Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Juris LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Ekspedicijos grupė“ dėl skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ekspedicijos grupė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus panaikinti arba reikiamu mastu sumažinti valstybės institucijų nustatyti apribojimai (karantino režimas) (CPK 163 str. 10 p.).

9. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos sustabdymas pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, CPK griežtai reglamentuoja bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad teismas, nustačius privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks / neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas / atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.

11. Pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė remdamasis privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu - CPK 163 str. 10 punkto pagrindu – kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismo vertinimu, toks aktas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207, kuris pakeistas 2020 m., kovo 25 d. nutarimu Nr. 264 dėl karantino įvedimo Lietuvos teritorijoje. Konstatuota, kad dėl karantino byloje dalyvaujančių asmenų pateikimas į teismo pastatą yra ribotas, jie negali pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja privalomasis bylos sustabdymo pagrindas. Šiuo atveju sutiktina su apelianto argumentais, kad nėra priimtas įstatymas, nustatantis, kad dėl paskelbto karantino yra stabdomas žodinis bylų nagrinėjimas.

13. Taip, galiojantys teisės aktai nustatė karantino režimą Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207, su vėlesniais jo pakeitimais), karantinas šiuo metu pratęstas iki 2020 m. gegužės 31 d. 24:00 val. Sutiktina su teismo motyvais, kad uždraustas dalyvaujančių asmenų pateikimas į teismo patalpas, įskaitant ir posėdžių sales, kas suponuoja tai, jog nėra galimybės nagrinėti bylas žodinio proceso tvarka, asmenims fiziškai dalyvaujant teisminiame nagrinėjime. Tačiau tai nėra vienintelis galimas civilinių bylų nagrinėjimo būdas. Sutiktina su apelianto argumentu, kad CPK numato galimybę civilines bylas nagrinėti ne tik žodinio proceso tvarka, bet ir rašytinio proceso tvarka, teismui pateikiant tokius sutikimus (CPK 235 str. 4 d. – 6 d.). Byloje nėra duomenų, kad teismas pasiūlė bylą proceso dalyviams nagrinėti rašytinio proceso tvarka, siekiant operatyvesnio bylos nagrinėjimo, nors iš apelianto skundo argumentų darytina išvada, kad jie sutiktų su tokiu bylos nagrinėjimu.

14. Pažymėtina ir tai, kad Teisėjų taryba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą, kuriuo Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val. šalyje įvestas karantino režimas, siekdama užtikrinti teisingą balansą tarp asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinimo ir asmens teisės kreiptis į teismą, rekomendavo Lietuvos teismų vadovams priimti sprendimus dėl jų vadovaujamo teismo darbo organizavimo karantino režimo laikotarpiu. Nustatė, kad teisėjų funkcijos, susijusios su teisingumo vykdymo veikla, išskyrus nurodytas išimtis, būtų vykdomos: – atšaukiant visus karantino laikotarpiu suplanuotus teismo posėdžius bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus neatidėliotinus atvejus (pavyzdžiui, dėl klausimų, susijusių su suėmimu, vaiko paėmimu iš nesaugios aplinkos, sprendimo). Teismo posėdžius žodinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose planuoti (atidėti) pasibaigus karantino režimui. Užtikrinti, kad byloje dalyvaujantys asmenys nedelsiant būtų informuoti apie teismo posėdžių datos ir laiko pakeitimus; - neatidėliotinais atvejais teismo posėdžius žodinio proceso tvarka organizuoti nustatyta tvarka ir laiku, imantis visų atsargumo priemonių, susijusių su viruso COVID-19 plitimo grėsmės prevencija, išlaikant maksimalią distanciją teismo posėdžių salėje tarp posėdžio dalyvių; – nuotoliniu būdu vykdant pasirengimą bylų nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka bei procesinių sprendimų priėmimui; – nustatant teismo posėdžių organizavimo tvarką kolegialiai rašytinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, t. y. numatant kolegijų buvimo teismo patalpose laiką ir periodiškumą, užtikrinant maksimalią socialinę distanciją tarp atskirų teisėjų kolegijų narių; – nustatant vienasmeniškai rašytinio proceso nagrinėjamų bylų tvarką – laikotarpį, kuriuo teisme bus vykdomi teismo posėdžiai (rekomenduojama nustatyti posėdžių tvarką, kuri leistų maksimaliai sumažinti teisėjo buvimo teisme laiką, ribojant vienu metu teisme esančių teisėjų skaičių, maksimaliai vengiant socialinių kontaktų). Karantino laikotarpiu apribojamas asmenų patekimas į teismo patalpas ir stabdomas tiesioginis asmenų aptarnavimas.

15. 2020 m. balandžio 27 dieną, Teisėjų taryba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo sušvelninamos šalyje taikomos karantino sąlygos, pateikė naujas rekomendacijas Lietuvos teismų vadovams dėl teismų darbo organizavimo. Sušvelninus karantino sąlygas, rekomenduojama Lietuvos teismams palaipsniui atnaujinti žodinį bylų nagrinėjimą ir toliau aktyviai naudotis teisės aktuose numatytomis galimybėmis proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinant nuotoliniu būdu (centralizuota teismų sistemos vaizdo konferencine įranga, vaizdo konferencijų programomis (Zoom, Microsoft Teams), telefoniniu ryšiu ir kt.). Nesant galimybės užtikrinti proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje nuotoliniu būdu, iš anksto numatyti posėdyje dalyvausiančius asmenis ir šaukti tik tuos, kurių dalyvavimas tame teismo posėdyje būtinas.

16. Teisėjų taryba rekomenduoja, kad atnaujinant žodinį bylų nagrinėjimą, pirmenybė būtų teikiama toms karantino laikotarpiu atidėtoms byloms, kuriose tolesnis nagrinėjimo nukėlimas gali turėti neigiamų pasekmių, taip pat byloms, kurių nagrinėjimas yra baigiamosiose proceso stadijose.

17. Taigi, sutinkamai su Teisėjų tarybos rekomendacijomis, bylos šalims siūlytinas pasirengimas bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka, jiems nesutinkant, siūlytinas dalyvavimas teismo procese nuotoliniu būdu, o neesant tokios galimybės, iš anksto numatyti posėdyje dalyvausiančius asmenis ir šaukti tik tuos, kurių dalyvavimas tame teismo posėdyje būtinas, imantis visų atsargumo priemonių, susijusių su viruso COVID-19 plitimo grėsmės prevencija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik nesant sudarytos galimybės teismui naudotis rekomendacijose numatytais bylų nagrinėjimo būdais, galėtų būti svarstoma galimybė dėl fakultatyvinio bylos sustabdymo pagrindo.

18. Nustačius, kad įstatymas šiuo atveju nenumatė privalomo bylos sustabdymo pagrindo ir bylos šalims nebuvo pasiūlyti alternatyvūs bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būdai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismas nutartis naikintina dėl aukščiau išdėstytų motyvų – netinkamo CPK 163 str. 10 punkto taikymo. Byla grąžintina tolesniam nagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tenkinti atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo, iki bus panaikinti arba reikiamu mastu sumažinti valstybės nustatyti apribojimai.