Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-10-12 · Civilinė byla Nr. 2VP-10162-907/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-12
Bylos Nr.
2VP-10162-907/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08654-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Pareiškėjas
UAB „Adista“
Suinteresuotas asmuo
S. V., G. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-10162-907/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08654-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.5.1.17 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Adista“ prašymą suinteresuotiems asmenims S. V., G. V. ir antstolei Vaivai Šimkienei dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Adista“, būdamas išieškotoju vykdymo procese, pateikė prašymą teismui nustatyti skolininko S. V. turto dalį, lygią ½ G. V. vardu registruoto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ gaunamų pajamų iš darbo santykių bei socialinio draudimo išmokų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine, taip pat nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), S. V. dalį bei juo naudojimosi tvarką.

Suinteresuotas asmuo antstolė Vaiva Šimkienė 2016-10-10 raštu informavo teismą, jog 2016-09-14 buvo gauta G. V. vedybų (povedybinė) sutartis, todėl šiuo pagrindu 2016-09-15 buvo išsiųstas kreditoriams Pasiūlymo naikinimas bei panaikinti visi apribojimai, taikyti G. V..

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys S. V. ir G. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo prašymą atmesti, nes 2010-02-02 tarp S. V. ir G. V. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kur nustatytas visiško atskirumo turto teisinis režimas. 2016-09-30 G. V. atleista iš darbo (duomenys neskelbtini), todėl šiuo metu negauna jokių pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu. Antstolė, gavusi vedybų (povedybinę) sutartį, panaikino 2016-09-13 savo patvarkymą ir visus apribojimus G. V. atžvilgiu. Be to, Šiaulių apylinkės teismas jau yra priėmęs nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-8880-907/2016 tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, kurioje 2016-09-21 nutartimi kito kreditoriaus prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo atmestas, nutartis įsiteisėjusi. Mano, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesine padėtimi ir nutyli šiuos svarbius faktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Adista“ papildomų prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/16/03050 pagal 2016-07-27 Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-8519/2016 dėl 54279,17 Eur skolos išieškojimo iš S. V. UAB „Adista“ naudai. Kadangi skolininkas S. V. oficialiai negauna jokių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, todėl turėtų būti nustatyta skolininkui S. V. priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. S. S. Valiaus sutuoktinės G. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos – darbo užmokestis iš darbovietės (duomenys neskelbtini) bei išmokos iš VSDFV turėtų būti pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 667 str., pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko S. V. turto dalies, kuri yra bendra jungtinė nuosavybė su sutuoktine G. V., nustatymo.

Antstolės pasiūlymu pagal CPK 667 str. 1 d. pareiškėjas UAB „Adista“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko S. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas iš jų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad 2010-02-02 Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės Dalios Jungevičienės buvo patvirtinta vedybų (povedybinė) sutartis (84-90 v. b. l.), vedybų sutarčių registre ji įregistruota 2010-02-03 (91 v. b. l.). Pagal CK 3.82 straipsnį, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą (CK 3.83 str. 1 d.). Iš 2010-02-02 Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės Dalios Jungevičienės patvirtintos vedybų (povedybinės) sutarties turinio matyti, kad visas turtas, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis, įgytas vieno sutuoktinio vardu santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos, bus laikomas tą turtą įsigijusio sutuoktinio, kurio vardu jis įregistruotas viešajame registre, asmenine nuosavybe, piniginės lėšos, įneštos santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu turtas įregistruotas ar kurio vardu sąskaita atidaryta, pajamos ir vaisiai gauti po šios sutarties pasirašymo dienos, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio tas turtas yra (sutarties 2 straipsnis, 2.1.1 p., 2.1.3 p., 2.1.4 p.). Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento (sutarties 4.1 p.). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi iki povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu po šios sutarties sudarymo turtas, įgytas vieno sutuoktinio vardu santuokos metu iki ir po šios sutarties pasirašymo dienos yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi, buvusio sutuoktinio turtas, pajamos, šiuo metu gaunamos iš darbinės ar kitokios veiklos, nėra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe, jie kitam sutuoktiniui, šiuo atveju – skolininkui, nepriklauso, išieškoti iš jų nėra galima. Suinteresuotas asmuo antstolė Vaiva Šimkienė 2016-10-10 raštu informavo teismą, jog 2016-09-14 buvo gauta G. V. vedybų (povedybinė) sutartis, todėl šiuo pagrindu 2016-09-15 buvo išsiųstas kreditoriams Pasiūlymo naikinimas bei panaikinti visi apribojimai, taikyti G. V.. Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos matyti, jog 2016-09-15 buvo panaikinti 2016-09-13 patvarkymai, areštas, taikytas G. V. turtui, ir 2016-09-13 pasiūlymas dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, apie tai buvo informuotas kreditorius UAB „Adista“ (100-107 v. b. l.), tačiau nepaisant to, jis vis tiek 2016-10-04 pateikė teismui prašymą, taip aiškiai piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, ir apie tai žinodamas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymo dėl pareiškimo atsiėmimo ar atsisakymo.

Iš suinteresuotų asmenų pateikto 2016-09-30 (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymo dėl atleidimo iš darbo Nr. 16/D-73 matyti, kad G. V. pagal LR DK 127 str. 1 d. yra atleista iš darbo nuo 2016-09-30, vadinasi, ji jokių su darbu susijusių pajamų šiuo metu net negauna.

Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog vedybų (povedybinės) sutarties 3.3 punkte aiškiai nurodyta, jog šalys susitaria, kad kiekviena iš jų iki santuokos ar santuokos sudarymo metu už savo prisiimtas prievoles, skolinius įsipareigojimus atsako tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Kitos šalies turtas ar teisės dėl to negali nukentėti, išskyrus atvejus, jeigu prisiimtos prievolės, skoliniai įsipareigojimai yra bendri ar buvo prisiimti šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje skola pareiškėjui atsirado dėl S. V. asmeninės skolos UAB „Adista“. Kad skola yra asmeninė S. V. prievolė, prašyme pripažįsta ir pats pareiškėjas. Byloje nenustatyta, jog minėti skoliniai įsipareigojimai buvo abiejų sutuoktinių bendrai prisiimti ar atsirado dėl šeimos poreikių tenkinimo, todėl už minėtus skolinius įsipareigojimus skolininkas S. V. pagal sutarties 3.3 punktą atsako tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, G. V. turtas (taip pat ir piniginės lėšos) negali nukentėti.

Pabrėžtina dar ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016-09-21 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-8880-907/2016 tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurioje nutartimi kito kreditoriaus prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo atmestas, nutartis įsiteisėjusi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-8880-907/2016, kurioje kito kreditoriaus prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo S. V. ir G. V. atžvilgiu buvo atmestas, įsiteisėjo. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl pareiškėjas minėtoje nutartyje nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad nustatyti skolininko S. V. turto dalį, lygią ½ G. V. vardu registruoto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ gaunamų pajamų iš darbo santykių bei socialinio draudimo išmokų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine, nėra jokio pagrindo, nes 2010-02-02 tarp S. V. ir G. V. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kur nustatytas visiško atskirumo turto teisinis režimas,- turi prejudicinę galią, jo pakartotinai įrodinėti nereikia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas nustatyti skolininko S. V. turto ir pajamų dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su G. V., naudojimosi turtu tvarką, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad pagal 593 straipsnio nuostatas vykdymo procese pareikšti prašymai dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo (CPK 667 str.) nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. konsultacija Nr. A3-87. Teismų praktika. 2003, 20), todėl vadovaujantis CPK 87 str. 2 d. sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo UAB „Adista“ prašymą atmesti.

Grąžinti pareiškėjui UAB „Adista“, į. k. 302903990, 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, sumokėtą 2016-09-21 įmokos mokėjimo kvitu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolės Vaivos Šimkienės kontorai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Asta Čebatoriūtė