Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Kinderienei, ieškovams S. Š. ir D. Š., ieškovų S. Š., D. Š., V. P. ir A. P. atstovei advokatei Jovitai Usonytei, atsakovų atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų DNSB „Dalgvista“ atstovui S. Š., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. Š., D. Š., V. P. ir A. P. ieškinį atsakovams N. Z., M. Z. (M. Z.), trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų DNSB „Dalgvista“ dėl pripažinimo teisės atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų DNSB „Dalgvista“ atsliepimo į iekšinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad yra ieškovų pusėje, todėl ieškinį palaiko ir prašo tenkinti. Paaiškino, kad problemos dėl namo rekonstrukcijos tęsiasi nuo 2005 metų. Atsakovai pradžioje sutiko su namo rekonstrukcijos darbais, vėliau – ignoravo. DNSB „Dalgvista“ išpylė betoninį pagrindą fasado šiltinimui, nes reikėjo sutivirtinti esamus. Ieškovai norėtų ne tik atlikti namo renovacijos darbus, bet ir rekonstrukcijos darbus, t.y. 1,2 m paaukštinti neįrengtą pastogę, kurios kaštai atsakovams sudaytų 9500,00 Lt. Kadangi rekonstrukcijos darbai, t.y. 1,2 m neįrengtos pastogės paaukštinimas, nėra būtini namo išlaikymo darbai, ieškovai sutinka savo sąskaita paaukšinti 1,2 m atsakovams priklausančios neįrengtos pastogės vidines ir išorines sienas. Būtina keisti namo stogą, nes skverbiasi vanduo, stogas –asbesto šiferis, pelyja.

Ieškovai ir atsakovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai (b.l. 24). 2004 m. spalio 7 d. ieškovai įsteigė DNSD „Dalgvista“ (b.l. 33, 101). 2005 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino ieškovų ir atsakovų pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nustatoma pagal 2005 m. vasario 18 d. G. M. paslaugų įmonės sudarytą planą. Taip pat šalys susitarė, kad ieškovai neprieštarauja, jog atsakovė N. Z. žemės sklypo dalyje statytų sandėliuką ir garažą, kurie būtų sublokuoti su namo priestatu, o atsakovė N. Z. neprieštarauja, kad ieškovai statytų namo priestatus, sublokuotus su namu ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Šalys taip pat susitaė, kad neprieštarauja dėl jų atliekamų butų rekonstrukcijos darbų (b.l. 22, 23). 2007 m. vasario 7 d. DNSB „Dalgvista" nariai susrinkime nutarė atlikti namo renovacijos darbus (priestatai, stogo keitimas, išorės apdaila ir kt.) (b.l. 10). 2007 m. kovo 27 d. DNSB „Dalgvista" nariai ir atsakovė susirinkime svarstė namo rekonstrukcijos darbus (b.l. 11). Atsakovė N. Z. minėto susirinkimo dalyvių sąraše nurodė, kad kad sutinka dėl namo stogo remonto ir namo renovacijos, o pasirašys namo rekonstrukcijos dokumentuose, kuomet bus parengtas bus projektas (b.l.12). 2007 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo atlikti namo apšiltinimo darbus be bendrasavininkų sutikimo (b.l. 65). 2008 m. liepos 8 d. DNSB Dalgvista" nariai ir patalpų savininkai nutarė dėl namo šiltinimo ir stogo rekonstrukcijos (b.l.13, 14) 2009 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos plėtros departamento direktorius patvirtino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadą (b.l.20). 2010 m. rugsėjo 6 d. atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl namo išorės apšiltinimo (b.l. 69). 2010 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareikalavo DNSB „Dalgvista“ pirmininko atlikti visus būtinus veiksmus dėl namo priežiūros (b.l.68). 2011 m. vasario 21d . ieškovai ir atsakovai sudarė „Naudojimosi negyvenamąja patalpa nustatymo sutartį“ (b.l. 105, 106,107, 108, 109). 2012 m. sausio 21 d. ir rugpjūčio 17d. DNSB „Dalgvista“ narių susirinkimuose buvo svarstomi keli gyvenamojo namo rekonstrukcijos variantai, tačiau nei į vieną šių susirinkimų atsakovai neatėjo, nors buvo informuoti registruotais laiškais (b.l. 15, 16, 17, 102). 2012 m. balandžio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius patvirtino Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182 gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (b.l. 21). Statinio apžiūros akte nurodyta, kad gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogas yra su defektais ir juos reikia šalinti (b.l.18, 19). Ieškovai pateikė stogo rekonstrukcijos lokalinę sąmatą (b.l. 28, 29). Ieškovai pateikė tris gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, pristatant priestatus, variantus (b.l. 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51,52). Ieškovai pateikė lokalinę sąmatą 1,2 m. sienos pakėlimui mansardai įrengti (b.l.129).

Dėl ieškovų reikalavimo pripažinti teisę ieškovams D. Š., S. Š.. V. P., A. P. atlikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, pristatant priestatus, darbus be atsakovu N. Z. ir M. Z. sutikimo pagal pridedamą 2A techninį projektą-20l2.05.30.TP.AŠ.0005, nereikalaujant iš atsakovų priteisti vidinių ir išorinių sienų paaukštinimo 1,2 m išlaidų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas

Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Pagal Lietuvos Respublikos civinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punkte, 8 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad norint gauti leidimą statinio statybai ar rekonstrukcijai būtinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Lietuvos Respublikos civinio kodekso 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame pastate vykdant rekonstrukcijos darbus neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, paaukštėja patalpos užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą rekonstrukcijai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai siekia atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, o atsakovai neduoda sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus. Namo rekonstrukcijos pasėkoje ir ieškovams ir atsakovams būtų paaukštinta 1,2 m. neįrengta palėpė. Atsakovai savo nesutikimui pagrįsti iš esmės nurodė vienintelį argumentą – padidėjusios išlaidos dėl 1,2 m paaukštintos neįrengtos pastogės, kurios kaštai atsakovams sudaytų 9552,95 Lt. Tačiau toks atsakovų argumentas paneigtinas, nes ieškovai teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydami, kad ieškovai padengs dėl rekonstrukcijos darbų susidariusias atsakovams priklausančios neįrengtos palėpės vidinių ir išorinių sienų paaukštinimo 1,2 m išlaidas.

Šioje vietoje derėtų pažymėti dar vieną aplinkybę.

Lietuvos Respublikos civinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad DNSB „Dalgvista" nariai priėmė atitinkamus sprendimus dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, atsakovai jų neginčijo. Todėl daytina išvada, kad atsakovai pritarė namo rekontrukcijos projektui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus bylos įrodymus, ieškovų ieškinys visiškai tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo S. Š. išlaidos šioje byloje yra šios: 1) 144,00 Lt dėl žyminio mokesčio sumokėjimo; 2) 1666,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo A. P. išlaidos šioje byloje yra 417,00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės V. P. išlaidos šioje byloje yra 417,00 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui S. Š. iš atsakovų N. Z. ir M. Z. lygiomis dalimis priteistina 1810,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui A. P. iš atsakovų N. Z. ir M. Z. lygiomis dalimis priteistina 471,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei V. P. iš atsakovų N. Z. ir M. Z. lygiomis dalimis priteistina 471,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 88, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 88, 93, 98, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų D. Š., S. Š., V. P., A. P. ieškinį visiškai tenkinti.

Pripažinti teisę ieškovams D. Š., S. Š.. V. P., A. P. atlikti pastato, esančio adresu Turistų g. l A, Klaipėda, unikalus numeris 2196-0018-8017, rekonstravimo, pristatant priestatus, darbus be atsakovu N. Z. ir M. Z. sutikimo pagal pridedamą 2A techninį projektą-20l2.05.30.TP.AŠ.0005 (b.l. 43, 44, 45, 46), ieškovams nereikalaujant iš atsakovų sumokėti atsakovų neįrengtos pastogės vidinių ir išorinių sienų paaukštinimo 1,2 m išlaidų.

Priteisti ieškovui S. Š. iš atsakovės N. Z. 905,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui S. Š. iš atsakovo M. Z. 905,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovės N. Z. 208,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovo M. Z. 208,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei V. P.,iš atsakovės N. Z. 208,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei V. P. iš atsakovo M. Z. 208,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.