- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-1001-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12580-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- V. J. J., Kauno miesto savivaldybei
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1001-324/2016 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. J. J. dėl įpareigojimo nukelti ar nugriauti kioską, pagal atsakovo V. J. J. priešieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti laikinąjį statinį – paviljoną, esantį prie (duomenys neskelbtini), arba jį nugriauti ir sutvarkyti teritoriją, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti ginčo statinį nugriauti ieškovei ir sutvarkyti teritoriją, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
Nurodė, kad atsakovo 1992 m. pastatyto laikinojo statinio – paviljono, esančio prie (duomenys neskelbtini), eksploatacijos terminas pagal pirminį 1992 m. suderintą projektą su visais privalomais dokumentais galėjo būti tęsiamas kas 3 metus, bet ne ilgiau nei 10 metų, t. y. iki 2002 m. UAB „Vyturys“ priklausančio laikinojo paviljono pastatymo terminas baigėsi 2009 m. gegužės 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 40-2-812 atsakovą informavo, kad šis terminas nebus pratęstas. Kauno miesto savivaldybės administracijos komisija problemoms, susijusioms su kioskais, paviljonais ir prekybai (paslaugoms teikti) pritaikytais automobiliais (jų priekaboms), nagrinėti (toliau tekste komisija) Urbanistikos skyriui sprendė siūlyti nederinti paviljono vietos plano pratęsimo. 2009 m. lapkričio mėn. ieškovė nusprendė paviljono naudojimui pritarti dar vieniems metams, bet naudojimosi terminą suteiks tik pateikus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) daugumos (virš 50 proc.) butų savininkų pritarimą, viešojo aptarimo protokolą, paviljono projektą–schemą. 2010 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas pateikė 1991 m. laikinojo statinio statybai pritarimą, ne dabartinį namo gyventojų pritarimą. 2010 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 40-2-1157, be kita ko, informavo atsakovą, kad praėjus 10 metų projektas turi būti naujai peržiūrimas ir įvertinami pasikeitę teisės aktai, daugiabučio namo gyventojų ir seniūnijos darbuotojų nuomonė, urbanistiniai ir architektūriniai reikalavimai, taip pat, kad iki 2010 m. gruodžio 24 d. paviljonas turi būti nukeltas. 2012 m. vasario 15 d. raštu Nr. R15-115-(R20-42), atsakydama į atsakovo pageidavimą leisti išsinuomoti žemę po laikinuoju statiniu, nurodė, kad sklypas prie laikinojo statinio negali būti formuotas, nes, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsniu, laikini statiniai teisiškai neregistruojami ir prie jų neformuojami žemės sklypai.
Atsakovas priešieškiniu prašė teismo iš ieškovės priteisti 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodė, kad 1992 m. kovo 31 d. įregistravo įmonę UAB „Vyturys“, jai buvo išskirtas 195 m² žemės sklypas prekybinio paviljono statybai prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir sudaryta žemės nuomos sutartis. Paviljoną pastatė savo jėgomis ir lėšomis pagal suderintą projektą su Urbanistikos ir architektūros skyriumi 1992 m. balandžio 7 d., šiam statiniui ieškovė išdavė leidimą eksploatacijai ir komercinei veiklai vykdyti. Žemės nuomos mokestį mokėjo nuo 1993 m. iki 2002 m., iš viso 554,68 Lt (vidutiniškai 69 Lt per metus). Įsteigus licencijų ir paslaugų skyrių, ieškovė nustatė rinkliavą 8136 Lt į metus, t. y. 117 kartų didesnį. 2009 m. liepos 21 d. raštu kreipėsi į licencijų skyrių, prašydamas sumažinti rinkliavos mokestį, leisti mokėti pagal Kauno m. tarybos 2000 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 246 365 Lt į metus, tačiau prašymas nebuvo išspręstas. Su komisijos 2009 m. liepos 1 d. posėdžio protokolo Nr. 29-13-15 nutartimi siūlyti Urbanistikos skyriui nederinti paviljono vietos plano nebuvo supažindintas, neturėjo galimybės jos ginčyti. Komisija nesigilino į statinio kategoriją, jo paskirtį. Paviljonas atitiko keliamus reikalavimus. Paviljoną reikalauja nugriauti, nes jis yra apie 100 metrų nuo prekybos centro „Maxima“, prekybos centro „Šilas“. Paviljono nugriovimas sudarytų didelius nuostolius vertinant išlaidas statinio pastatymui, bendrovės įregistravimui ir kt. Dėl didelių mokesčių 2000 m. prekybinę veiklą nutraukė, todėl patyrė nuostolius. Pagal 2006 m. liepos 13 d. nuomos sutartį paviljoną išnuomojo E. L., kuri veiklos nevykdė, negavusi leidimo prekiauti. 2008 m. gruodžio 1 d. su UAB „Tostadus“ sudarė patalpų panaudos sutartį, tačiau Kauno m. savivaldybės licencijų skyrius nurodė atlikti tam tikrus reikalavimus. Juos įvykdžius, leidimo komercinei veiklai neišdavė. 2009 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Seimo narius K. G., S. S. dėl mokesčių sumažinimo UAB „Vyturys“ paviljonui ir dėl paviljono vietos plano pratęsimo trejiems metams. Nuo 2000 metų iki šiol rašė raštus į savivaldybę ir kitas institucijas, siekiant tęsti bendrovės veiklą. Susirašinėjimai, bendrovės veiklos sustabdymas dėl didelių mokesčių padarė įtaką sveikatos pablogėjimui, patyrė didelę dvasinę traumą, nuo 1998 m. yra II grupės invalidas. Kadangi yra sužlugdytas, netekęs santaupų ir sveikatos, prašo priteisti iš ieškovės neturtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti laikinąjį statinį – paviljoną arba jį nugriauti ir sutvarkyti teritoriją, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leido ginčo statinį nugriauti ieškovei ir sutvarkyti teritoriją, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Priešieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovas daugiau kaip penkis metus žinojo ieškovės ketinimus statinio atžvilgiu. Neskųsdamas ieškovės sprendimų, išreiškė savo sutikimą. Sprendė, kad atsakovui neturint galiojančio kiosko vietos plano, kuriame būtų nustatytas laikino nesudėtingo statinio naudojimo terminas, nepateikus kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų, nėra teisinės galimybės paviljonui šioje vietoje likti, jo nenukeliant. Neturi teisinės reikšmės atsakovo argumentai apie ginčo statinio stacionarumą, apie tai, kad jis stovi nuo 1992 metų, kad yra elektros įvadas. Atsakovo pasvarstymai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti įrodymais. Atsakovas neįrodė, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė jam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą. Nenustatė CK 6.246-6.250 straipsniuose nurodytų ieškovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visumos: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas bylą išnagrinėjo neįvertinus archyvinio prekybinio paviljono projekto bei projekto reklamos, atliktos „Rodiklio“ darbuotojos M. Š.. Teismas neišnagrinėjo 2009 m. gegužės 28 d. Urbanistikos skyriaus rašto Nr. 40 dėl paviljono nugriovimo. Neatsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės 2009 m. liepos 1 d. posėdžio protokolo Nr. 29-13-15 nutarimą nederinti UAB „Vyturys“ kiosko pastatymo termino plano. Protokolas yra naikintinas. Teismas neišnagrinėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje V. P. rašto dėl pasenusio Kauno m. tarybos 2000 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. 246 apskaičiuojant vietinę rinkliavą formulės pagrįstumo. Neišnagrinėjo 2009 m. spalio 13 d. prašymo Nr. 25-187 dėl priėmimo pas merą aplinkybių ir gauto atsakymo. Teismas nurodė, kad ieškovė neturi jokių dokumentų dėl paviljono nuomotojos E. L. leidimo prekiauti, tačiau Kauno m. savivaldybės licencijų ir paslaugų departamentas 2006 m. liepos 27 d. išdavė raštą Nr. 29-2-1360 dėl E. L. prekybos leidimo, sumokėta 87 Lt rinkliava grąžinta. Dėl dokumentų pradanginimo būtinas naujas teisminis bylos nagrinėjimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismai neatskleidė bylos esmės, dėl ko gali būti neteisingai išspręsta byla. Teismas šiuos principus pažeidė.
Sprendimas nugriauti paviljoną per mėnesį bei sutvarkyti teritoriją neatitinka realių atsakovo galimybių, teismas neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę. Atsakovas yra 80 metų amžiaus, turi 2 grupės neįgalumą, nedarbingas, serga nepagydomomis ligomis. Sprendimas priimtas žiemą, oro sąlygos (sniegas ir audros) neleido vykdyti darbų, nes oro temperatūra siekė iki -20 laipsnių. Neatsižvelgė į tai, kad statinys yra ne kioskas, kurį būtų galima nukelti kranu ir nuardyti 4 kampų plyteles, o 81 m² paviljonas, kuris turi 6x0.5 m skardinių lapų stogą sujungtais varžtais su metaliniais kampuočiais apatiniame karkase su pakabinamomis lubomis. Metalinio karkaso vamzdžiai yra įbetonuoti į stulpinius pamatus, po grindimis sukloti kanalizacijos vandentiekio vamzdžiai, aikštelė išklota betoninėmis plytelėmis. Įrengta vietinė signalizacija, judesio davikliai, aparatūra, elektroninė instaliacija. Paviljono nugriovimas sukeltų daugybę problemų, kadangi nebūtų kur talpinti vertingus daiktus (stalai, kėdės, krosnelė, dujinė viryklė, šildymo prietaisai, boileris), kuriuos reikėtų kažkur saugiai padėti. Paviljoną statė 2 metus, dėl to jo nugriovimo bei teritorijos sutvarkymo terminas turėtų būti 1 metai.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Nepagrįstas atsakovo argumentas dėl per trumpo nugriovimo termino. Atsakovas ne vienerius metus žinojo apie savo pareigą nugriauti paviljoną, tačiau gera valia to nepadarė. Atsakovas neprašė suteikti ilgesnį terminą. Tokį prašymą gali teikti teismo sprendimo vykdymo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas nenurodė nei vieno argumento, kaip teismas neatsižvelgė į jo nurodytus dokumentus. Nepagrįstai teigia, kad teismas neišnagrinėjo 2009 m. gegužės 28 d. rašto Nr. 40-2-812. Šis raštas yra vienas iš daugelio raštų, kuriuose nurodoma pareiga atsakovui nugriauti ginčo paviljoną. Atsakovui kreipusis į Kauno miesto savivaldybės merą 2009 m. lapkričio mėnesį, buvo nuspręsta pritarti ginčo objekto naudojimui dar vieneriems metams, pateikiant raštišką tuometinių namo gyventojų daugumos sutikimą, tačiau jis to nepadarė. Atsakovo neveikimas ir prašomų papildomų dokumentų nepateikimas sąlygojo, kad ieškovė negalėjo įteisinti paviljono stovėjimo mieste.
Komisijos nutarimas siūlyti Urbanistikos skyriui nederinti UAB „Vyturys“ paviljono vietos plano pratęsimo neskirtas tiesiogiai atsakovui. Komisija yra sudaryta Kauno miesto savivaldybės administracijos vidaus darbo organizavimui. Apie Urbanistikos skyriaus sprendimą atsakovas buvo informavo 2009 m. liepos 9 d. raštu Nr. 40-2-1013. Rašto ar komisijos nutarimo atsakovas neginčijo, tokio reikalavimo nekėlė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Kauno miesto savivaldybė neturi duomenų apie paviljono nuomotojos E. L. kreipimąsi į Kauno miesto savivaldybę dėl leidimo prekiauti. Nėra galimybės patikrinti, ar prieš dešimt metų ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl prekybos ginčo paviljone. Kauno miesto savivaldybės institucijų ir įstaigų 2006 m. dokumentacijos plane nustatyta, kad gyventojų pareiškimai, pasiūlymai, skundai ir jų nagrinėjimo dokumentai saugomi 5 metus, o gauti dokumentai – 3 metus. Leidimas prekiauti ginčo paviljone nebuvo išduotas, nes šie dokumentai saugomi dešimt metų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė faktines bylos aplinkybes nepažeidžiant CPK normų, apeliaciniame skunde kitos nagrinėtinos aplinkybės nenurodytos, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl laikinojo statinio nugriovimo, tam nustatydamas vieno mėnesio terminą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl nevertintų įrodymų sprendžiant dėl laikinojo statinio nugriovimo
Ginčo statinys (prekybos paviljonas) yra laikinas, atsakovo pastatytas 1992 m. Žemės sklypas po šiuo statiniu atsakovui nėra išnuomotas. Remiantis Statybos įstatymo 35 straipsnio 3 punktu, pastatytas ar nebaigtas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.
Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl paviljono pastatymo termino, kuris pagal 1992 m. projektą galėjo būti tęsiamas kas 3 metai, bet ne ilgiau 10 metų, t.y. iki 2002 m. 2003 m. gegužės 29 d. Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-252 buvo patvirtinta Prekybos (paslaugų teikimo) vietų Kauno viešosiose vietose planų (schemų) rengimo ir derinimo tvarka. Pagal šios tvarkos II skyriaus 15 punktą anksčiau suderintų prekybos (paslaugų teikimo) vietų planų (schemų) galiojimas pratęsiamas 3 metams, bet ne ilgiau kaip 10 metų, jeigu planuojamoje teritorijoje neįsigalioja nauji teritorijų planavimo dokumentai ar sprendiniai, nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai. Paviljono pastatymo termino pratęsimo klausimą apsvarsčius Kauno m. savivaldybės komisijoje, skirtoje nagrinėti problemoms, susijusioms su kioskais ir paviljonais, 2009 m. liepos 1 d. posėdyje protokolu Nr. 15 nuspręsta ginčo statinio pastatymo termino nepratęsti, nederinant paviljono vietos plano (t. 1 b.l. 61, 106-107). Tarp šalių vyko derybos dėl pastatymo termino pratęsimo, tačiau terminas nebuvo pratęstas (t. 1 b.l. 48, 53). Kauno m. savivaldybės Urbanistikos skyrius 2009 m. liepos 9 d. raštu Nr. 40-2-1013 pranešė atsakovui dėl laikino statinio pastatymo termino nepratęsimo ir nurodė jį nukelti.
Vadovaujantis Kauno m. savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-185 patvirtinto „Laikino prekybos (paslaugų teikimo) paskirties statinių (kioskų, paviljonų) ar jų liekanų pašalinimo, pasibaigus statinių panaudojimo ar kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje vietoje sutarties galiojimo terminui, organizavimo aprašo“ 9 punktu, pasibaigus kioskų ir paviljonų naudojimo ar kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje vietoje sutarties, sudarytos kiosko, paviljono savininko su Kauno m. savivaldybe, galiojimo terminui, kiosko, paviljono savininkas per 15 kalendorinių dienų savo lėšomis privalo pašalinti iš paskirtos prekybos vietos kioskus ir paviljonus. Šios nuostatos atsakovui buvo išaiškintos ieškovės 2011 m. sausio 6 d. raštu Nr. R15-6-(J1136/4), 2014 m. gegužės 9 d. raštu Nr.(33.208)-R-2967. Atsakovės sprendinių dėl laikino statinio pastatymo termino nepratęsimo apeliantas neginčijo nei administracine, nei ginčo teisenos tvarka, todėl jo argumentai dėl paviljono projekto atitikties, vietinės rinkliavos dydžio, paviljono nuomotojos leidimo prekiauti neišdavimo atmestini kaip neturintys reikšmės ieškinio pagrindu esančių aplinkybių teisiniam įvertinimui.
Nutarties 10-12 punkto argumentai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė išnagrinėtos bylos esmę, todėl netenkintinas apelianto prašymas dėl jos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl statinio nugriovimo termino
Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo vieno mėnesio statinio nugriovimo termino nustatymo, todėl dėl jo pasisako apeliacinės instancijos teismas.
Lokalinis teisės aktas laikino statinio nugriovimui nustato 15 dienų terminą, Statybos įstatymo 35 straipsnis tokio termino nenustato, todėl pagal analogiją vadovautinasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią privalomieji nurodymai dėl statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo turi būti įvykdyti per 6 mėnesius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas proporcingai užtikrina abiejų šalių interesus – apeliantas jokiais įrodymais nepagrindė, kad laikino tipo statinio nugriovimui techniškai yra būtinas ne mažesnis nei vienerių metų terminas, ieškovė byloje nepateikė duomenų apie tokius viešojo intereso užtikrinimo aspektus, dėl kurių yra būtinas skubus paviljono, stovinčio 24 metus, nugriovimas. Atsižvelgiant į atsakovo amžių (81 metai) ir sveikatos būklę (1998 m. nustatytas nedarbingumas be termino), iš dalies galinčius apsunkinti sprendimo įgyvendinimą (pvz., sutarčių dėl griovimo ir sklypo sutvarkymo darbų sudarymą), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 6 mėnesių terminas sprendimo įvykdymui yra tinkamiausias (CPK 185 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Priėmęs teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados dėl statinio nugriovimo termino, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad paliekamas galioti sprendimas dėl ginčo esmės, pasisakant tik dėl sprendime nurodytų veiksmų įvykdymo termino, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys). Duomenų apie apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
Pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi 125,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas apeliantui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl ši suma iš jo valstybei priteistina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas vieno mėnesio laikinojo statinio nugriovimo terminas, įpareigojant atsakovą sprendime nurodytus veiksmus atlikti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,00 (šimtą dvidešimt penkis ) Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.