Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis

2022-02-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-49-674/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-14
Bylos Nr.
II-49-674/2022
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00013-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Grąžinti bylą iš naujo tirti.
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-49-674/2022
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00013-2022-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.3; 21.10.4; 21.11.3
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 14 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2022 m. sausio 7 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22154310787).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) veiklos skyriaus tyrėjo Andriaus Urniežiaus 2022 m. sausio 7 d. nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal R. K. pareiškimą. Nurodė, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 518 straipsnio 1 dalyje padarytas nebuvo, nesutarimai tarp sutuoktinių S. K. ir R. K. yra išimtinai asmeninio pobūdžio, kuriuose pašaliniai asmenys nedalyvauja, tyrimo metu negauta objektyvių duomenų įrodančių, kad buvo pažeistos kažkurio iš asmenų teisės.

Šalies argumentai

2. R. K. skundu prašo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Andriaus Urniežiaus 2022 m. sausio 7 d. nutarimą panaikinti ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą pradėti administracinę teiseną S. K. atžvilgiu pagal R. K. 2021 m. gruodžio 28 d. pareiškimą.

3. Skunde nurodoma, kad pareiškėjos nuomone, šis Institucijos sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Skundžiamą nutarimą priėmęs Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas Andrius Urniečius nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas). Nurodė, kad R. K., 2021 m. gruodžio 28 d. atvykusi į Raseinių PK surašyti pareiškimą dėl administracinio nusižengimo paaiškino visas susijusias aplinkybes, t. y. tai, kad jos sutuoktinis S. K. dar 2021 m. lapkričio 5 d. šalių namų kieme įvažiavimą į garažą, t. y. tą vietą, kurioje pareiškėja nuolat statydavo automobilį, užvertė betonine kolona, dėl ko jam 2021 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 82- ANR_P-2088-2021 pagal LR ANK 518 straipsnio 1 dalį, už ką paskirtas administracinis nurodymas ir pasiūlyta sumokėti 8 Eur baudą. Tačiau S. K. nebuvo įpareigotas pašalinti betoninę koloną nuo kieme esančio įvažiavimo į garažą, ir to nedarė. Esant konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, pareiškėja faktiškai neturėdama kur savo namų kieme statyti automobilio, savo ir paprašytų asmenų jėgomis patraukė betoninę koloną nuo įvažiavimo į garažą, kad toje vietoje ir toliau galėtų nekliudomai statyti savo naudojamą automobilį. Tačiau neužilgo po to jos sutuoktinis ir vėl 2021 m. gruodžio 27 d, įvažiavimą į garažą užvertė ta pačia betonine kolona, tačiau tyrėjas Andrius Urniežius nevertino šių faktinių aplinkybių ir akivaizdžius S. K. savavaldžiavimo veiksmus nelaikė administraciniu nusižengimu, nežiūrint į tai, kad ta pati institucija analogiškus S. K. veiksmus ankstesniu laikotarpiu jau buvo įvertinusi, kaip administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 518 sraipsnyje. Be to, 2022 m. sausio mėnesio pradžioje S. K. toje pačioje vietoje, prie įvažiavimo į garažą ir ant tos pačios betoninės kolonos išvertė visą priekabą malkų, tokiu būdu R. K. visiškai atimdamas galimybę ant įvažiavimo į garažą statyti savo automobilį, net jeigu ir vėl savo jėgomis būtų betoninę koloną patraukusi. Apie šią naują aplinkybę pareiškėja pranešė telefonu tyrėjui Andriui Urniežiui, kuris patvirtino, jog ši aplinkybė jam jau žinoma, jis privažiavęs prie namų (duomenys neskelbtini), šią vietą, t. y. malkomis užverstą įvažiavimą į garažą, nusifotografavo. Tačiau, kaip matyti iš nutarimo, šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Nutarime nurodytas faktas, kad sutuoktiniai gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, pareiškėjos manymu yra niekuo nepagrįstas, nes šalys bendro ūkio nebeveda jau trejus metus, o šiuo metu vyksta skyrybų procesas. 2021 m. sausio 7 d. nutarime tyrėjas Andrius Urniežius nurodo, kad „ taip pat matyti, kad kiemo teritorijoje nėra įrengtų vienokių, ar kitokių automobilių stovėjimo būdą nurodančių ženklų, automobilių stovėjimo vietas neoficialiai yra sugalvoję patys ten gyvenantys asmenys ". Tai reiškia, kad tyrėjas pripažįsta, jog visgi šalys buvo nusistatę savo automobilių laikymo vietas kieme, tačiau nepagrįstai S. K. veiksmų, užverčiant betoninę koloną ant pareiškėjos automobilio statymo vietos, nevertino, kaip savavaldžiavimo. Mano, kad nusistovėjus šalių susitarimui dėl automobilių laikymo namų kieme vietų, S. K. veiksmai, tyčia kliudant sutuoktinei pasistatyti automobilį prie įvažiavimo į garažą, užverčiant betoninę koloną būtent toje kiemo vietoje, kur įprastai pareiškėja stato automobilį yra akivaizdus savavaldžiavimas, dėl ko S. K. turi būti nubaustas administracine tvarka. Mano, kad tyrėjo Andriaus Urniežiaus atliktas tyrimas yra neišsamus ir neobjektyvus dėl to, jog S. K. pateikus tiesos neatitinkantį paaiškinimą dėl šalių tarpusavio santykių, t. y, kad „ jokių konfliktų jis su savo žmona R. K. neturėjo ir jokių pykčių dėl mašinos statymo vietos kieme nebuvo", tyrėjas juo patikėjo ir šias aplinkybes vertino, tačiau S. K. net nepareikalavo pateikti paaiškinimo dėl pažeidimo esmės, t. y. dėl betoninės kolonos užvertimo ant įvažiavimo į garažą aplinkybių ir priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

4. ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

5. Pareiškėja pateiktame skunde nurodė, jog tyrimas administracinio nusižengimo byloje buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, tyrėjas paimdamas S. K. paaiškinimą patikėjo, kad su žmona, t.y. pareiškėja R. K., jokių konfliktų nebuvo, tačiau nepareikalavo pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjos R. K. pareiškime nurodytos aplinkybės dėl užverstos betoninės kolonos, nevertino aplinkybės, kad ant betoninės kolonos buvo užverstos malkos nors pareigūnui ši aplinkybė buvo žinoma. Taip pat skunde akcentavo, kad už analogišką veiksmą – betoninės kolonos užvertimą ant įvažiavimo į garažą, S. K. buvo nubaustas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, tik nebuvo įpareigotas patraukti betoninę koloną. Mano, kad priimtas nutarimas yra neteisingas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir Institucija surašiusi nutarimą įpareigota pradėti administracinę teiseną S. K. atžvilgiu.

6. ANK 518 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad asmuo tyčia piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka bendro gyvenimo taisyklių gerbimo.

7. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tapati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja prašo sudrausminti jos vyrą S. K., taip pat, kad jis patrauktų betoninę koloną iš tos vietos kur ji stato savo automobilį, nes kaip matyti ir iš S. K. paaiškinimo, tarp šalių buvo susitarimas kur kieme prie namo kiekvienas stato savo automobilį. Nors S. K. nepripažino tarp jų buvus konfliktą, nurodė, kad jie su žmona gyvena kartu, turtas nėra tarp sutuoktinių padalintas, tačiau nepaneigė, kad vyksta skyrybų procesas. Institucijos 2022 m. sausio 7 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną iš esmės motyvuojamas tuo, kad tarp šalių vyksta asmeninio pobūdžio nesutarimai, kuriuose pašaliniai asmenys nedalyvauja, todėl tyrimo metu negauta objektyvių duomenų įrodančių, kad buvo pažeistos kažkurio iš asmenų teisės.

9. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tyrimo metu buvo apklausti pareiškėja R. K. ir jos sutuoktinis S. K., tačiau neatlikti kiti procesiniai veiksmai, siekiant surinkti pakankamai duomenų teisingo sprendimo priėmimui – nenustatyta kieno vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini); ar nustatyta naudojimosi tvarka minimu turtu ir kokia įprastai tarp šalių nusistovėjusi tvarka naudotis šiuo turtu; kur laikė (statė) savo automobilius kiekvienas iš šalių; ar buvo užtvertas įvažiavimas į garažą su betonine kolona, ar galimai kitaip trukdomas įvažiavimas; kokios priežastys lėmė tokius veiksmus; ar šie veiksmai yra pakartotiniai, ar jau bausta dėl tokių pažeidimų. Teismo vertinimu, svarbu apklausti šalis, nustatyti ir apklausti galimus liudytojus, atlikti kitus reikalingus veiksmus ir tik tada spręsti – padarytas administracinis nusižengimas ar ne. Be to iš bylos medžiagos matyti, kad yra trys foto nuotraukos, tačiau jos neanalizuotos, nesiaiškintos jokios aplinkybės, nors iš nuotraukų matyti, kad palei namą yra priversta betoninių kolonų, prie garažo vartų – malkų, o tyrėjas A. Urniežius buvo telefonu informuotas, kad S. K. ant betoninės kolonos užvertė malkas.

10. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Institucija, atlikdama tyrimą administracinio nusižengimo byloje, neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, byloje neatlikti visi procesiniai veiksmai, kurie padėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją. Nesant galimybės kilusius neaiškumus pašalinti teisme, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina Institucijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir vertinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos R. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Andriaus Urniežiaus 2022 m. sausio 7 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22154310787) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė