Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Virginijos J. Č. ir atsakovės A. R. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-212/2008 pagal ieškovės Virginijos J. Č. ieškinį atsakovams A. R. , R. B. , bankrutuojančiai Rimos Bašlykovos įmonei, A. P. , akcinei bendrovei bankui „Hansabankas“, antstoliui Andriui Bespalovui, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 6 notarų biuro notarei Nijolei Kadžienei dėl antstolio veiksmų ir pripažinimo sandorių bei teisinių registracijų negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartį, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perdavė bylą Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės ir atsakovės A. R. argumentus, jog varžytynių dalyviai buvo specialiai papirkti žmonės ir varžytynės sufalsifikuotos.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 643 straipsnį skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymą apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ir kitas CPK nustatytas teises. Teismas pažymėjo, kad ieškovė patvirtino, jog apie vykdymo eigą jai buvo žinoma, su vykdomąja byla buvo susipažinusi, antstolio veiksmų, įvertinus butą 35 000 Lt, neskundė, be to, AB bankas „Hansabankas“ nuo 2002 m. vasario 19 d. iki 2003 m. gegužės 19 d. reguliariai siuntė skolininkėms A. R. ir V. J. Č. pretenzijas, tačiau dėl aplaidumo ir lengvabūdiško pasitikėjimo jos tinkamai nereagavo į įspėjimus, nesiėmė realių veiksmų, kad tinkamai įvykdytų prievolę. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės pareikštų reikalavimų pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių 2004 m. liepos 5 d. aktą, patvirtintą 2004 m. gruodžio 3 d., pripažinti negaliojančiais R. Bašlykovos buto perleidimą jos įmonei, įformintą 2005 m. sausio 17 d. raštu, ir jo teisinę registraciją, R. Bašlykovos įmonės ir A. P. 2005 m. sausio 19 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį ir jo teisinę registraciją VĮ Registrų centre.

Apeliaciniu skundu ieškovė V. J. Č. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą– ieškinį tenkinti. Apeliantės teigimu, teismas, atmesdamas ieškinį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantės nuomone, atsakovė A. R. nevykdė su kreditoriumi sudarytos sutarties, ko pasėkoje iš varžytynių buvo parduotas apeliantei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, atsakovas antstolis A. Bespalovas taip pat solidariai turi atsakyti už apeliantei padarytą žalą, nes jis su apeliante, kaip su vykdymo proceso dalyve, tinkamai nebendradarbiavo vykdydamas teismo sprendimą ir parduodant iš varžytynių tiek skolininkei A. R. priklausantį garažą, tiek ir apeliantei priklausantį butą. Apeliantė pažymi, kad antstolis nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų tinkamai parduotas iš varžytynių turtas, neišaiškino apeliantei jos teisių, susijusių su buto pardavimu varžytynėse. Apeliantės teigimu, jai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą. Apeliantė taip pat pažymi, kad iki šiol gyvena ginčo bute, butas atsakovams R. B. , R. Bašlykovos įmonei ir A. P. niekada nebuvo perduotas, todėl jie neturi teisių šį butą valdyti ir neturi nuosavybės teisių į jį. Be to, apeliantės teigimu, atsakovai R. B. , R. Bašlykovos įmonė ir A. P. buvo nesąžiningi įgydami ir perleisdami apeliantei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu atsakovė A. R. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą– ieškinį tenkinti. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, netinkamai ir šališkai vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliantė nurodo, kad antstolis A. Bespalovas, vykdydamas išieškojimą iš įkeisto turto, privalėjo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad pirmąja eile būtų parduotas įkeistas garažas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, tačiau to nepadarė. Apeliantė pažymi, kad pažeista ir varžytynėse parduodamo turto įkainojimo tvarka, kadangi tarp šalių kilus ginčui dėl turto vertės, privalo būti skiriama ekspertizė turto vertei nustatyti. Apeliantės nuomone, taip pat pažeistos dalyvavimo varžytynėse sąlygos, kadangi antstolis, atidėdamas varžytynių laiką, privalėjo šalis apie tai informuoti pasirašytinai, tačiau antstolis A. Bespalovas atidėjo varžytynes nepaaiškinęs net žodžiu kodėl jos atidedamos. Apeliantės teigimu, atsakovės A. P. ir R. B. negali būti laikomos sąžiningomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjomis, nes joms buvo gerai žinoma, jog ieškovė butą valdo, juo naudojasi ir nėra praradusi valdymo teisės. Atsakovių nesąžiningumą, apeliantės nuomone, patvirtina ir aplinkybės, kad atsakovė R. B. , įsigijusi minėtą butą 2004 m. gruodžio 3 d. varžytynėse, 2005 m. sausio 18 d. butą perrašė savo įmonės vardu ir 2005 m. sausio 19 d. pardavė atsakovei A. P. už didesnę, negu butas buvo nupirktas, kainą, kad atsakovė R. B. nesilanko teismo posėdžiuose, kad atsakovė A. P. neigė dirbusi R. Bašlykovos įmonėje.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas bankrutuojanti R. Bašlykovos įmonė prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovės A. R. ir ieškovės V. J. Č. apeliacinius skundus atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, varžytynėse parduoto buto įkainavimo tvarka nebuvo pažeista, ieškovė ginčijo pradinį turto įkainavimą ir turto vertės nustatymo klausimas buvo išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo, ieškovė jos neskundė. Be to, kad turto kaina nustatyta teisingai, patvirtina antstolio pateiktos nekilnojamojo turto vertintojų pažymos apie vidutines butų kainas buvusias pardavimo iš varžytynių metu Panevėžio mieste. Atsakovo teigimu, apeliantės nepagrįstai nurodo, kad antstolis pažeidė varžytynių vedimo tvarką, atidėjus varžytynių laiką. Toks varžytynių laiko atidėjimas numatytas CPK ir nei vienas varžytynėse dalyvavęs asmuo bei turto savininkė V. J. Č. dėl antstolio veiksmų, atidedant varžytynių laiką, skundo nepadavė. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliančių teiginius, kad varžytynėse dalyvavę asmenys buvo tarpusavyje susiję ir susitarę nupirkti butą už mažą kainą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. P. prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovės V. J. Č. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, antstolis nepadarė procedūrinių pažeidimų ir butas parduotas už teisingą kainą, o varžytynių protokolas yra teisingas ir teisingai patvirtintas pardavimo iš varžytynių aktas, kuris prilygsta pirkimo-pardavimo sutarčiai. Atsakovė pažymi, kad atsakovė R. B. butą įsigijo teisėtai ir sąžiningai, todėl vėliau jos ir atsakovės sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia ieškovės nurodytais motyvais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis A. Bespalovas prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovės A. R. ir ieškovės V. J. Č. apeliacinius skundus atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas antstolis A. Bespalovas nurodo, kad varžytynėse parduoto buto įkainavimo tvarka nebuvo pažeista, nes ieškovė buvo supažindinta su buto įkainavimu, ieškovė ginčijo antstolio nustatytą buto įkainavimą teisme ir teisme susitarta, kad butas būtų įkainotas 35 000 Lt suma. Be to, kad turto kaina nustatyta teisingai, patvirtina ir į bylą pateiktos nekilnojamojo turto vertintojų pažymos apie vidutines butų kainas (rinkos vertę), buvusias pardavimo iš varžytynių metu Panevėžio mieste. Trečiojo asmens teigimu, apeliantės nepagrįstai nurodo, kad antstolis pažeidė varžytynių vedimo tvarką. Jokių procedūrinių pažeidimų organizuojant ir vykdant varžytynes teismas nenustatė, o varžytynių laiko atidėjimas buvo naudingas ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad V. J. Č. butas įkeistas 1999 m. birželio 9 d. hipotekos sutartimi, užtikrinant atsakovės A. R. 1999 m. birželio 9 d. paskolos sutarties įvykdymą AB Lietuvos taupomajam bankui, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas AB bankas „Hansabankas“. 2001 m. spalio 17 d. įregistruotas hipotekos sutarties pakeitimas, kuriuo buvo pakeistas palūkanų dydis ir prievolės įvykdymo terminas iki 2004 m. birželio 9 d. Ginčo butas 2004 m. liepos 5 d. parduotas iš varžytynių už 29 500 Lt atsakovei R. B. . Turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas 2004 m. gruodžio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija. Atsakovės R. Bašlykovos prašymu butas nekilnojamojo turto registre nuo 2005 m. sausio 18 d. registruotas jos įmonės vardu. 2005 m. sausio 19 d. ginčo butas parduotas atsakovei A. P. . Ieškovė iki šiol gyvena ginčo bute ir moka mokesčius už butui teikiamas paslaugas.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio atmetimo yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinių skundų argumentų.

Nepagrįstas ir teisiškai nėra reikšmingas atsakovės A. R. apeliacinio skundo argumentas dėl hipotekos sutarties neatitikimo įstatymo reikalavimams, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmestas ieškinio reikalavimas dėl nurodytos hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia ir konstatuota, kad minėta hipotekos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Aplinkybę, kad A. R. prievolės AB bankui „Hansabankas“ įvykdymo užtikrinimui nepakako A. R. nuosavybės teise priklausančio garažo įkeitimo, patvirtina faktas dėl garažo nepardavimo iš varžytynių. Hipotekos skyriaus prie Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2003 m. birželio 13 d. nutartimi buvo nutarta areštuoti tik įkeistus daiktus, o 2003 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus, nustatant įkeistų daiktų pardavimo eiliškumą: pirmąja eile parduoti varžytynėse garažą, nuosavybės teise priklausantį A. R. , antrąja eile parduoti varžytynėse butą, nuosavybės teise priklausantį V. J. Č. , kadangi A. R. neįvykdė hipoteka užtikrintos prievolės AB bankui „Hansabankas“.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinių skundų argumentų, kad A. R. nuosavybės teise priklausančio įkeisto garažo vertės pakako skolos išieškojimui, kad skolos išieškojimas turėjo būti nukreiptas tik į minėtą garažą bei garažas turėjo būti pirmąja eile parduodamas varžytynėse ir kad antstolis nesiėmė visų reikiamų veiksmų garažui parduoti ir tokiu būdu padengti skolą. Hipotekos skyriaus prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus, nustatant įkeistų daiktų pardavimo eiliškumą: pirmąja eile parduoti varžytynėse garažą, nuosavybės teise priklausantį A. R. , antrąja eile parduoti varžytynėse butą, nuosavybės teise priklausantį V. J. Č. . Prijungtos prie civilinės bylos vykdomosios bylos dokumentai ir duomenys patvirtina, kad antstolis A. Bespalovas pirmąja eile pardavinėjo iš varžytynių A. R. nuosavybės teise priklausantį įkeistą garažą, kad išieškotojas ir skolininkas prieštaravimų dėl varžytynėse parduodamo garažo kainos įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė, kad garažas nebuvo parduotas varžytynėse, kadangi nebuvo pirkėjo, ir kad išieškotojas atsisakė paimti neparduotą varžytynėse garažą. Pateikti į bylą įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad antstolis A. Bespalovas, atlikdamas veiksmus dėl minėto įkeisto garažo pardavimo iš varžytynių, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Nepagrįstas atsakovės A. R. apeliacinio skundo argumentas, kad antstolis pernelyg ilgai disponavo A. R. priklausančiu nuosavybės teise garažu, neleisdamas A. R. parduoti garažo pasirinktam pirkėjui. Jeigu išieškotojas atsisako paimti CPK 722 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti parduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančio lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui (CPK 723 str. 1 d.). Grąžindamas skolininkui turtą, to turto areštą savo patvarkymu panaikina antstolis, o jeigu turtas yra areštuotas pagal teismo nutartį, antstolis patvarkymu pasiūlo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti tam teismui, kurio nutartimi turtas buvo areštuotas (CPK 723 str. 2 d.). A. R. nuosavybės teise priklausantis garažas buvo areštuotas Hipotekos skyriaus prie Panevėžio apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2003 m. birželio 13 d. nutartimi. Hipotekos skyriaus prie Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2003 m. rugpjūčio 13 d. nutartį priverstinai parduoti įkeistą daiktą varžytynėse antstolis A. Bespalovas gavo 2003 m. rugsėjo 5 d. Antstolis A. Bespalovas 2004 m. sausio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. 4011-25/2003 dėl turto (garažo) nerealizavimo, kuris buvo išsiųstas A. R. (prijungta prie civilinės bylos vykdomoji byla, b. l. 39a). Vykdant Hipotekos skyriaus prie Panevėžio apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2003 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, V. J. Č. nuosavybės teise priklausantis turtas buvo parduotas 2004 m. liepos 5 d. varžytynėse, turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo patvirtintas Panevėžio apylinkės teismo teisėjos 2004 m. gruodžio 3 d. ir antstolis A. Bespalovas 2004 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. 0025/03/04611 dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kuris buvo išsiųstas Hipotekos skyriui prie Panevėžio miesto apylinkės teismo.

Pateikti į bylą įrodymai ir nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės A. R. apeliacinio skundo teiginį, kad A. R. iki V. J. Č. nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo iš varžytynių buvo suradusi garažo pirkėją ir garažas nebuvo parduotas dėl antstolio A. Bespalovo veiksmų. A. R. , V. J. Č. stebėjo antstolio A. Bespalovo vykdomas 2004 m. liepos 5 d. varžytynes, kuriose buvo parduodamas V. J. Č. butas, ir pareiškimų, prašymų antstoliui apie galimybę parduoti garažą konkrečiam pirkėjui ir dėl to atlikti antstolio veiksmus nepateikė. Į bylą nepateikta įrodymų, kad A. R. rūpinosi garažo pardavimu ir ieškojo garažo pirkėjo. Pažymėtina, kad hipoteka minėtam A. R. nuosavybės teise priklausančiam garažui galėjo baigtis tik CK 4.197 straipsnyje nurodytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, antstolis A. Bespalovas, atlikdamas minėto garažo pardavimo iš varžytynių veiksmus tinkamai vykdė CPK 634 straipsnio antrosios dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad antstoliui parduodant ieškovei nuosavybės teise priklausantį ir įkeistą butą varžytynėse buvo pažeisti įstatymo reikalavimai. Išieškojimas buvo nukreiptas į minėtą butą, kadangi įstatymo nustatyta tvarka nebuvo galima įvykdyti išieškojimo iš įkeisto garažo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjos V. J. Č. skundą dėl antstolio A. Bespalovo veiksmų tenkino dalinai ir įpareigojo antstolį padidinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą skelbiant buto varžytynes, neskiriant ekspertizės. Antstolio 2004 m. gegužės 26 d. turto aprašu minėtas butas buvo įkainotas 35 000 Lt. Nurodyta teismo nutartis ir minėti antstolio veiksmai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo skundžiami, skolininkas ir išieškotojas prieštaravimų dėl antstolio atlikto nurodyto buto įkainojimo nepareiškė. Todėl nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai dėl antstolio pažeidimo CPK 681 straipsnio reikalavimų ir privalomo skyrimo ekspertizės buto vertei nustatyti. Tinkamą bei teisingą antstolio įkainojimą buto patvirtina pateikti į bylą įrodymai apie analogiškų bei panašių butų Panevėžio mieste vertę minėto buto įkainojimo bei pardavimo iš varžytynių momentais (t. 4, b. l. 26-34). Ieškovės V. J. Č. apeliacinio skundo argumentai, kad parduoto iš varžytynių buto reali vertė 2005 m. spalio – 2006 m. vasario mėnesiais buvo 80 000 L – 90 000 Lt nėra pagrįsta pateiktais į bylą įrodymais ir nepaneigia antstolio A. Bespalovo 2004 m. gegužės 26 d. turto aprašu atlikto buto įkainojimo bei 2004 m. liepos 5 d. varžytynėse parduoto buto kainos atitikimo realiai kainai nurodytais momentais. Aplinkybė, kad 2004 m. liepos 5 d. varžytynėse parduotas butas 2005 m. sausio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas už didesnę kainą, nepaneigia A. Bespalovo 2004 m. gegužės 26 d. buto aprašu atlikto buto įkainojimo bei 2004 m. liepos 5 d. varžytynėse parduoto buto kainos atitikimo realiai kainai nurodytais momentais, kadangi kaina pasikeitė dėl objektyvių priežasčių (pasikeitimų bei įvykių rinkoje). Pažymėtina, kad dėl objektyvių priežasčių parduodamų iš varžytynių daiktų paklausa ir jų kaina yra mažesnė nei kitokiu būdu bei tvarka parduodamų daiktų.

Pateikti į bylą įrodymai paneigia apeliacinių skundų argumentus, kad buto varžytynės turėjo neįvykti, kadangi į varžytynes atvyko tik vienas pirkėjas, ir kad pažeistos dalyvavimo varžytynėse sąlygos. Antstolis, prieš pradėdamas varžytynes, rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytynių pradžią (CPK 713 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis A. Bespalovas rašytiniu patvarkymu teisėtai ir pagrįstai atidėjo buto varžytynių pradžią 30 minučių dėl norinčio dalyvauti varžytynėse asmens, įspėjusio antstolį apie vėlavimą dėl svarbių priežasčių, vėlavimą į varžytynes. Pagal CPK 713 skyriaus pirmosios dalies ir kitų teisės normų reikalavimus antstolis neprivalo pasirašytinai ar raštiškai supažindinti išieškotoją, skolininką, varžytynių dalyvius su patvarkymu apie varžytynių pradžios atidėjimą. Prijungtoje prie civilinės bylos vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2004 m. liepos 5 d. buto pardavimo varžytynėse dalyvavo trys varžytynių dalyviai R. B. , N. K., V. L., butas buvo parduotas varžytynėse pagal įstatymo reikalavimus ir antstolis A. Bespalovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atsakovės A. R. apeliacinio skundo argumentai, kad N. K. ketinimų įsigyti varžytynėse parduodamą butą neturėjo ir kad A. R. iš N. K. žinojo, jog jis dalyvauja tokiose „operacijose“ (varžytynėse) ir už tai gauna atlygį, nepagrįsti įrodymais ir šiuos argumentus paneigia pateikti į bylą įrodymai bei nustatytos byloje aplinkybės.

Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad atsakovės R. B. ir A. P. negali būti laikomos sąžiningomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjomis, kadangi šie argumentai nėra pagrįsti pateiktais į bylą įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė V. J. Č. trukdė buto pirkėjams apžiūrėti butą, ir nurodyta aplinkybė turėjo reikšmę ne buto pirkėjų sąžiningumui, bet parduodamo iš varžytynių buto kainai. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad 2005 m. sausio 19 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu A. P. nedirbo R. Bašlykovos įmonėje (t. 2, b. l. 63).

Apeliacinių skundų argumentai, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo momento ir kad butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi V. J. Č. , teisiškai nėra reikšmingi, nes nėra pagrindas ieškinio reikalavimų tenkinimui. Apeliaciniuose skunduose netinkamai aiškinamos teisės normos, reglamentuojančios sandorių pripažinimą negaliojančiais, reikalavimus antstolio veiksmams.

Nepagrįsti ieškovės V. J. Č. apeliacinio skundo argumentai, kad antstolis vykdymo procese nebendradarbiavo su ieškove, neišaiškino V. J. Č. visų teisių, neišaiškino V. J. Č. pirmumo teisės išsipirkti ieškovei priklausantį parduodamą iš varžytynių butą. Aplinkybės, kad iki buto pardavimo iš varžytynių ieškovė V.J. Č. skundė antstolio A. Bespalovo veiksmus teismui ir kad šiuose skunduose nėra nurodyta, jog antstolis neišaiškino V. J. Č. teisių vykdymo procese, neišaiškino V. J. Č. teisės pirkti butą, į kurį nukreiptas išieškojimas, bei teisės iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo buto pirkėją, patvirtina, kad antstolis A. Bespalovas išaiškino V. J. Č. teises, įskaitant ir minėtas teises, vykdymo procese dėl išieškojimo nukreipimo į V. J. Č. nuosavybės teise priklausantį butą. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis A. Bespalovas tinkamai vykdė CPK 634 straipsnio ir kitų teisės normų reikalavimus. Pažymėtina, kad skolininkas vykdymo procese turi ne tik teises, bet ir pareigas (CPK 642-645 str.). AB bankas „Hansabankas“ nuo 2002 m. vasario mėnesio reiškė pretenzijas A. R. , V. J. Č. dėl hipoteka užtikrintos prievolės nevykdymo ir informavo apie galimybę kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (t. 1, b. l. 40-51). Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. R. , V. J. Č. nesiėmė priemonių ir neatliko konkrečių veiksmų hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymui, iki varžytynių surasti bei pasiūlyti iš varžytynių parduodamų daiktų pirkėjų ne dėl teisių ir pareigų nežinojimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų, bet dėl netinkamo savo teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo dėl nerūpestingumo bei neatidumo.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį (CK 1.78, 1.80, 1.136-1.138, 4.170, 4.170, 4.174, 4.192, 6.1-6.4, 6.245, 6.393, 6.400 str.; CPK 510, 542, 558, 602, 633, 634, 642-645, 675-681, 691-725 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei V. J. Č. ir atsakovei A. R. bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, kadangi ieškovės V. J. Č. ir atsakovės A. R. apeliaciniai skundai netenkinami (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti dalyvaujantys asmenys nepateikė į bylą įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.