Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl skolininkės J. P. turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. P., antstolė E. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš kartu su pareiškimu teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal 2008 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2850,27 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudai, nustatyta jog skolininkė niekur nedirba, turto ar pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, negauna. 2012 m. lapkričio 27 d. antstolės E. M. patvarkymu, nustačius, kad skolininkės sutuoktinis V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gauna pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini), areštuotos V. P. iš veiklos gautos pajamos, viršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos dydį. 2012 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gavo antstolio pasiūlymą iki 2012 m. gruodžio 14 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad J. P. ir V. P. santuoką sudarė 2000 m. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o prievolė pagal 2008 m. balandžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado santuokos sudarymo metu (civilinės byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Įrodymų, patvirtinančių skolininkės sutuoktinio sutikimą sandoriui sudaryti ar įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, į bylą nepateikta, todėl laikytina, kad J. P. prievolė yra asmeninė, taigi, remiantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, kreditoriaus reikalavimams patenkinti nepakankant turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galimas išieškojimas iš bendro turto sutuoktinio dalies.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.) Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis dirba, areštavo jo darbo užmokestį ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnį individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad J. P. ir V. P. turi du nepilnamečius vaikus: V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečių vaikų interesus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti, kad skolininkei J. P. priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, gaunamų iš V. P., darbinės veiklos.

Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, nenustatinėja išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio, kurios bus išskaičiuojamos iš skolininkės J. P. sutuoktinio V. P. darbo užmokesčio, kadangi antstolis, teikdama patvarkymą V. P. darbovietei, privalės nurodyti skaičiavimo tvarką, reglamentuojamą CPK 736 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad 1/3 dalis V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio, gaunamo dirbant UAB (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.