- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- e2YT-37177-734/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30441-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- R. D., RUAB „Srava“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. V., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. ir RUAB „Srava“ skundus dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., R. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. D. (toliau – pareiškėja) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės (toliau – antstolė) 2017 m. liepos17 d. patvarkymą Nr. S1-20802. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-30986-1045/2017, kurioje nagrinėjamas jos ieškinys atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Minėtoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, taip pat pateiktas reikalavimas priteisti dalį nekilnojamojo turto sutuoktinių nepilnamečiams vaikams, kaip išlaikymą natūra. Nurodė, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi. Pažymėjo, kad R. D. įsiskolinimas valstybei laikytinas jo asmeninėmis prievolėmis ir turėtų būti tenkinamas iš jam tenkančios turto dalies. Nurodė, kad antstolė, nelaukusi teismo sprendimo, nusprendė nekilnojamą turtą parduoti varžytynėse, todėl pareiškėjos teigimu šie antstolės veiksmai laikytini neteisėtais, nes kol Vilniaus miesto apylinkės teismas neišspręs klausimų dėl nekilnojamo turto dalių priteisimo sutuoktinių nepilnamečiams vaikams, antstolė neturi teisės vykdyti priverstinio nekilnojamo turto pardavimo varžytynėse.
Pareiškėjas RUAB „Srava“ pateiktu skundu prašo panaikinti 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą Nr. S1-20802. Nurodė, kad pasibaigus baudžiamajai bylai, pareiškėjas civilinio proceso tvarka pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo iš R. D. ir Ą. S., šiuo metu ieškinys nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme c. b. Nr. 2-5722-232/2016. Nurodė, kad LR Valstybinė mokesčių inspekcija ir pareiškėjas nukentėjo nuo to paties nusikaltimo, žala kilo iš tų pačių neteisėtų R. D. ir Ą. S. veiksmų, todėl LR Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pareiškėjo teisės išieškojimo procese turi būti tapačios. Pažymėjo, kad pareiškėjas negali ir veikiausiai negalės naudotis išieškotojo teisėmis, kadangi jo atžvilgiu dar nepriimtas teismo sprendimas. Dėl šių priežasčių mano, kad antstolės skundžiamas patvarkymas yra neteisingas ir neprotingas. Pareiškėjas, kaip išieškotojas vykdymo procese turi teisę sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto įkainojimą, reikšti prašymus, nušalinimus, o nepanaikinus antstolės patvarkymo, pareiškėjas tokių teisių įgyvendinti negalės, nes nekilnojamas turtas bus parduotas iš varžytynių Vilniaus apygardos teismui dar nepriėmus pareiškėjui palankaus teismo sprendimo.
Antstolė 2017 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu atmetė pareiškėjų skundus ir persiuntė bylą nagrinėti teismui. Patvarkyme dėl pareiškėjos R. D. skundo nurodė, kad antstolė nenukreipė išieškojimo į skolininko bendrą su sutuoktiniu turtą, nenustatė jokių prievolių sutuoktiniui, nepasinaudojo jokia išimtine teismo prerogatyva, o vykdymo procese, griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, areštavo ir turto vertės nustatymo procedūrą inicijavo nekilnojamajam turtui, kuris skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad teisme yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, įregistruotas tik 2017 m. liepos 24 d. - jau po antstolės patvarkymo priėmimo. Skiriant ekspertizę, informacija apie teisme vykstantį procesą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, antstolei nebuvo žinoma. Turtas nėra parduodamas iš varžytynių, varžytynės nėra paskelbtos ir jos nevyksta. Skundžiamu patvarkymu nurodytas turto realizavimo būdas bei inicijuotas turto rinkos vertės nustatymo procesas, o teismui nusprendus pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį atidalinti abiems sutuoktiniams, priteisti dalį turto natūra vaikams, turto arešto aktas bus tikslinamas ir iš varžytynių parduodama tik nustatyta skolininko turto dalis. Pažymėjo, kad viso turto rinkos vertės nustatymas yra aktualus ir įvertinant skolininkui priklausančią turto dalį, nes antstolė gali įkainoti skolininkui priklausančią turto dalį, vadovaudamasis turto vertintojo pateiktu viso turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu. Tuo labiau, kad šiuo metu apskritai nėra aišku, kaip turtas bus atidalintas. Tokiu būdu taip pat užtikrinamas ir vykdymo proceso ekonomiškumas bei operatyvumas.
Dėl pareiškėjo RUAB „Srava“ skundo argumentų antstolė nurodė, kad RUAB „Srava“ nėra išduotas vykdomasis dokumentas dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos skolos išieškojimo iš skolininko, todėl nėra ir antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindo, o teiginiai, kad išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijps ir pareiškėjo teisės išieškojimo procese turi būti tapačios yra visiškai nepagrįsti. O be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 759 str. įtvirtina prisijungimo prie išieškojimo institutą, kai prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Išieškotojai byloje įgyja teises ir pareigas numatytas CPK 639-640 str. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas numato, kad kiti išieškotojai turi teisę prisijungti prie išieškojimo pateikdami turto realizavimą vykdančiam antstoliui vykdomąjį dokumentą. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Pareiškėjas gali prisijungti prie antstolės vykdomo išieškojimo ir gali įgyvendinti išieškotojui vykdymo procese suteikiamas teises, tik turėdamas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąįį dokumentą.
Dėl išvardintų argumentų prašė pareiškėjų skundus atmesti, nes 2017 m. liepos 17 d. antstolės priimtas patvarkymas Nr. Sl-20802 atitinka teisės aktų reikalavimus keliamus jo formai ir turiniui, patvarkyme nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas, yra teisėtas ir pagrįstas, nepažeidžia jokių įstatymo nuostatų, pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų, ar tuo labiau nepilnamečių vaikų interesų.
P. R. Draskinienė, RUAB „Srava“, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., R. D., LR Valstybinė mokesčių inspekcija, apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundai dėl antstolės veiksmų atmestini.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. D., išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdymo procese turto arešto aktu areštuotas skolininkui R. D. nuosavybės teise priklausantis turtas - 0.0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0017- 0077, 264.92 kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1099-6022-3007, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. 4400-0068-5572, esantys Naujakiemio g. 18 C, Vilnius. Ginčijamu 2017 m. liepos 17 d. patvarkymu nutarta areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių, bei paskirta areštuoto turto ekspertizė, ekspertizę pavedant atlikti ekspertui V. S..
Dėl pareiškėjos R. D. skundo argumentų
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su antstolės priimtu patvarkymu, nes mano, kad turto pardavimas iš varžytynių pažeis nepilnamečių vaikų teises ir interesus, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškėjos ir R. D. santuokos nutraukimo byloje c.b. Nr. 2-30986-1045/2017 yra sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, taip pat pateiktas reikalavimas priteisti dalį nekilnojamojo turto sutuoktinių nepilnamečiams vaikams kaip išlaikymą natūra.
Bylos duomenimis įrašas Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad teisme yra nagrinėjama iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, įregistruotas 2017 m. liepos 24 d., t. y. jau antstolei priėmus 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą.
Antstolių įstatymo 2 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Bylos duomenimis, nekilnojamam turtui, esančiam Naujakiemio g. 18 C, Vilniuje, nėra paskelbtos turto varžytynės, tačiau paskirta ekspertizė tikslu turto vertei nustatyti, nes kaip antstolė pažymėjo, viso turto rinkos vertės nustatymas yra aktualus įvertinant skolininkui priklausančią turto dalį, kadangi antstolis gali įkainoti skolininkui priklausančią turto dalį, vadovaudamasis turto vertintojo pateiktu viso turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu. Iš 2017 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymo nustatyta, kad antstolė neneigia, jog teismui nusprendus pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe, jį atidalinti abiems sutuoktiniams, priteisti dalį turto natūra vaikams, turto areštas bus tikslinamas ir iš varžytynių parduodama tik nustatyta skolininko dalis. Sutiktina, kad vykstantis procesas dėl santuokos nutraukimo ir turto atidalinimo nėra pagrindas neatlikinėti turto vertinimo, nes ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti turtą yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialiu turto vertinimui reikalingų žinių turinčių asmeniu. Be kita ko, šioje vykdymo proceso stadijoje nėra nustatyta nei fakultatyvių nei privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, kurie nustatomi esant CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtintiems pagrindams, bei kitais nustatytais CPK 627 straipsnyje pagrindams, kai antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Kaip matyti, antstolė pažymėjo, jog teismui nusprendus pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį atidalinti abiems sutuoktiniams, priteisti dalį turto natūra vaikams, turto arešto aktas bus tikslinamas ir iš varžytynių parduodama tik nustatyta skolininko turto dalis. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad šioje vykdymo proceso stadijoje nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti, nes realus turto pardavimas iš varžytynių nevyksta, o skundžiamu patvarkymu siekiama nekilnojamąjį turtą įkainoti, kad nustačius sutuoktinių dalis, būtų galima tęsti išieškojimo veiksmus, bet tik iš skolininko turto dalies, kurios bus nustatytos santuokos nutraukimo byloje.
Dėl pareiškėjo RUAB „Srava“ skundo argumentų
Iš vykdomosios bylos medžiagos bei iš teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo iš skolininko R. D., ir kaip nurodė pareiškėjas žala jam kilo iš neteisėtų R. D. ir Ą. S. veiksmų, dėl kurių nukentėjo ir Valstybinė mokesčių inspekcija ir pareiškėjas, šios aplinkybės konstatuotos baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-387/2015. Pareiškėjui nepateikus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, jam nebuvo priteistas žalos atlyginimas, dėl ko išieškotoju vykdymo procese yra tik vienas išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl pareiškėjas RUAB „Srava“, neturintis vykdomojo rašto, išduoto teismo sprendimo pagrindu, negali būti išieškotoju šiame vykdymo procese (CPK 638 str.).
R. A. įstatymo 2 straipsniu 1 dalimi, antstoliui valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Iš šio darytina išvada, kad antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Be kita ko, CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Todėl, neesant vykdomojo dokumento, priimto pareiškėjo naudai, jokie vykdymo proceso veiksmai negali būti pradedami. Pažymėtina, kad CPK 759 straipsnis suteikia išieškotojui prisijungimo prie išieškojimo teisę. Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus, o prisijungę prie konkrečios vykdomosios bylos, išieškotojai įgyja teises ir pareigas numatytas CPK 639-640 straipsniuose. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas numato, kad kiti išieškotojai turi teisę prisijungti prie išieškojimo pateikdami turto realizavimą vykdančiam antstoliui vykdomąjį dokumentą. Iš šio darytina išvada, kad pareiškėjas gali prisijungti prie antstolio vykdomo išieškojimo, o įgyvendinti išieškotojui vykdymo procese suteikiamas teises, gali tik turėdamas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąįį dokumentą.
Patikrinus vykdymo proceso vykdomojoje byloje eigą (CPK 594 str.) nustatyta, kad antstolė, priėmusi vykdymui vykdomąjį dokumentą, pagrįstai ėmėsi priemonių jį įvykdyti. Nenustatyta antstolės piktnaudžiavimo procesine padėtimi, todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų skundai dėl antstolės veiksmų yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos R. D. ir RUAB „Srava“ skundus dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.