- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-201-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04571-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Skolininkas
- A. K.
- Kreditorius
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės B. P. pareiškimą dėl leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas ir baudos skyrimo už antstolės reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys skolininkė A. K., išieškotojas „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė 2012-09-21 pateikė teismui pareiškimą dėl leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas ir baudos skyrimo A. K. už antstolės reikalavimų nevykdymą, kuriuo prašė duoti leidimą antstolei priverstinai patekti į iš varžytinių parduodamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) siekiant atlikti buto ekspertizę vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-03 nutartį bei paskirti skolininkei vieno tūkstančio litų baudą už antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą už kiekvieną 2012-08-03 patvarkyme nurodytų įsipareigojimų nevykdymo dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi (b.l. 10-12) pareiškėjos prašymą tenkino ir paskyrė skolininkei A. K. 270 Lt baudą, taip pat leido antstolei B. P., o esant reikalui, ir paskirtam ekspertui, be A. K. sutikimo pateikti į skolininkei A. K. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0171/11/04691/V matyti, kad skolininkė buvo tinkamai informuojama apie visus vykdymo veiksmus, procesinius dokumentus siunčiant jos atstovams pagal 2011-02-15 sutartį dėl teisinių paslaugų (v.b.l.97-98), todėl skolininkei antstolės įpareigojimai buvo žinomi. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pakartotiną nekilnojamojo turto ekspertizę nuspręsta atlikti pačios skolininkės iniciatyva, o antstolės įpareigojimai sudaryti sąlygas patekti į vertinamą butą skolininkei buvo pareikšti ne vieną kartą, laikytina, kad skolininkės vengimas sudaryti sąlygas ekspertui patekti į butą ir pasyvus elgesys yra sąmoningas kliudymas antstolei tinkamai ir efektyviai atlikti vykdymo veiksmus. Teismas padarė išvada, kad skolininkė, nors ir antstolio atitinkamais procesiniais dokumentais paraginta, nesudarė sąlygų patekti į vertinamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad skolininkei nesudarant antstolei galimybės apžiūrėti butą iš vidaus tikslu atlikti pakartotinę buto ekspertizę, yra pagrindas tenkinti antstolės prašymą ir leisti jai, o esant reikalui ir paskirtam ekspertui, apžiūrėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), be A. K. sutikimo (LR CPK 615 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. K. atskiruoju skundu (b.l. 17-19) prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, antstolės pareiškimą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra aišku kaip A. K. ar/ir advokatų profesinė bendrija Č. ir partneriai galėjo įvykdyti 2012 m. rugpjūčio 03 d. patvarkymą ir leisti antstolei ar jos pasirinktam antstoliui patekti į butą, nes nei A. K., nei advokatų profesinė bendrija Č. ir partneriai neturi įgaliojimų spręsti klausimų su A. K. turto valdymu ar jo administravimu. Antstolė teikdama 2012 m. rugsėjo 18 d. pareiškimą Teismui nuslėpė faktą, kad A. K. yra pripažinta bankrutavusia Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties pagrindu. Nutartimi buvo paskirtas oficialus teismo administratorius, kurio adresas J. A. H., The Mailtings, Silvester Street, Hull HU1 3HA (toliau - oficialus teismo administratorius) (Priedas Nr. 1). Apie teismo administratoriaus paskyrimą tiek antstolė, tiek ir išieškotojas AB „Swedbank“ žinojo, tačiau teismo apie tai neinformavo ir šią informaciją nuslėpė. Nurodo, kad aplinkybę, jog antstolė žinojo apie paskirtą administratorių patvirtinta faktas, kad antstolė 2011 m. lapkričio 07 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos Nr. 0171/11/04691/V sustabdymo (vykdomoji byla Nr. 0171/11/04691/V) (Priedas Nr. 2) remdamasi gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 11 04 nutartimi Nr. 3P-1680/2011 sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0171/11/04691/V iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012 04 04 nutartimi Nr. 3K-3-151/2012 išnagrinėjus bylą kasacine tvarka antstolė atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0171/11/04691/V (Priedas Nr. 3) priimtos nutarties pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 04 d. nutartyje Nr. 3K-3-151/2012 aiškiai pasisakyta, kad A. K. pripažinta bankrutavusia ir jai paskirtas oficialus administratorius. Taip pat nurodė, kad oficialus teismo administratorius nėra suteikęs jokių įgaliojimų advokatų profesinės bendrijos advokatams, advokatų padėjėjams atstovauti oficialaus teismo administratoriaus įgaliojimų, todėl advokatų profesinės bendrijos advokatai, advokatų padėjėjai negalėjo užtikrinti antstolės patvarkymų įgyvendinimo.
Atsiliepimas
Antstolė B. P. atsiliepimu (b.l. 33-35) į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-10-02 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad antstolė nenuslėpė duomenų, kad apeliantė yra pripažinta bankrutavusia, nes 2011-11-07 Patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0171/11/04691/V sustabdymo ir 2012-05-17 Patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0171/11/04691/V atnaujinimo yra pateikti teismui. Nurodė, kad LAT 2012-04-04 nutartyje Nr. 3K-3-151/2012 išaiškino, kad Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010-11-30 nutartis yra teismo sprendimas Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnio prasme ir Lietuvoje pripažįstamas automatiškai, tačiau automatinio sprendimų bankroto bylose pripažinimo principas neapima šių sprendimų priverstinio vykdymo. Jei, šio teismo sprendimo pagrindu gali atsirasti tokių teisinių pasekmių, kurioms reikia priverstinio vykdymo, prašyme dėl teismo sprendimo iškelti bankroto bylą leidimo vykdyti turi būti konkrečiai nurodomi veiksmai, kuriuos reikėtų atlikti Lietuvos Respublikoje remiantis teismo sprendimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje sprendimas yra nevykdytinas. Taip pat nurodė, kad 2000-05-29 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Nurodo, kad advokatas Č. prašė visus su vykdomąja byla susijusius dokumentus siųsti jo kontoros adresu. Taip pat nurodo, kad advokato pateiktame prieštaravime dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo nurodyta, kad skolininkė A. K. užtikrina, kad ekspertams bus užtikrinta galimybė patekti į butą. Nurodo, kad vertinant šį raštą iš 2012-10-09 atskirojo skundo perspektyvos, tokių prieštaravimų ir įsipareigojimų užtikrinti patekimą į butą advokatai neturėjo teisės teikti, taigi, atskiruoju skundu jie patys sau prieštarauja.
Išieškotojas Swedbank, AB, atsiliepimu (b.l. 37-40) į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad užsienio teismo sprendimas dėl skolininkės bankroto yra nevykdytinas, nes yra konstatuojamojo pobūdžio. Todėl skolininkės pateiktas prašymas leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą turi būti atmestas. Tik tuomet, kai pagrindinę bankroto bylą nagrinėjantis teismas priims vykdymo reikalaujančius su bankroto bylos eiga ir užbaigimu susijusius sprendimus, suinteresuoti asmenys turės kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą dėl leidimo vykdyti išdavimo. Nurodo, kad Reglamento 5 straipsnyje įtvirtinta pirmoji Reglamento 4 straipsnio taisyklės taikymo išimtis, susijusi su trečiųjų asmenų daiktinių teisių apsauga. Straipsnio 1 d. nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį turtą. Taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr.2T-26/2012 pateikė papildomą Reglamento 5 straipsnio išaiškinimą. Teismas nurodė, kad: „atsižvelgiant į Reglamento preambulės 25 punktą, Reglamento 5 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, jog bankroto bylos iškėlimas nedarytų jokio, tame tarpe ir procedūrinio poveikio kreditorių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir kitos valstybės narės teritorijoje esantį turtą“. Nurodo, kad Lietuvos teisės doktrinoje taip pat išaiškinama, kad vadovaujantis Reglamento 5 straipsniu, daiktinių teisių, esančių kitose valstybėse narėse, atžvilgiu taikomas „imunitetas“ nuo pagrindinės bankroto bylos universalaus poveikio. Tam, kad likvidatorius pagrindinėje bankroto byloje galėtų pasiekti kitoje valstybėje narėje esantį ir kreditorių ar trečiųjų asmenų daiktinėms teisėmis apsunkintą skolininko turtą, jis turėtų prašyti iškelti šalutinę bankroto bylą toje valstybėje narėje. Nurodo, kad skolininkė negali remtis Didžiosios Britanijos teisės administratoriui nustatytais įgaliojimais ir dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-19 nutartyje Nr. 2T-233/2011 pateikto išaiškinimo. Kitos ES valstybės teisės numatyti bankroto byloje privalomi atlikti veiksmai gali būti atlikti tik Lietuvos Respublikos teismo išduoto leidimo pagrindu. Tai reiškia, kad skolininkės bankroto administratorius Lietuvoje veikti pagal Didžiosios Britanijos teisę galėtų tik tuo atveju, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi leistų atlikti tokius veiksmus. Taip pat nurodo, kad laikantis atskirojo skundo motyvų logikos, išeitų, kad skolininkės advokatai sąmoningai kliudė antstoliui vykdyti vykdomuosius veiksmus, nes žinojo, kad neturi įgaliojimų atstovauti skolininkės interesus vykdomojoje byloje. Todėl byloje gali būti pagrįstai svarstomas baudos skyrimas ne tik skolininkei, bet ir jos atstovams tiesiogiai kliudžiusiems atlikti vykdomuosius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą pagal hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB 2011-07-11 pateiktą vykdyti (v.b.l.1) 2011-02-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. I-1656V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. K. kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai (v.b.l.2-3), priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. K. (v.b.l.9-10). Vykdydama priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/04691/V, antstolė 2011-08-03 patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo (v.b.l.54) paskyrė buto, esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizę. 2011-09-08 Nekilnojamojo daikto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, ekspertas nustatė turto rinkos vertę (v.b.l.94) nepatekdamas į vertinamą objektą dėl skolininkės kaltės, nors ji buvo tinkamai informuota apie eksperto ketinimus apžiūrėti butą. Skolininkės atstovas adv. G. Č., nesutikdamas su ekspertizės aktu, 2012-05-28 pateikė prieštaravimus dėl atliktos ekspertizės ir prašymą skirti pakartotinę ekspertizę (v.b.l.120-121), kuriais užtikrino, kad skolininkė sudarys galimybę ekspertams patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas. Antstolė patenkino skolininkės atstovo prašymą ir paskyrė naują nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (v.b.l.124-125), tinkamai informuodama skolininkę per jos atstovus (v.b.l.127) apie antstolės atliekamus procesinius veiksmus, tačiau nekilnojamojo turto ekspertizė atlikta nebuvo, nes skolininkė pakartotinai nesudarė galimybės patekti į vertinamą objektą ir apžiūrėti butą bei padaryti fotonuotraukas. Antstolė išsiuntė skolininkės atstovui 2012-08-03 patvarkymą dėl patekimo į patalpas (v.b.l.131), kuriuo skolininkė buvo tinkamai informuota apie pareigą sudaryti sąlygas ekspertui/turto vertintojui patekti į butą ir jį apžiūrėti, tačiau nei skolininkė, nei jos atstovai šių teisėtų antstolės reikalavimų nevykdė.
Apeliantai iš esmės savo skundą grindžia aplinkybėmis, kad A. K. yra pripažinta bankrutavusia Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties pagrindu, jai paskirtas administratorius, todėl ji visiškai prarado teisę administruoti ar valdyti turtą ir spręsti su tuo susijusius klausimus. Taip pat nurodo, kad administratorius nėra suteikęs jokių įgaliojimų advokatų profesinės bendrijos advokatams, advokatų padėjėjams atstovauti oficialaus teismo administratoriaus įgaliojimų, todėl advokatų profesinės bendrijos advokatai, advokatų padėjėjai negalėjo užtikrinti antstolės patvarkymų įgyvendinimo. Tačiau su tokias apeliantės argumentais sutikti nėra pagrindo.
Remiantis Tarybos 2000-05-29 reglamento Nr.1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ 5 str. Bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Nurodytos teisės konkrečiai reiškia daiktinę teisę gauti naudos iš naudojamo turto. Daiktine teise laikoma valstybiniame registre įrašyta ir vykdytina trečiosios šalies atžvilgiu teisė, pagal kurią galima įgyti daiktinę teisę. Pripažinus Lietuvoje teismo sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo sprendimas nebus vykdomas. Bankroto bylos iškėlimo apeliantei Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teisme juridinis faktas teisiškai nereikšmingas, nes Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato fizinio asmens bankroto galimybės ir bankroto bylos iškėlimas kitoje Europos Sąjungos valstybėje neįtakoja daiktinės teisės turėtojo – hipotekinio kreditoriaus teisėms į įkeistą turtą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. išnagrinėjęs „Swedbank“, AB prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria pareiškėjos A. K. prašymas tenkintas iš dalies ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl A. K. bankroto skolininko prašymu, konstatavo, kad teismo sprendimai dėl bankroto bylos iškėlimo yra pripažįstami pagal Reglamento 16 straipsnį, t.y. jiems taikomas automatinio pripažinimo principas. Reglamento 25 straipsnyje nurodyta, kad ši taisyklė taip pat taikoma ir kitų su bankroto byla susijusių teismo sprendimų pripažinimui. Tačiau automatinio sprendimų bankroto bylose pripažinimo principas neapima šių sprendimų priverstinio vykdymo, todėl Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiti su bankroto byla susiję teismo sprendimai vykdomi pagal Briuselio konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (Briuselis I). Nurodė, kad reglamentas nenumato, kad teismo sprendimai dėl bankroto bylos iškėlimo būtų vykdomi pagal Briuselį I. Kartu jam nereikia numatyti ir vykdymo procedūros. Spręsti dėl vykdymo taikant Briuselį I reikėtų tik tuo atveju, jei kartu su bankroto bylos iškėlimu būtų priimtas ir priverstinio vykdymo reikalaujantis sprendimas. Nagrinėjamu atveju Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis yra būtent konstatuojamojo pobūdžio, negali būti priverstinai vykdoma. Tik tuomet, kai pagrindinę bankroto bylą nagrinėjantis teismas priims vykdymo reikalaujančius su bankroto bylos eiga ir užbaigimu susijusius sprendimus, suinteresuoti asmenys turės kreiptis į pripažįstančios valstybės narės (nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos) teismą dėl leidimo vykdyti išdavimo pagal Briuselį I. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išnagrinėjęs A. K. skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties, paliko ją nepakeistą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla A. K. neįtakoja priverstinio vykdymo veiksmų, kurie yra atliekami Lietuvoje, t.y. neriboja A. K. teisės patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, tuo pačiu leisti antstoliui ar kitam asmeniui jas apžiūrėti, ar tai pavesti atlikti kitam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Kadangi suinteresuotas asmuo išieškotojas Swedbank, AB nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, tai jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.