Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. (J. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos dėl besiskiriančių pavojingumu nusikalstamų veikų (BK 178 straipsnio 2 dalis ir BK 178 straipsnio 5 dalis), griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, jos sudėtos iš dalies dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir J. S. paskirta subendrinta – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. S. paskirta galutinė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo datos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Taip pat nuosprendžiu išspręsti civilinių ieškinių bei procesų išlaidų priteisimo klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. S. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 15 d., apie 10.52 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjęs į UAB „Benu Vaistinė Lietuva“ priklausančią vaistinę „Benu“, esančią (duomenys neskelbtini), nuo lentynos paėmė 1 pakuotę maisto papildų „Mollers omega-3 extra“, 20,59 Eur vertės, 1 pakuotę maisto papildų „Mollers omega-3 magne active“, 21,99 Eur vertės, 1 pakuotę 50 ml talpos priešraukšlinės šviesinančios veido kaukės „Filorga meso mask“, 46,99 Eur vertės, 1 pakuotę 50 ml talpos priešraukšlinio veido kremo „Filorga time-filler mat“, 64,29 Eur vertės, ir minėtas prekes laikydamas rankose bei už jas nesumokėjęs, iš minėtos vaistinės patalpų pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Benu Vaistinė Lietuva“ priklausantį, nedidelės – 153,86 eurų vertės turtą.

2. Be to, J. S. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 11.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjęs į UAB „Maxima LT“ priklausančią parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo lentynos paėmė 14 vnt. ikrų dėžučių „Alaska Gold“ (1 vnt. vertė 10,99 Eur), bendros 153,86 Eur vertės, 12 vnt. ikrų dėžučių „Lemberg“ (1 vnt. vertė 9,99 Eur), bendros 119,88 Eur vertės, 11 vnt. ikrų dėžučių „Lašišinių žuvų raudonieji ikrai“ (1 vnt. vertė 7,99 Eur), bendros 87,89 Eur vertės, kurias susidėjo į su savimi turėtą maišelį ir su paimtomis prekėmis, nesumokėjęs už jas, iš parduotuvės išėjo, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Maxima LT“ priklausantį, nedidelės 361,63 Eur vertės turtą.

3. Be to, J. S. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.15 val., prekybos centre „Lidl“, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmė prie įėjimo durų pastatytą neprirakintą Ž. V. priklausantį kalnų dviratį „Road Sing“, 200 Eur vertės, ji išsivarė iš prekybos centro, atsisėdo ant jo ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Ž. V. priklausantį, nedidelės 200 Eur vertės turtą.

4. Be to, J. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 8 d., apie 08.45 val., UAB „Eurovaistinė“ filiale, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmė 1 vnt. „Filorga Time Filler XP“ kremą veidui, 50 ml, kainuojantį 70,99 Eur, 1 vnt. „Filorga Time Filler XP“ kremą-gelį veidui, 50 ml, kainuojantį 70,99 Eur, 1 vnt. „Filorga Sleep&Lift“ int. stang. naktinį veido kremą, 50 ml, kainuojantį 82,99 Eur, 1 vnt. „Filorga Lift-Structure“ int. stang. dieninį veido kremą, 50 ml, kainuojantį 82,99 Eur, viso prekių už 307,96 Eur, kurias laikydamas rankose, matydamas, kad yra stebimas vaistininkės, apsimesdamas, kad ketina už prekes sumokėti, priėjo prie kasos (prekystalio), po ko staigiai pasišalino iš vaistinės, nesumokėjęs už paimtas prekes, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Eurovaistinė“ priklausantį, 307,96 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu prokurorė nuteistojo J. S. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir faktinių aplinkybių neginčija, skunde keliamas tik nuteistajam J. S. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, taip pat pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtas bausmes iš pradžių teisingai subendrinęs bausmių apėmimo būdu, po to jas nepagrįstai subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pakeičiant nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam J. S. subendrintos paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

10. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka toje pačioje baudžiamojoje byloje. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti bausmių apėmimo būdo taikymo pagrindai yra išsamūs, todėl kitais atvejais, skirdamas galutinę subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio taisykles, teismas bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, subendrina visiškai ar iš dalies sudėdamas.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2A-1-303/2022).

12. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už trijų baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis) ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už apysunkio nusikaltimo (BK 11 straipsnio 4 dalis) padarymą. Taigi nuteistasis J. S. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms – trys iš nusikalstamų veikų yra baudžiamieji nusižengimai, o kita iš jų – apysunkis nusikaltimas, todėl kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistajam J. S. paskirtos bausmės tarpusavyje turėjo būti bendrinamos tik bausmių apėmimo būdu, griežtesne penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes tris po dvidešimt penkias paras arešto paskirtas bausmes ir nuteistajam paskiriant galutinę penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, nurodant, jog, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, J. S. paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimti švelnesnes po dvidešimt penkias paras arešto bausmes ir paskirti subendrintą – penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pakeitus bausmių bendrinimo būdą, dėl baudžiamojoje byloje taikyto sutrumpinto įrodymų tyrimo, atitinkamai ir šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir nuteistajam J. S. skirtina galutinė – trijų mėnesių dešimt dienų laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nuosprendį dalyje dėl J. S. (J. S.) paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, J. S. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimti švelnesnes po 25 (dvidešimt penkias) paras arešto paskirtas bausmes ir J. S. paskirti subendrintą – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę – 3 (trijų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.