Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam R. Š., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. N., jo atstovui advokatui Mindaugui Normantui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota - (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas neišnykęs):

1) 2000 m. lapkričio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (iki 2003-05-01 galiojusi redakcija) – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 2002 m. birželio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 str. 1 d., 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimu;

3) 2002 m. birželio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 str., 43 str., 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2006 m. birželio 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo;

5) 2010 m. vasario 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2013 m. sausio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. - 3 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2013 m. vasario 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., 6 mėn. laisvės atėmimo;

8) 2015 m. liepos 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹str., 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn.;

9) 2015 m. lapkričio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 9 mėn.;

10) 2016 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu;

11) 2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., 60 parų areštu;

12) 2020 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., 60 parų areštu;

13) 2022 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., 6 mėn. laisvės apribojimo su įpareigojimais;

14) 2024 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str., 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimu su įpareigojimais. 2024 m. liepos 29 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

15) 2024 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. - 90 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., bausmė subendrinta su 2024 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto. Arešto bausmė atlikta, paleistas 2025 m. sausio 3 d;

16) 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., 30 parų arešto.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. rugpjūčio 20 d. apie 12.27 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia smaugė Ž. N., bei du kartus jam sudavė kumščiu į galvą, po to nukentėjusiajam bėgant nuo jo ir dengiantis rankomis galvą, kastuvu sudavė į kairę ranką, taip smurtaudamas padarė Ž. N. ekchimozes kairio užausio srityje, nugaroje, kairiame žaste, alkūnėje ir blauzdoje, odos nubrozdinimus nugaroje, kairėje alkūnėje ir blauzdoje, tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be kaltinamojo R. Š. dalinio prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajam fizinį skausmą sukėlė kaltinamasis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. N. pareiškė 3000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad neteisėtais R. Š. veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio nuostatomis ir Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktu psichikos sveikatos apibrėžimu bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nėra nustatytas konkretus atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Taigi, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2008). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo sveikata po įvykio stipriai nepablogėjo, neliko ilgalaikių liekamųjų reiškinių, nereikėjo sistemingos ir nuolatinės medikų pagalbos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (darbingas asmenys, bet nedirbantis), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad 600,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam yra pakankama satisfakcija už patirtus neigiamus išgyvenimus.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 50,19 eurų už nukentėjusiojo Ž. N. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 50,19 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo R. Š..

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į R. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas, teistumas išnykęs (1 t. b.l. 159-175), administracine tvarka baustas 13 kartų, baudų nemoka, paskutinį kartą – 2023 m. gruodžio 12 d. pagal ANK 489 str. 2 d., (1t., b. l.151). Nuo 2004 m. sausio 22 d. yra (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų registre; diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Nuo 2016 m. sausio 21 d. skyriuje nesilanko. (1 t., b.l. 194) Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), į tai, kad kaltinamasis teistas šešiolika kartų, nusikalsta sistemingai, jam taikytos įvairios bausmių rūšys, tačiau tikslai nepasiekiami. Savo elgesiui kaltinamasis nesavikritiškas, teismas sprendžia, kad R. Š. baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, atsižvelgia į anksčiau aptartą kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą.

Prašoma priteisti 1 200 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, jog šią prašomą priteisti sumą sudaro atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu, konsultavimas, ieškinio parengimas, atstovavimas pirmos instancijos teisme.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad advokatas nukentėjusiojo apklausose nedalyvavo, susipažino su jam pateikta medžiaga ir paruošė civilinį ieškinį. Dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose prisijungdamas per Zoom konferencinę programą. Įvertintina tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, nekilnojamojo turto neturi, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Tokios aplinkybės, teismo nuomone, rodo esant sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, todėl teisinės pagalbos išlaidos (1 200 Eur), susidariusios dėl nukentėjusiojo atstovavimo bylos nagrinėjimo metu mažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,9 dalimis, 65 straipsniu paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje Baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktini o sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą pagal 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje Baudžiamąjį įsakymą.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio tenkinimui:

Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini) – 600,00 Eur (šešis šimtus eurų)

Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, 50,19 Eur (penkiasdešimt eurų ir 19 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) turėtų teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.