Vilniaus apygardos teismo nutartis

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš V. Z. ir V. P. ieškovo M. G. naudai 62150 Lt skolą, 4143 Lt palūkanas, iš viso 66293 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y., nuo 2011-01-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš V. Z. ir V. P. ieškovo M. G. naudai po 248 Lt iš kiekvienos žyminio ir komisinio mokesčio. Priteisė valstybės naudai iš V. Z. ir V. P. iš kiekvienos po 748,50 Lt žyminio mokesčio ir po 29,10 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė trečiajam asmeniui R. J. iš V. Z. 109,03 Lt, iš V. P. 109 Lt kelionės išlaidas.

Teismas nurodė, kad atsakovė iki bylos iškėlimo nereiškė prieštaravimų ieškovui dėl skolos grąžinimo. Ieškovo nurodyti argumentai, dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas pateikti vekselį įstatymo nustatyta tvarka ir skolą išieškoti ne ginčo tvarka, nenuginčyti. Atsakovė V. Z. - vekselio davėja pripažino, kad vyko derybos, buvo prašoma palaukti, žadėjo skolą grąžinti dalimis, neneigia, kad kreipėsi į banką kreditui gauti, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau paskolos negavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Byloje nustatyta, kad vekselio turėtojas ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą ir dėl to prarado galimybę išsiieškoti skolą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovė gavo iš ieškovo 18000 eurų paskolą pagal 2009 m. liepos 24 d. išduotą paprastąjį vekselį. Visa bylos medžiaga patvirtina, jog bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja civilinio kodekso XLIII skyriaus normos. Nors Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau- ĮPVĮ) nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo, o vekselyje nenurodomas pinigų perdavimo - priėmimo faktas nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina atsakovės pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius abstrakčiai, t.y. vekseliu, jie neabejotinai negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, šiuo atveju, paskolos sutarčiai būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos elementų. Juolab, kad ĮPVĮ nenumato reikalavimo paprastame neprotestuotiname vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo faktą. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja ĮPVĮ normoms.

Atsakovė V. Z. neginčijo egzistavusių paskolinių santykių. Atsakovės argumentai, kad ji pagal vekselį pasiskolino tik 25000 Lt, tačiau buvo priversta pasirašyti paprastąjį vekselį 18000 eurų sumai psichologinio spaudimo įtakoje, esant sunkiai ekonominei padėčiai. Ne vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, o būtent vekselio davėja, t. y. atsakovė, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal ginčo vekselį, kuri yra abstraktaus pobūdžio. Byloje pateiktas vekselis yra surašytas ir pasirašytas atsakovės V. Z. ranka, laiduotoja V. P. jame taip pat pasirašė asmeniškai, todėl laikytina, jog kaip rašytinis dokumentas jis yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Tačiau, tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y., vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Kai vekselis perduodamas indosamentu, dėl jo kaip vertybinio popieriaus abstraktumo nuo prievolės, kurios pagrindu jis buvo išduotas, vekselio davėjas neatleidžiamas, vekselio davėjas be išlygų turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui, o tik po to įrodinėti nesąžiningus pirmojo vekselio turėtojo veiksmus įgyjant vekselį ar įgyvendinant jame įtvirtintą reikalavimo teisę (reikalaujant sumokėti), pavyzdžiui, reikšdamas šiam ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Atsakovė V. Z. yra verslininkė, laiduotoja – finansininkė, tai abi pripažino posėdžio metu. Atsakovės pagal savo veiklos bei darbo pobūdžius, amžių, gyvenimišką patirtį privalėjo suprasti, kad išduodant paprastąjį vekselį, už jį laiduojant, vekselio turėtojas įgyja teisę besąlygiškai reikalauti jo apmokėjimo, tačiau vekselį vis dėl to išdavė. Atsakovės paaiškinimai, kad sandoris sudarytas psichologinio ir ekonominio spaudimo įtakoje, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Atsakovė V. Z. pati ieškojo asmenų, galinčių paskolinti pinigų, susirado trečiuosius asmenis, kurie tarpininkavo ir rado asmenį, galintį paskolinti pinigų, drauge su atsakove V. P. vyko pas juos į (duomenys neskelbtini), kuri laidavo už V. Z. skolą, todėl pripažintina, kad tokiomis aplinkybėmis pasirašydamos vekselį 18000 eurų sumai atsakovės veikė savo rizika ir sąmoningai prisiėmė prievolę. Teismas konstatavo, kad nėra įstatyme nurodytų pagrindų ( CK 178 str., 1.81 str. 1 d., 1.91 str. 1 d.) pripažinti, jog sandoris yra negaliojantis ir sudarytas darant psichologinį, ekonominį spaudimą. Atsakovė V. Z. pateikti įrodymai – banko pavedimas ir pašto siuntos neįrodė, kad perduoti pinigai skolos grąžinimui. Tretysis asmuo R. J. nurodė, kad 2800 Lt į jo sąskaitą buvo pervesti už tiektus V. Z. skalbimo miltelius. V. Z. teismo posėdžio metu šios aplinkybės neneigė. Pripažino, kad skalbimo miltelius iš R. J. gavo, už juos atsiskaitė, tik neigė gautų skalbimo miltelių kiekį bei apmokėjimo už juos dydį. Šie atsakovės pateikti duomenys neįrodo, jog skola pagal išduotą vekselį jo turėtojui buvo grąžinta. Abi atsakovės pažeidė sutartinę prievolę, negrąžino 18000 eurų paskolos. Atsakovė V. P. laidavo už atsakovės V. Z. paimtą paskolą, tai patvirtino savo parašu paprastajame vekselyje, todėl jai kyla solidari atsakomybė pagal 2009 m. liepos 24 d. paprastąjį vekselį (CK 6.6 str., 6. 81 str.). Kadangi išieškotojo (vekselio turėtojo) materialinė subjektinė teisė gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą iš skolininkės (vekselio davėjos) atsirado neapmokėjus vekselio, todėl, perleidžiant išieškotojo materialines subjektines teises, turėjo būti taikomas LR ĮPVĮ. LR ĮPVĮ imperatyviai nurodyta vekselio perdavimo forma, t. y. vekselis gali būti perduodamas indosamentu (LR ĮPVĮ 13 str. 1 d.). Indosamentas turi būti įrašas vekselyje arba jo pratąsoje, nurodant asmenį, kuriam perleidžiamas reikalavimas, pasirašytas indosanto (vekselio turėtojo) (LR ĮPVĮ 15 str. 1 d.). Indosamentu perduodamos visos teisės pagal vekselį, todėl iš vekselio kylančios reikalavimo teisės gali būti perduodamos tik indosamentu. Iš byloje esančio paprastojo vekselio (b.l.5) matyti, kad ieškovui įgyjant vekselio turėtojo teises nebuvo pažeisti įstatymo reikalavimai, Ieškovas prašo priteisti 4143 litų palūkanų už minimalius nuostolius per laikotarpį nuo 2009-09-24 iki civilinės bylos iškėlimo dienos (62150 Lt/5proc./12 mėn.x16 mėn.), šį prašymą grindžia CK 6.240 str. 1 d., bei 6.261 str., įvardijant kaip delspinigius. Susitarimas dėl delspinigių tarp paskolos davėjo ir gavėjo nebuvo sudarytas, todėl ieškovas neturi teisės prašyti priteisti 5 procentų dydžio delspinigių pagal CK 6.261 str., taip pat ieškovas neturi teisės prašyti priteisti palūkanų pagal CK 6.240 str., nes ginčo lėšas atsakovė gavo dėl paskolos sutarties, o tai nelaikytina nepagrįstu pinigų gavimu ar sutaupymu. Paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 str. mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato kitaip (CK 6.874 str.1 d.). Ieškovo netinkamai nurodyta teisės norma, kurios pagrindu ieškovas prašo priteisti palūkanas už naudojimąsi negrąžinta paskola, nėra kliūtis taikyti CK 6.874 str. 1 d. Iš atsakovių ieškovo naudai solidariai priteistina skola 62150 Lt ir 4143 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2009-09-24 iki civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. 2011-01-26.