Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1318-460/2014

(S) 25.3; 30.1; 30.2;30.3;30.9.1;30.12.2;

2014 m. lapkričio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-229-642/2014 pagal ieškovų S. Š., D. Š., V. P. ir A. P. ieškinį atsakovams N. Z., M. Z. (M. Z.), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų DNSB „Dalgvista“, dėl pripažinimo teisės atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo ir atsakovų N. Z., M. Z. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai ir atsakovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai (b. l. 24). 2004 m. spalio 7 d. ieškovai įsteigė DNSD „Dalgvista“ (b. l. 33, 101). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 29 d. patvirtino ieškovų ir atsakovų pasirašytą taikos sutartį, ja šalys susitarė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nustatoma pagal 2005 m. vasario 18 d. G. Mačiulskio paslaugų įmonės sudarytą planą. Taip pat šalys susitarė, kad ieškovai neprieštarauja, jog atsakovė N. Z. žemės sklypo dalyje statytų sandėliuką ir garažą, kurie būtų sublokuoti su namo priestatu, o atsakovė N. Z. neprieštarauja, kad ieškovai statytų namo priestatus, sublokuotus su namu, ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Šalys taip pat susitarė, kad neprieštarauja dėl jų atliekamų butų rekonstrukcijos darbų (b. l. 22, 23). 2007 m. vasario 7 d. DNSB „Dalgvista“ nariai susirinkime nutarė atlikti namo renovacijos darbus (priestatai, stogo keitimas, išorės apdaila ir kt.) (b. l. 10). 2007 m. kovo 27 d. DNSB „Dalgvista“ nariai ir atsakovė susirinkime svarstė namo rekonstrukcijos darbus (b. l. 11). Atsakovė N. Z. minėto susirinkimo dalyvių sąraše nurodė, kad sutinka dėl namo stogo remonto ir namo renovacijos, o pasirašys namo rekonstrukcijos dokumentuose, kuomet bus parengtas projektas (b. l.12). 2007 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo atlikti namo šiltinimo darbus be bendraturčių sutikimo (b. l. 65). 2008 m. liepos 8 d. DNSB „Dalgvista“ nariai ir patalpų savininkai nutarė dėl namo šiltinimo ir stogo rekonstrukcijos (b. l. 13, 14). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos plėtros departamento direktorius 2009 m. sausio 15 d. patvirtino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadą (b. l.20). 2010 m. rugsėjo 6 d. atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl namo išorės apšiltinimo (b. l. 69). 2010 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareikalavo iš DNSB „Dalgvista“ pirmininko atlikti visus būtinus veiksmus dėl namo priežiūros (b. l. 68). 2011 m. vasario 21 d. ieškovai ir atsakovai sudarė Naudojimosi negyvenamąja patalpa nustatymo sutartį (b. l. 105, 106,107, 108, 109). 2012 m. sausio 21 d. ir rugpjūčio 17 d. DNSB „Dalgvista“ narių susirinkimuose buvo svarstomi keli gyvenamojo namo rekonstrukcijos variantai, tačiau nė į vieną šių susirinkimų atsakovai neatėjo, nors buvo informuoti registruotais laiškais (b. l. 15, 16, 17, 102). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius 2012 m. balandžio 27 d. patvirtino Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182 dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo (b. l. 21). Statinio apžiūros akte nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas yra su defektais ir juos reikia šalinti (b. l.18, 19). Ieškovai pateikė stogo rekonstrukcijos lokalinę sąmatą (b. l. 28, 29). Ieškovai pateikė tris gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, pristatant priestatus, variantus (b. l. 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51,52). Ieškovai pateikė lokalinę sąmatą sienos pakėlimui 1,2 m mansardai įrengti (b. l. 129).

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog sutinka su ieškovų argumentu, kad apeliantai nepagrįstai išeina už ieškovų ieškinio ribų, kadangi ieškiniu buvo prašoma teismo pripažinti teisę atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovų sutikimo, o ne priteisinėti pinigines sumas – skolą už atliktus ar būsimus darbus ir panašiai. Kadangi atsakovai nesutinka su su pastato paaukštinimu susijusiomis išlaidomis, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovai šių išlaidų iš atsakovų ir nereikalaus (CPK 178 straipsnis). Bet kokiu atveju toks būsimų išlaidų padengimo klausimas nėra šios civilinės bylos dalykas, teismo sprendimas pripažinti ieškovų teisę rekonstruoti neįpareigoja atsakovų ateityje besąlygiškai apmokėti visas su rekonstrukcija susijusias išlaidas. Suprantama, kad ateityje, esant nesutarimams dėl patiriamų išlaidų namo rekonstrukcijai, toks klausimas bus sprendžiamas abipusių derybų būdu, o nepavykus – teisme. Pabrėžtina, kad šiuo metu netgi nėra fiziškai įmanoma detaliai žinoti galutinę rekonstrukcijos išlaidų sumą, tuo labiau kad situacija statybų sektoriuje ir statybinių medžiagų rinkoje nuolatos kinta, o atsakovų nesutikimas dėl rekonstrukcijos apie dešimt metų tik padidina būsimas namo rekonstrukcijos išlaidas, nes netinkamų namo konstrukcijų būklė tik blogėja ir to ištaisymas reikalauja vis didesnių kaštų.

Teisėjų kolegija mano, jog nepagristas yra atsakovų motyvas dėl to, kad architektūriniai reikalavimai įpareigoja techninio projekto rengimo metu atlikti papildomus tyrimus. Tuo tarpu, kaip numato 2012-04-27 Specialieji architektūros reikalavimai, „<..> projektuoti vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimu Nr. T2-177 patvirtintu detaliuoju planu, patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, sklypo pamatuose, sutartyje nurodytais apribojimais, projekto vadovui tiksliai nurodant apie jų ir norminių aktų išpildymą projekte ir DNSB „Dalgvista“ narių patalpų savininkų viešo aptarimo 2012-01-21 protokolu <...>“. Be to, ieškovai taip pat nenurodė tokių aplinkybių, kad reikės atlikinėti kokias nors statinio ekspertizes ir panašiai, tad atsakovų argumentai apie būtiną statinio konstrukcijų ekspertizę yra visiškai nepagristi. Visgi jeigu apeliantai mato tokios ekspertizės būtinybę, apeliantai turi galimybę patys savo išlaidomis tokią ekspertizę atlikti. Atsižvelgtina ir į tai, jog techninius projektus rengia kvalifikuoti specialistai projektuotojai, kurie visapusiškai įvertina laikančiųjų namo konstrukcijų patvarumą ir rengiamo techninio projekto atitiktį statybos reikalavimams. Be to, kaip nurodė ieškovai teismo posėdžio metu, pastato pamatai aplinkui visą namą jau yra sustiprinti, nes jie buvo praplatinti tiek į gylį, tiek į plotį, atsižvelgiant į tai, jog bus šiltinamos pastato sienos, tad padidės pastato sienų tūris, to nepaneigė ir apeliantai.

Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodė, jog apylinkės teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai teigia, kad atsakovai, neginčydami DNSB „Dalgvista” narių priimtų sprendimų dėl namo rekonstrukcijos, tokiu būdu davė sutikimą namo rekonstrukcijai, tačiau jie nėra bendrijos nariai. Nors apeliantai ir nėra bendrijos nariai, tačiau, kaip jie patys, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pažymėjo, teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Taigi konstatuotina, kad apeliantai, net ir nebūdami bendrijos nariais, tačiau būdami bendraturčiais, turėjo teisę ginčyti bet kokius bendrijos sprendimus, kuriais neva buvo pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai.

Apeliantai nurodo, jog bendraturčių susirinkimų metu priimti sprendimai buvo ne tokio turinio, kokį jiems suteikė teismas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai nuosekliai ir sistemingai apeliantams siūlė įvairius projektų variantus, kad būtų priimtas optimaliausias ir visiems tinkantis rekonstrukcijos variantas, tačiau duomenys liudija, kad apeliantai vis keisdavo savo nuomonę arba išvis ignoruodavo susirinkimus ir į juos neatvykdavo.

Pažymėtina, kad 2007-02-07 įvykusio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrijos „Dalgvista“ narių bei namo bendraturčių susirinkimo metu buvo svarstomi gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai ir jame dalyvavusių narių buvo nutarta vienbalsiai dėl namo renovacijos darbų atlikimo. 2007-03-27 įvykusio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrijos „Dalgvista“ narių bei namo bendraturčių susirinkimo metu buvo svarstomas rekonstrukcijos projektas. Atsakovė N. Z. pasirašė po susirinkimo protokolu ir užrašė, kad pasirašys namo rekonstrukcijos dokumentuose, kada bus projektas. Minėtame protokole yra užfiksuota, jog „<...> N. Z. pareiškė turinti priestato statybos projektą ir sutiko su pasiūlymu bendrai įrengti mansardą, keisti stogą <...>“. 2008-07-08 įvykusio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrijos „Dalgvista“ narių bei namo bendrasturčių susirinkimo metu buvo nutarta dėl namo šiltinimo ir stogo rekonstrukcijos, taip pat dėl to, kad bendraturčiai pasirūpins sąvadais dėl priestatų statybos. Dėl minėtų darbų iniciatyva iš pradžių buvo namo bendraturtės – buto (duomenys neskelbtini), savininkės N. Z., kad kuo greičiau būtina atlikti visus darbus.

Paskutiniuose bendrijos susirinkimuose 2012-01-21 ir 2012-08-17 (b. l. 15–16, 17–19) buvo svarstomi trys rekonstrukcijos variantai, tačiau nė į vieną šių susirinkimų atsakovai neatėjo, nors buvo informuoti registruotais laiškais. Vėlgi visi namo bendraturčiai, išskyrus susirinkimą ignoravusius apeliantus, minėtuose susirinkimuose aptarinėjo visus galimus variantus, kad jie būtų priimtini visiems bendraturčiams. Po įvykusių susirinkimų su priimamais sprendimais buvo supažindinti apeliantai, tačiau byloje nėra duomenų, kad pastarieji išreiškė bent kokią savo nuomonę, teikė savo pasiūlymus ir variantus. Svarbu tai, kad ieškovai ir toliau stengėsi bendradarbiauti su apeliantais, 2013 m. pavasarį buvo vedamos derybos, tarpininkaujant advokatams, tačiau eilinį kartą apeliantai sprendimo ir jokio konkretaus atsakymo nedavė (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Apeliantai nurodo, kad jie neginčijo bendraturčių sprendimo, kadangi buvo nuspręsta įrengti mansardą ne virš jų buto, tačiau aktualu tai, jog apeliantai neginčijo ir 2012-01-21 bendraturčių susirinkimo, kuriame buvo svarstomas keturių butų namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas, pristatant priestatus ir įrengiant mansardinį aukštą. Taigi apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendraturčiai priėmė sprendimą dėl patalpų įrengimo mansardoje ir kad šio sprendimo neskundimas prilyginamas atsakovų sutikimui su patalpų įrengimu mansardoje. Bendrą bendraturčių (išskyrus apeliantus) sprendimą dėl konkretaus projekto atspindi ir visų namo bendraturčių bendras ieškinys apeliantams su pateiktu projekto variantu.

Apeliantai savo apeliaciniame skunde taipogi nurodo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, ar tokie techninio projekto sprendiniai iš viso bus galimi tiek pagal teisės aktų reikalavimus, tiek pagal pastato būklę, kadangi specialieji reikalavimai įpareigoja „naujų sienų statybos, angų kirtimo ar padidinimo klausimą spręsti pagal išsamią konstrukcijų analizę; konstrukcijų pakeitimus projektuoti atliktų tyrimų pagrindu, nepažeidžiant pastato pastovumo“. Apeliantai teigia, jog yra akivaizdu, kad statinys yra netinkamos būklės tokiems sprendiniams įgyvendinti ir dėl tokios priežasties atsakovai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą tokiems statybos darbams, kurie galimai pažeis jų teises ir teisėtus interesus, nes tai gali pakenkti statinio patvarumui ir pabloginti jo būklę. Šiuo aspektu svarbu tai, jog apeliantai nepagrįstai išima iš konteksto vieną jiems naudingą frazę, nesigilindami į tolesnį Specialiųjų architektūros reikalavimų turinį, kur yra numatyta, kad „projekto vadovas turi aiškiai nurodyti laikančiąsias konstrukcijas, užtikrinti jų stabilumą“, „projektą turi pasirašyti projekto vadovas, nurodant projekto atitikimus normatyvams: projektuoti taip, kad išpildyti Statybos įstatymo 4, 5, 6 straipsnių reikalavimus“ (b. l. 21) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnio 1 dalis). Taigi akivaizdu, jog šie reikalavimai įpareigoja projektuotoją, kaip savo srities kvalifikuotą specialistą, atlikti sutartinius projektavimo darbus, laikantis visų norminių reikalavimų statinių projektavimui. Tai, kad šiuose architektūriniuose reikalavimuose surašyti tipiniai reikalavimai, paprastai nurodomi visuose Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose, jokiu būdu neduoda pagrindo teigti, kad statinys yra netinkamos būklės tokiems sprendiniams įgyvendinti. Tokių faktų nenustatė techninis prižiūrėtojas, surašęs statinio apžiūros aktą.

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad jų butas yra antrame aukšte, jiems priklausančių patalpų, ieškovų pateiktuose projektuose pažymėtų indeksais 1-2, 1-1, 1-6, lubos kartu yra ir pastato stogo danga, t. y. tarp pastato stogo ir minėtų atsakovams priklausančių patalpų nėra jokios ertmės, todėl ieškovams įgyvendinant savo techninio projekto sprendinius ir virš atsakovams priklausančio buto esančioje stogo dalyje įrenginėjant patalpas, neišvengiamai teks ardyti atsakovams priklausančių patalpų lubas, o ieškovai taip pat nepateikė jokių garantijų, kas kompensuos atsakovų patalpų vidaus atkūrimo išlaidas, kokiu būdu bus sprendžiamas atsakovų laikinas negalėjimas naudotis šiomis patalpomis, kol jos bus be lubų. Minėtas atsakovų argumentas yra visiškai nepagrįstas, apeliantai sudaro įspūdį, kad tarsi jie nežino, kokiu būdu yra patenkama į palėpes, kurios sienos bus aukštinamos. Kaip nurodo ieškovai, patekimas į palėpės patalpas yra įrengtas iš namo laiptinės (kuria naudojasi ir toliau naudosis tik apeliantai) per lubose esanti liuką, taigi ir toliau po rekonstrukcijos ir namo sienų paaukštinimo į atsakovų patalpas liks tas pats patekimas iš laiptinės, o ne per atsakovų buto lubose padarytą kokią nors angą. Ieškovai tikina, kad joks poveikis atsakovų patalpoms rekonstrukcijos metu nebus daromas – palėpės grindys (antro aukšto lubos) nebus ardomos, tokie darbai nėra numatyti projekte, šiais ieškovų teiginiais teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti. Tai reiškia, kad atsakovų lubų ardyti nereikės, tad jiems net laikinai nebus apribota jokia galimybė naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiomis buto patalpomis, nebus jokios priežasties ir jų atkūrinėti. Perdanga tarp antro aukšto ir palėpės (būsimos mansardos) nebus keičiama. Taigi akivaizdu, kad atsakovai nepagrįstai ir šiuo pagrindu gina savo interesą.

Apeliantai visiškai teisingai remiasi CK 4.77 straipsnio 1 dalies norma, kuri numato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Be to, kaip patys apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, „<...> atsižvelgiant į tai, jog jie nėra suinteresuoti mansardos įrengimu ir šiuo metu neturi galimybės finansuoti jiems tenkančios mansardos įrengimo išlaidų dalies, ieškovai turi teisę reikalauti, kad papildomai sukuriamas mansardoje plotas būtų priskiriamas ieškovams nuosavybės teise <...>“. Šiuos argumentus galima vertinti kaip apeliantų ieškinio reikalavimų pripažinimą, kadangi svarsto išvestinius ieškinio reikalavimus.

Apeliantai vėliau savo apeliaciniame skunde argumentuoja, jog pagal bendrosios nuosavybės reglamentavimą bendraturčiai turi ne tik vienodas pareigas, bet ir teises į bendrą daiktą, kartu ir teisę gauti proporcingai bet kokią naudą bet kokia forma, kurią daiktas dėl savo savybių gali teikti, neva skundžiamas teismo sprendimas jiems užkerta kelią ateityje gauti iš daikto naudą tokia forma, kokia dabar pasinaudos ieškovai, įrengdami mansardą. Apeliantų pasvarstymas, jog galbūt kada nors ateityje jie taip pat norės įsirengti mansardą ir pasididinti savo nuosavybės plotą, tačiau tuomet jau nebeturės tokios galimybės, yra visiškai nepagrįstas, nes jeigu per beveik dešimt metų nepasinaudojo tokia galimybe, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad ir per ateinančius dešimt metų pasinaudos tokia galimybe. Tokiu būdu dirbtinai sudaromos kliūtys kitiems namo bendraturčiams pasinaudoti galimybe įsirengti mansardą ir pasididinti jiems tenkančios nuosavybės dalį, atsižvelgiant į įdėtų lėšų dydį. Apeliantų pasamprotavimas, jog yra įmanomas variantas neįrenginėti mansardos virš jiems tenkančios turto dalies, reikštų tik labai sudėtingo ir kažin ar techniškai įmanomo projekto parengimą.

Apeliaciniame skunde nurodomas motyvas, jog apylinkės teismas, remdamasis ieškovų pateiktomis sąmatomis, nevertino atsakovų argumentų, rodančių, kad jose pateikta informacija neva kelia pagrįstų abejonių, jos yra neaiškios, kad 2013-10-04 su ieškiniu pateiktose sąmatose darbų ir medžiagų kainos dėl apeliantams nesuprantamų priežasčių skaičiuojamos pagal 2011 metų kainas, todėl tokia informacija kelia pagristų abejonių, nėra pagrįstas. Šiai situacijai spręsti svarbu tai, jog lokalinės sąmatos yra parengiamos, naudojantis specialiomis sąmatų rengimo programomis, jos yra atitinkamai atnaujinamos kas tam tikrą laikotarpį, todėl ir lokalinėse sąmatose nurodoma, kad jos yra sudarytos pagal paskutinių programos atnaujinimų padarymo datų kainas. Ieškovai nurodo, jog ieškovų nurodyta suma – 9 552,95 Lt, kuri susidarytų skaičiuojant apeliantams už namo paaukštinimą l,2 m pagal jiems tenkančią dalį, nebus prašoma iš apeliantų. Be to, minėta suma yra tik orientacinė, nes ir toliau laikui bėgant rinkoje kainos nuolatos keičiasi, atitinkamai skiriasi ir atskirų statytojų kainos. Paminėtina, kad ir apeliantų ginčijamame sprendime yra nurodyta, kad iš atsakovų nebus reikalaujama sumokėti atsakovų neįrengtos pastogės vidinių ir išorinių sienų paaukštinimo 1,2 m išlaidų. Taigi apylinkės teismas sprendime pagrįstai nepasisakė dėl konkrečios sumos, nes tai nėra pastovus ir rinkoje nekintantis dydis, o ir būsimos projekto išlaidos nėra šios bylos dalykas.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. S. Š. sumokėti advokatui 1 500 Lt (b. l. 165) už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo ieškovui S. Š. iš atsakovų priteistina po 750 Lt, iš viso 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui S. Š. iš atsakovų N. Z. iš atsakovo M. Z. priteisti po 750 Lt, iš viso 1 500 Lt (434,43 EUR) bylinėjimosi išlaidų.