį teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Taigi, nors Trakų rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašė A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 2 d., kolegija sprendžia, kad

byloje nėra tiesioginių įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, jog A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kolegija sprendžia, kad prokuratūros skunde išdėstyti argumentai, kuriais prokuratūra ginčija išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nelaikytini pagrįstais, nes nepatvirtinti jokiais neginčytinais bylos faktiniais duomenimis. Prokuratūros skunde nurodytas argumentas, kad teismo padaryta išvada, jog neįrodyta, kad A. D. šaudė šiuo ginklu 2009-09-09 vakare, Trakų r., Padvarionių k., prieštarauja paties teismo ištirtiems įrodymams ir jo nustatytoms aplinkybėms, yra niekuo nepagrįstas. Prokuratūros nuomone, teismas šią nepagrįstą išvadą padarė remdamasis ne esminėmis nustatytomis bei nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis bei ištirtais įrodymais, o galimomis prielaidomis. Kolegijos nuomone, tokie prokuratūros skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent A. D. įvykio metu šaudė iš jam priklausančio šaunamojo ginklo.

Kaip matyti iš 2011-04-28 ekspertizės akto (b.l. 125-128), ekspertai padarė išvadas, kad tirti pateiktos aštuonios tūtelės buvo šautos A. D. priklausančiame pistolete GLOCK 33 Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nors ekspertizės akte nėra nustatytas tūtelių šovimo laikas, data, tačiau, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą bei ekspertizės akte padarytas išvadas, pagrįstai konstatavo, kad yra pakankamai duomenų, jog į elektros energijos apskaitos skydą, esantį (duomenys neskelbtini), 2009-09-09 vakare buvo šaudyta iš A. D. priklausančio pistoleto GLOCK 33 Nr. (duomenys neskelbtini). Kolegija neturi pagrindo abejoti tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumu. Tačiau, nors ir buvo konstatuota, jog iš A. D. priklausančio pistoleto GLOCK 33 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo šaudyta į elektros energijos apskaitos skydą, tačiau byloje nėra nustatyta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent A. D. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 2 d. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginklo priklausomybė A. D. dar neįrodo jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu, pagrįstai nurodė, kad teismas negali vadovautis prielaidomis ir abejonėmis, nepagrįstomis faktiniais duomenimis. Byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad A. D. priklausantis automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusikaltimo padarymo vietoje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta A. D. buvimo vieta nusikaltimo padarymo metu, kas taip pat turi būti vertinama išteisintojo A. D. naudai. Taigi, nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad nusikalstamą veiką padarė būtent A. D..

Atlikus dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, apklausus išteisintojo A. D. motiną S. D., ji parodė, kad seifas, kuriame jos sūnus laikydavo jam priklausantį šaunamąjį ginklą, yra jos sūnaus kambaryje, drabužių spintoje. Liudytoja parodė, kad ji retai eidavo į sūnaus kambarį. Užeidavo tik tada, kai naudodavosi rūbų spinta, kurioje buvo laikomi jos žieminiai rūbai, tačiau ji patvirtino, kad yra kelis kartus mačiusi raktų ryšulį, įkištą į seifo spyną. Ši aplinkybė patvirtina, kad A. D. ne visuomet užtikrindavo savo seifo turinio saugumą, kadangi į seifą galėjo patekti pašaliniai asmenys ir pasinaudoti jam priklausančiu šaunamuoju ginklu. Todėl kolegija turi pakankamą pagrindą manyti, kad A. D. neužtikrinus jam priklausančio šaunamojo ginklo laikymo saugumo, šiuo ginklu galėjo pasinaudoti kiti nenustatyti asmenys. Dėl nurodytos priežasties, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių A. D. kaltę, byloje nėra surinkta, todėl A. D. pagal LR BK 187 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius jo veikoje nusikaltimo sudėties požymių. Kadangi A. D. neužtikrino jam priklausančio šaunamojo ginklo saugumo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. D. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 196 str. 3 d., požymių.

Kolegija, padariusi išvadą, kad A. D. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neįrodyta bylos faktiniais duomenimis, išnagrinėjus pagrindinius Trakų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo argumentus, sutinkamai su teismine praktika, laiko netikslinga aptarinėti kiekvieną neesminį prokuratūros apeliacinio skundo motyvą, neturintį reikšmės sprendžiant apelianto kaltės ir kitus su tuo susijusius klausimus.

Konstatavus, kad A. D. pagrįstai išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 2 d., kolegija sprendžia, kad netikslinga atsakyti į kiekvieną išteisintojo atsiliepime į prokuratūros apeliacinį skundą nurodytą argumentą, kuriais išteisintasis iš dalies nusutinka su kai kuriomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kolegija pažymi, kad A. D., nesutinkdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, turėjo galimybę pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskųsti apeliaciniu skundu, tačiau tai nustatyta tvarka ir terminais nepadarė.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, t.y. nesant byloje neginčytinų įrodymų, kad būtent A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 2 d., priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti Trakų rajono apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.