Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovo Advokatų profesinės bendrijos „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ įgaliotam asmeniui advokatei Kristinai Balevičienei, atsakovės D. L. (L. G.) atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams A. M. ir D. L. (L. G.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų atsakovui A. M. nutrauktina.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu A. M. 2007-11-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-699, kuria remiantis atsakovui buvo suteiktas 228799,81 EUR kreditas butui įsigyti ir remontuoti su kintama metine palūkanų norma terminui iki 2037-09-30 (b. l. 5-9, 12-13). Šia kredito sutartimi nustatytos kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės: nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), – įkeitimas bei D. L. laidavimas, įformintas laidavimo sutartimi. Pagal 2007-11-12 sudarytą laidavimo sutartį Nr. K 2300-2007-699/142 atsakovė D. L. įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas A. M., jeigu pastarasis neįvykdys visų, dalies arba netinkamai įvykdys prievoles pagal kredito sutartį (b. l. 10-11).

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolė grąžinti gautą kreditą atsakovui A. M. atsirado remiantis tarp jo ir ieškovo sudaryta kreditavimo sutartimi. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Iš byloje esančios banko pažymos apie skolos dydį bei skolos grafiką, skola bankui pagal kredito sutartį sudaro 226515,48 EUR negrąžinto kredito, 9966,25 EUR nesumokėtų palūkanų, 6328,08 EUR delspinigių, iš viso – 242809,81 EUR (b.l. 16-17). Ieškovas reikalauja skolos dalies, kurią sudaro 145000 EUR negrąžinto kredito, priteisimo iš atsakovų. Ieškovas 2009-02-18 raštu Nr. 30.58.17/1033 įspėjo skolininką dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo ir paragino padengti susidariusią skolą (b.l. 14), tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė. Ieškovas 2009-07-01 raštu Nr. 30.58.17/3831 įspėjo atsakovus, kad iki nurodyto termino neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą (b.l. 15).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas – hipotekos kreditorius – CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos teisėją, prašydamas, jog įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių, ir šis jo prašymas yra patenkintas. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2009-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 312-2N/2009 nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklausanti atsakovams A. M. ir L. G. (D. L.) (b.l .61-62). Byloje nėra duomenų, kad nurodyta hipotekos teisėjo nutartis buvo ginčijama. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, bei vertintinas kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (kreditoriaus ir skolininko) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-364/2010). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo atsakovui A. M. – pagrindiniam skolininkui – nutrauktina pagal CPK 293 str. 3 p. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 str. 1 d. įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju, kai pagrindinio skolininko atsakovo A. M. prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu bei atsakovės D. L. laidavimu pagal sutartį, įtvirtinančią jos solidariąją prievolę, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto.

Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas (kreditorius) informavo laiduotoją D. L. apie kredito sutarties nutraukimą ir priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovams priklausančio turto ir lėšų dėl skolininko finansinių įsipareigojimų kreditoriui (ieškovui) nevykdymo. Iš byloje esančio atsakovės rašto 2009-11-25 bankui matyti, jog atsakovė pati nurodo, kad yra informuota apie banko pradėtą priverstinį išieškojimą iš įkeisto bankui turto, nes skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį (b.l. 66). Todėl atsakovės argumentas, kad ji nebuvo informuota apie kredito sutarties nutraukimą atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.). Atsakovė, pasisakydama apie ieškovo prašomos priteisti skolos dydį, pasisako dėl netesybų dydžio. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja priteisti tik dalį negrąžintos skolos, t.y. 145 000 EUR, kurią sudaro negrąžinto kredito dalis, tuo tarpu reikalavimo dėl delspinigių ir sutartinių palūkanų priteisimo nekelia, todėl atsakovės argumentai dėl netesybų dydžio teisinės reikšmės neturi ir dėl jų teismas nepasisako.

Laidavimo sutarties 4.2. punktu nustatyta, kad ši sutartis galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Kadangi skolininkas A. M. iki šiol nėra įvykdęs savo prievolių ieškovui, laikytina, kad ir laidavimas nepasibaigęs, todėl ieškovas neturėjo CK 6.88 str. 1 d. nustatytos pareigos per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo pareikšti ieškinį laiduotojai. Tokia nuostata atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011).

Įvertinus bylos aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė D. L. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, negrąžino paskolos, todėl ieškovui atsirado teisė reikalauti, kad ji grąžintų įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovės priteistina 145 000 EUR skolos (CK 6.77 str., 6.81 str., 6.870 str. 1 d., 6.873 str.,6.76 str., 6.81 str.).

CK 6.37 str. 2 d. numato pareigą skolininkui mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, nes jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjo gera valia, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-248/2009).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovo ieškinyje reiškiami reikalavimai atsakovei D. L. yra pagrįsti, todėl turi būti patenkinti (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovė ieškinio tenkinimo atveju prašo teismo sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti kredito sutarties laikotarpiui, t.y. kas mėnesį atliekant mokėjimus iki 2037-09-30. Pažymėtina, kad aiškindamas ir taikydamas CPK 284 str. 1 d. teisės normą, suteikiančią teismui teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendimo vykdymo atidėjimas arba išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama teismo sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti iki 2037-09-30, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji neturi realių galimybių teismo sprendimu ieškovui priteistą pinigų sumą sumokėti neatidedant ar neišdėstant sprendimo vykdymo.

Ieškinį atsakovės D. L. atžvilgiu tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 9007,00 Lt žyminio mokesčio išlaidos (CPK 79 str., 93 str. 1 d.). Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovui A. M. nutraukus laikytina, kad ieškovas ieškinį šioje dalyje pareiškė be pagrindo, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šiam atsakovui, ieškovui nepriteistinos. Dėl tos pačios priežasties ieškovui iš atsakovės D. L. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos trečdaliu, t.y. priteistinos 2420,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui 145 000 eurų negrąžinto kredito skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės D. L. (L. G.), a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui 9007,00 Lt žyminį mokestį ir 2420,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovės D. L. (L. G.), a.k. (duomenys neskelbtini).

Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.