- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- e2-1802-861/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23354-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 267,13 EUR dydžio žalą. Nurodė, jog apdraustasis K. S. 2009-04-24 nukentėjo dėl smurtinių D. K. veiksmų. Paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų K. S. tapo iš dalies darbingas, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Kauno pirmasis teritorinis skyrius nustatė K. S. 70 procentų netektą darbingumą nuo 2009-09-09 iki 2010-09-08, NDNT Kauno šeštasis teritorinis skyrius – 60 procentų netektą darbingumą nuo 2010-09-09 iki 2012-09-04, 65 procentų netektą darbingumą nuo 2012-09-03 iki 2015-09-01. Nurodė, jog vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Jonavos skyrius, o nuo 2012-01-01 Kauno skyrius (reorganizavus Jonavos skyrių visas jo teises ir pareigas perėmė Kauno skyrius), sprendimais paskyrė ir moka netekto darbingumo pensiją K. S. nuo 2009-09-09 iki 2015-09-30. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-04-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje N. 1-19-315/2014, kuris įsiteisėjo 2015-03-05, dėl K. S. sužalojimo kaltu pripažino atsakovą D. K. ir priteisė iš jo civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus naudai 13 108,19 Lt žalos atlyginimą. Ši žala susidarė VSDFV Jonavos skyriui išmokėjus K. S. 6 951,55 Lt ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-04-24 iki 2009-09-08 ir 6 156,64 Lt netekto darbingumo pensiją nuo 2009-09-09 iki 2010-06-01, taip pat VSDFV Kauno skyriui toliau tęsiant netekto darbingumo pensijos mokėjimą, K. S. nuo 2010-06-01 iki 2015-04-30 išmokėta iš viso 12 267,13 EUR išmokų ir tokiu būdu VSDF biudžetui padaryta 12 267,13 EUR žala, kurią atlyginti privalo atsakovas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme, nustatyta, kad jog apdraustasis K. S. 2009-04-24 nukentėjo dėl smurtinių D. K. veiksmų. Dėl patirtų sužalojimų K. S. tapo iš dalies darbingas, o NDNT Kauno pirmasis teritorinis skyrius nustatė K. S. 70 procentų netektą darbingumą nuo 2009-09-09 iki 2010-09-08, NDNT Kauno šeštasis teritorinis skyrius – 60 procentų netektą darbingumą nuo 2010-09-09 iki 2012-09-04, 65 procentų netektą darbingumą nuo 2012-09-03 iki 2015-09-01. Vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, VSDFV Jonavos skyrius, o nuo 2012-01-01 VSDFV Kauno skyrius (reorganizavus Jonavos skyrių visas jo teises ir pareigas perėmė Kauno skyrius), sprendimais paskyrė ir moka netekto darbingumo pensiją K. S. nuo 2009-09-09 iki 2015-09-30. Vilniaus apygardos teismas 2014-04-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje N. 1-19-315/2014, kuris įsiteisėjo 2015-03-05, dėl K. S. sužalojimo kaltu pripažino atsakovą D. K. ir priteisė iš jo civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus naudai 13 108,19 Lt žalos atlyginimą. Ši žala susidarė VSDFV Jonavos skyriui išmokėjus K. S. 6 951,55 Lt ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-04-24 iki 2009-09-08 ir 6 156,64 Lt netekto darbingumo pensiją nuo 2009-09-09 iki 2010-06-01, taip pat VSDFV Kauno skyriui toliau tęsiant netekto darbingumo pensijos mokėjimą, K. S. nuo 2010-06-01 iki 2015-04-30 išmokėta iš viso 12 267,13 EUR išmokų ir tokiu būdu VSDF biudžetui padaryta 12 267,13 EUR žala, kurią atlyginti privalo atsakovas.
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o minimo straipsnio 3 dalis suteikia draudimo išmokas išmokėjusioms socialinio draudimo įstaigoms regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014).
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nuo 2005-07-01 nustatytos šios valstybinio socialinio draudimo išmokų rūšys: 1) senatvės pensija; 2) netekto darbingumo pensija; 3) našlių ir našlaičių pensija. Remiantis VSDPĮ 28 straipsnio 1 dalimi, teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau – netekto darbingumo pensija) turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIĮ) nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, jeigu šie asmenys atitinka šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytas sąlygas. Pagal NSIĮ 20 straipsnio 4 dalį darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Taigi, asmens teisė į valstybinio socialinio draudimo pensiją yra siejama, be kita ko, su jo bendrojo darbingumo netekimu, kuris savo ruožtu tiesiogiai priklauso nuo asmens sveikatos būklės. Asmens sveikatos būklės pablogėjimą ir jo nulemtą darbingumo sumažėjimą iki VSDPĮ 32 straipsnyje numatyto lygio gali lemti įvairios priežastys. Viena iš jų – asmens sveikatos sužalojimas dėl trečiojo asmens kaltės. Tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal VSDPĮ, šią pensiją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai už sveikatos sužalojimą atsakingas asmuo mokėjo socialinio draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį. Pagal VSDPĮ 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo ta žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamos bylos atveju, remiantis Darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 0423541, Darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 0522169, VSDFV Jonavos ir VSDFV Kauno skyrių duomenimis apie asmens darbingumo lygį pagal NDNT pateiktus duomenis, taip pat remiantis VSDFV Kauno skyriaus 2013-09-23 sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo K. S.“ Nr. 10.19-40850, VSDFV Jonavos skyriaus 2009-10-16 sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo K. S.“ Nr. 14K-4302, VSDFV Jonavos skyriaus 2010-09-20 sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo K. S.“ Nr. (5.3)14K-3399, VSDFV Jonavos skyriaus 2011-09-28 sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo K. S.“ Nr. (5.3)14K-3502, VSDFV Kauno skyriaus 2012-09-11 sprendimu „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo K. S.“ Nr. 10.19-54031 nustatyta, kad netekto darbingumo pensija K. S. paskirta nustačius visas jos skyrimo sąlygas pagal VSDPĮ, įskaitant atitinkamo laipsnio darbingumo netekimą, kurio priežastis – smurtinių veiksmų, už kuriuos atsakingas atsakovas, metu K. S. patirtas sveikatos sužalojimas, todėl K. S. išmokėta netekto darbingumo pensija CK 6.290 straipsnio prasme laikytina socialinio draudimo išmoka, mokama sveikatos sužalojimo atveju, o ją išmokėjęs ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014-04-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje N. 1-19-315/2014 dėl K. S. sužalojimo kaltu pripažino atsakovą D. K. ir priteisė iš jo civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus naudai 13 108,19 Lt žalos atlyginimą, taigi, dėl nusikaltimo kaltas asmuo D. K. VSDF biudžetui turi atlyginti padarytą turtinę žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir Fondo biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi jis nesilaikė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje kiekvienam žmogui numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Prejudicinę galią pagal minėtą įstatymo nuostatą turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Nors teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, šioje civilinėje byloje baudžiamojoje byloje nustatyta nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens kūno sužalojimai), civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014), kas reiškia, jog faktas, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais ieškovui padarė žalą, yra jau įrodytas baudžiamojoje byloje ir šio fakto nagrinėjamoje byloje papildomai įrodyti nereikia.
Dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos ir nukentėjusio asmens patirtos žalos santykio.
Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Apdraustojo sužalojimo atveju taikomos bendrosios CK 6.249 straipsnio žalos atlyginimo nuostatos, pagal kurias atlyginamos asmens negautos pajamos ir patirtos išlaidos, atsiradusios kaip žalą sukėlęs padarinys. Asmens sužalojimo atveju tokias išlaidas sudaro medikamentų, priežiūros, reabilitacijos, prisitaikymo prie aplinkos ir kitos išlaidos, susijusios su asmens sužalojimu ar jo padarinių pašalinimu. VSDĮ, VSDPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos skirtos sužaloto asmens nuostoliams padengti ir apima dėl sužalojimo negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013). Netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal VSDPĮ, paskirtis gali būti suprantama plačiai – t. y. tiek kaip visiškas ar dalinis apdraustųjų asmenų dėl draudžiamųjų įvykių prarastų darbo pajamų kompensavimas, tiek kaip kitų apdrausto asmens patirtų nuostolių atlyginimas. Sužalotam asmeniui netekus atitinkamo lygio darbingumo ir dėl to jam paskyrus netekto darbingumo pensiją, laikytina, kad netekto darbingumo pensijos išmokos kompensuoja jo patirtą turtinę žalą ir yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį.
Kaip jau buvo minėta, CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį atsakovui, kaip atsakingam už K. S. sveikatos sužalojimą asmeniui, atsirado pareiga atlyginti visą žalą (tiek tiesiogines išlaidas, tiek negautas pajamas, tiek neturtinę žalą). Teismas taip pat pažymi, jog atsakovas bylos eiga nesidomėjo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 12 267,13 EUR dydžio žala.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas ir nemokėjo žyminio mokesčio, patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai yra priteistinas 276 EUR dydžio žyminis mokestis.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3 EUR suma, jos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, į. k. 188677437, naudai 12 267,13 EUR (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 13 euro ct) dydžio žalą.
Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 276 EUR (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) dydžio žyminį mokestį valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.