Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-19 · Administracinė byla Nr. I-1672-821/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
I-1672-821/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04562-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
P. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1672-821/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04562-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5000 Eur neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. atlyginti (b. l. 1–2).

Skunde nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. dėl jam nepaaiškintų priežasčių buvo uždarytas ir laikomas baudos izoliatoriuje (kamerų tipo patalpoje) nežmoniškomis kalinimo sąlygomis, nes nebuvo užtikrinta teisė į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, didelė kameros ploto dalis užimta baldais. Teigė, kad nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro būdavo atimama patalynė, langas iki galo neatsidarė, nebuvo ventiliacijos, trūko oro, kameroje degė tik viena lempa, be gaubto, be to, negalėjo rūkyti. Taip pat nurodė, kad į lauką pasivaikščioti vedė tik 1 valandai, nors turėjo leisti 2 valandas praleisti lauke. Teigė, kad 15 min., skirtų nusiprausti duše nepakakdavo, patalynę keisdavo tik kas 2-3 savaites. Dėl tokių salygų pareiškėjui teko gerti antidepresantus.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–12).

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. atliko jam paskirtą nuobaudą už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą kamerų tipo patalpoje Nr. 1K. 2018 m. gruodžio 1 d. pareiškėjui atsisakius būti jam administracijos paskirtame būryje bei nevykdant teisėtų pareigūnu nurodymų eiti į jam paskirtą būrį, pareiškėjas laikinai 2018 m. gruodžio 1 ir 2 dienomis buvo laikinai izoliuotas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (savaitgalio metu). Nurodė, kad kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas – 13,05 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,65 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas yra apie 4,35 kv. m, kuris Vilniaus PN vertinimu, atitinka teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, privalo būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą plotą, kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik išimtinai toje patalpoje esantys nuteistieji. Patalpa yra pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į lauką arba kitas patalpas. Kamerų tipo patalpų ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų durys turi tik vieną išėjimą, t. y. išėjimą į bendrąjį sektoriaus koridorių. Sanitarinis mazgas, esantis minėtose patalpose, atsakovės atstovo vertinimu, neturėtų būti vertinamas kaip atskira patalpa.

Vilniaus PN pabrėžė, kad patekimas į kamerų tipo patalpą priklausė išimtinai nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti kamerų tipo patalpose atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose. Nurodė, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui nuo 23 val. iki 7 val. Dėl rūkymo pažymėjo, kad Vilniaus PN turi pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimo rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, todėl visose kamerų tipų patalpose yra draudžiama rūkyti. Nuteisėtiesiems kiekvieną dieną suteikiama galimybė pasivaikščioti lauke specialiai įrengtuose pasivaikščiojimų kiemeliuose, kuriuose nuteistieji pasivaikščiojimų metu turi galimybę rūkyti.

Visose PN Vilniaus drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Kamerų tipo patalpoje Nr. 1K įrengtas tvarkingas plastikinis langas. Jokių nusiskundimų dėl minėtoje patalpoje įrengto lango, prastos vėdinimo galimybės, temperatūros, padidėjusios drėgmė, pelėsio Vilniaus PN nėra gavusi. Pažymėjo, kad ir pareiškėjas į įstaigos administraciją dėl skunde nurodytų aplinkybių nėra kreipęsis.

Vilniaus PN griežtai laikosi nuteistiesiems nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos, kiekvieną dieną nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose suteikiami įstatyme nustatytos trukmės (1 valandos) pasivaikščiojimai gryname ore.

Dėl galimybės nusiprausti duše atliekant nuobaudas drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose nurodė, kad nuteistiesiems įrengta dušų patalpa pilnai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Nurodė, kad Vilniaus PN kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi dušu grafikas, užtikrinantis, kad kiekvienas kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantis nuteistasis turėtų galimybę kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsižvelgiant į nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose skaičių, kiekvienam nuteistajam sudaryta galimybė praustis 30 min.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN 2018 m. gruodžio 1 d. – 2018 m. gruodžio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) laikotarpiu.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis taip pat nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų jį laikant per mažo ploto kameroje, kai laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 1K.

Nustatyta, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto V. J. (V. J.) 2018 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 39-362 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l. 91) ir Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros 2018 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 39-365 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l. 90) pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (savaitgalio metu), nes raštu pareiškė, kad atsisako eiti į administracijos paskirtą 3 būrį (b. l. 16; 18). Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 28-1759 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 84) pareiškėjui skirta nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpoje. Su šiuo nutarimu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas tą pačią dieną, todėl pareiškėjo teiginys, kad į kamerų tipo patalpas jis uždarytas dėl jam nežinomų ir nepaaiškintų priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pataisos įstaigos direktoriaus nutarime nurodyta, kokius bausmės atlikimo režimo pažeidimus ir kada pareiškėjas padarė. Iš rezoliucijos ant minėto nutarimo matyti, kad paskirta kamerų tipo patalpa Nr. 1K. Remiantis Vilniaus PN pastato IN3/P pirmo aukšto (baudų izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų) planu (b. l. 24), kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas – 13,05 kv. m (iš jų 1,65 kv. m. užima sanitarinis mazgas), pažymėta, kad įrengtos 3 miegamosios vietos. Skunde pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas dviese, t. y. su kitu nuteistuoju.

Pareiškėjo manymu, apskaičiuojant jam tekusį plotą kameroje, iš bendro ploto turėtų būti išskaičiuojami sanitarinis mazgas ir baldai.

Pareiškėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalus gyvenamųjų patalpų ploto normą pataisos įstaigose nustatė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.² papunktis, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar pareiškėjo atžvilgiu galima konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, baldų ir sanitarinio mazgo plotai neišskaičiuojami iš bendro kamerų ploto. Nors šioje kamerų tipo patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos, skunde pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas dviese, t. y. su kitu nuteistuoju. Tokiu atveju pareiškėjui kamerų tipo patalpoje Nr. 1K teko ne mažiau kaip 6,53 kv. m. ploto, taigi 3,6 kv. m ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas. Kaip minėta, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus EŽTT praktikoje taikomas 3 kv. m standarto laikymasis, todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimui skirtas laikas yra tik 1 valanda per dieną.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuteistųjų, atliekančių BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą (perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų) laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose, pagal kurias kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantys nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, šiose patalpose jis atlikinėjo drausmės nuobaudą, kuri jam buvo skirta už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus. Patekimas į šias patalpas priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti kamerų tipo patalpose atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose. Be to, atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Vilniaus PN yra griežtai laikomasi nuteistiesiems nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos, kiekvieną dieną nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose suteikiami įstatyme nustatytos trukmės pasivaikščiojimai gryname ore. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo nuomone, per trumpo pasivaikščiojimo laiko būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją prašydamas suteikti galimybę pratęsti pasivaikščiojimo laiką arba teikė skundus dėl pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą ribojimo. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam buvo leista po 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų analizuojamu aspektu nepažeidė.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, patalpose prasta ventiliacija, drėgna, jautėsi šaltis.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (11.6 papunktis). Gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai (11.5 punktas). Gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Eksploatavimo taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (11.8 punktas). Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma 134:2015) įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Atsakovės atstovas Vilniaus PN pateikė paaiškinimus, kad gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Atsakovės atstovas paaiškino, kad dėl higienos normų neatitikimo kamerų tipo patalpoje Nr. 1K Vilniaus PN nėra gavusi jokių skundų. Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamo apšvietimo, ventiliacijos ir drėgmės kamerų tipo patalpoje Nr. 1K, dokumentų, kuriuose minėtoje kamerų tipo patalpoje būtų užfiksuoti higienos normų pažeidimai, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su netinkamu apšvietimu, ventiliacija, drėgme ir netinkama oro temperatūra kamerose, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nusiprausti po dušu turėjo galimybę tik vieną kartą per savaitę iki 15 minučių, o tokio laiko jam neužtekdavo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Iš į bylą pateikto Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo 2016 m. kovo 31 d. Kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančių nuteistųjų prausimosi duše grafiko Nr. 14-1080 (b. l. 25) matyti, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 1K esantiems nuteistiesiems sudaryta galimybė praustis šeštadieniais - neporiniais šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 9.30 val., o poriniais šeštadieniais nuo 21.00 val. iki 21.30 val. Taigi suteikiamas 30 minučių trukmės maudymosi laikas kartą į savaitę. Pažymėtina kad pareiškėjas neneigia, kad galėjo praustis po dušu vieną kartą per savaitę, o pareigos laisvės atėmimo vietų įstaigoms užtikrinti galimybę nuteistiesiems praustis dažniau teisės aktai nenumato. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad dėl sveikatos būklės jam būtų buvęs būtinas prausimasis duše dažniau nei vieną kartą per savaitę, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl prausimosi trukmės ar dažnumo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas taip pat teismui skunde nurodė, kad nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro būdavo atimama patalynė, patalynę keisdavo tik kas 2-3 savaites.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 220 punkte įtvirtinta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Remiantis Nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, dienotvarkės, patvirtintos Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3-76 (b. l. 28–29) 15 punktu, nepertraukiamas miegas numatytas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Dėl patalynės keitimo dažnumo, teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę. Pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpoje, tuo tarpu pareiškėjas nurodo, kad patalynė keičiama tik kas 2-3 savaites. Tačiau pareiškėjas kamerų tipo patalpoje neišbuvo 3 savaičių, todėl teismo vertinimu, šis pareiškėjo teiginys vertintinas kritiškai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN veikė pažeisdama teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad būdamas kamerų tipo patalpoje negalėjo rūkyti.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos HN 134:2015 7 punktas taip pat numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, Vilniaus PN administracija turi pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Pažymėtina, kad pareiškėjas, atlikdamas drausminę nuobaudą turėjo teisę kasdien iki 1 valandos pasivaikščioti lauke specialiai įrengtame kiemelyje (b. l. 33), kuriame, esant poreikiui, galėjo rūkyti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Pareiškėjas teigia, kad dėl to, jog buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, jis patyrė stresą, skausmą, depresiją, teko gerti antidepresantus. Pareiškėjo teiginius dėl antidepresantų vartojimo paneigia Vilniaus PN 2019 m. kovo 28 d. rašte Nr. 9-1777 (b. l. 54) pateikta informacija, kuria remiantis pareiškėjo asmens sveikatos kortelėje duomenų apie jam diagnozuotą depresiją nėra. Gydytojo psichiatro įrašuose buvo nustatytos diagnozės: F60.30 ((duomenys neskelbtini) diagnozuotas nuo 2013 m. liepos 29 d.), F51.0 ((duomenys neskelbtini), diagnozuotas nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d.), F11.3 (((duomenys neskelbtini) diagnozuoti 2017 m. balandžio 6 d.). Teismo vertinimu, nurodyti sveikatos sutrikimai nesusiję su pareiškėjo laikymu kamerų tipo patalpoje Nr. 1K ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d., nes atsirado žymiai anksčiau nei pareiškėjas buvo uždarytas į ginčo kamerų tipo patalpą.

Teismas pažymi, kad neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Todėl praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017 yra pažymėjęs ir tai, kad visiškai natūralu, jog kalinamas asmuo jaudinasi dėl jo atžvilgiu vykstančio proceso (ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme), todėl identifikuoti, koks būtent neigiamas veiksnys sukėlė pareiškėjui sveikatos sutrikimus (pvz., nemigą, širdies veiklos sutrikimus ir pan.) nėra galimybės. Atitinkamai, apžvelgiamoje byloje nuspręsta, kad konstatuoti tokius sveikatos sutrikimus kaip laisvės atėmimo vietos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) pasekmę, susijusią priežastiniu ryšiu būtent su šiais neteisėtais veiksmais, nėra pagrindo.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė