- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-848-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- P. S.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-51-598/2008 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei G. K., trečiajam asmeniui A. K. dėl netesybų ir avanso priteisimo bei atsakovės G. K. priešieškinį ieškovui P. S., trečiajam asmeniui A. K. dėl netesybų ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė (I t., b.l.1-2) priteisti iš atsakovės 2000 Lt avansą, 10000 Lt netesybų bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog 2007-01-05 sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 46/872-0003-01-6, su pagalbiniais priklausiniais ir 11,26 arų žemės Svilonėlių kaime, Jonavos rajone už 170 000 Lt, o ieškovas įsipareigojo nupirkti ir sumokėjo 2000 Lt avansą. Sutartyje buvo numatytos nevykdymo sankcijos: jeigu atsakovė atsisakytų parduoti nekilnojamąjį turtą arba jį parduotų kitam pirkėjui, turėtų sumokėti 10000 Lt baudą, jei ieškovas atsisakytų pirkti – turėtų sumokėti 5000 Lt baudą. Artėjant preliminarios sutarties galiojimo termino pabaigai, ieškovas nesulaukęs iš atsakovės pranešimo kada ir kokiame notaro biure galima įforminti minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, susisiekė su atsakove. Pastaroji iš ieškovo pareikalavo už minėtą nekilnojamąjį turtą sumokėti brangiau. Apie tai informuoti raštu atsisakė, nors ieškovas to reikalavo. Kainos pasikeitimas - tai vienašališkas sutarties sąlygų pakeitimas ir tai daryti draudžia CK 6.59 straipsnis. Be to, atsakovė pažeidė CK 6.217 straipsnį - pardavė šį nekilnojamąjį turtą kitam pirkėjui. Todėl atsakovei atsirado pareiga mokėti netesybas (CK 6.71 str. 1 d.). Atsakovė atsisakė grąžinti ieškovo sumokėtą avansą tuo nepagrįstai praturtėdama (CK 6.237 str. 1 ir 2 dalys) ieškovo sąskaita, todėl ieškovas turi teisę atgauti sumokėtą avansą. Ieškovas nurodė, jog atsakovė minėtą nekilnojamąjį turtą kitiems pirkėjams pardavinėjo brangiau - už 220000 Lt. Tai liudija 2007-03-16 skelbimas reklamos laikraštyje „Noriu“ Nr. 30.
Atsakovė priešieškiniu prašė (II t., b.l.67-70) pripažinti ieškovo raštą, parašytą 2007-03-10 ir adresuotą atsakovei negaliojančiu; priteisti iš ieškovo 5000 Lt netesybų pagal 2007-01-05 sutartį, 4211,33 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, jog ji 2007-01-05 su ieškovu sudarė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį. Šia sutartimi, pilnai sutvarkius namo dokumentus, šalys įsipareigojo iki 2007-03-15 sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas 2007-03-15 atsisakė sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį iki sutartyje numatyto laiko, motyvuodamas tuo, kad jį apgauna jo kreditoriai ir jis negali gauti pinigų. Pagal sutarties 2.1. punktą ieškovas įsipareigojo atsakovei sumokėti 5000 Lt baudą, jei atsisakytų savo įsipareigojimų. Taigi pagal sudarytą sutartį šalys raštu susitarė dėl netesybų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos. Ieškovas, savo iniciatyva sumokėdamas 2000 Lt atsakovei suteikė vilčių, kad savo įsipareigojimus įvykdys laiku ir tinkamai. Atsakovė nurodė, jog vykdydama preliminarios sutarties sąlygas, pagrindinės sutarties pasirašymui buvo pasiruošusi jau 2007-03-13 ir telefonu apie tai informavo ieškovą. Susitikus su juo, ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes neturėjo visų pinigų. Pratęsti ar pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas neišreiškė noro. Atsakovė ketino laukti, kol ieškovas gaus pinigų. Be to, atsakovė nurodė, jog ieškovo teismui pateiktas 2007-03-10 parašytas raštas nepagrįstas, nes apie dalinį sutarties pakeitimą nebuvo jokios kalbos. Tokio turinio rašto atsakovė nėra mačiusi bei gavusi, todėl jis pripažintinas negaliojančiu. Atsakovė savo tinkamą pasiruošimą sandoriui atlikti ir sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį grindė pažymų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2007-03-13 Nr. 44-1515490 ir Nr. 44-1515630 nuorašais, kurie parodo, kad 2007-03-13 dieną pagrindinį sandorį atlikti jau buvo galima. Pažymos dėl atsiskaitymo su biudžetu 2007-03-13 Nr. (24.30-23)-T6-146 nuorašas, akcinės bendrovės „VST“ Jonavos skyriaus pažymos 2007-03-15 Nr. 144 nuorašas ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-03-15 nutarties civilinėje byloje Nr. S2-1015-217/07 nuorašas įrodo, kad teismas suteikė tokį leidimą. Atsakovė nurodė, jog dėl ieškovo netinkamų veiksmų vykdant sutartinius įsipareigojimus ji patyrė 2211,33 Lt nuostolių (2000 Lt sumokėtų pagal 2007-03-10 sutartį ir 211,33 Lt už pažymas iš VĮ Registrų centras), iš viso 9211,33 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu (II t., b.l.156-164) ieškinį patenkino dalinai. Priteisė ieškovui iš atsakovės 2000 Lt jo sumokėto avanso. Ieškinį dalyje dėl 10000 Lt baudos priteisimo bei atsakovės priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovės 210 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendime nurodė, jog neginčijamai yra įrodyta, kad ieškovas su atsakove sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo ketinama sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Preliminariosios sutarties pagrindu ieškovas sumokėjo atsakovei 2000 Lt avansą. Planuotasis sandoris neįvyko, t.y. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta. Teismas nurodė, jog kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 str. 1 d.). Preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatytos netesybos, jeigu sandoris nebūtų sudarytas dėl kitos šalies kaltės. Teismas nurodė, jog sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų: pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties; antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Ir vienu, ir kitu atveju šalių kaltė dėl neįvykusio sandorio turi būti įrodyta. Teismas nustatė, kad atsakovė preliminariosios sutarties galiojimo laikui baigiantis buvo pilnai pasirengusi sudaryti sandorį, t.y. buvo paruošusi visus reikiamus dokumentus, kad kreiptis į notarą įforminti pirkimo-pardavimo sutartį. Visi atsakovės veiksmai rodė, kad ji nori ir siekia su ieškovu sudaryti sandorį ir nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad ji norėjo nutraukti ar vengė įvykdyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu ieškovas nepateikė teismui objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis preliminariosios sutarties galiojimo pabaigoje buvo pasirengęs nupirkti iš atsakovės sodybą preliminariojoje sutartyje nustatyta kaina ir sąlygomis, t.y. kad jis turėjo reikiamą sumą pinigų (170 000 Lt) arba garantuotą kreditą tai sumai. Pakankamos pinigų sumos turėjimas yra pagrindinė pirkėjo ketinimų rimtumo ir pagrįstumo prielaida sudarant pirkimo-pardavimo sandorį. Todėl ieškovas, pagrįsdamas savo ieškininius reikalavimus, privalėjo šią aplinkybę įrodyti. Atsakovė teismui nurodė, kad pagal skelbimą joks pirkėjas neatsirado, o ieškovas šios aplinkybės nepaneigė. Skelbimas laikraštyje „Noriu“ Nr. 30 (1811) 2007-03-16 neturėjo jokios įtakos preliminarios sutarties tarp ieškovo ir atsakovės nutraukimui, o taip pat jis neįrodė atsakovės kaltės dėl šios sutarties neįvykdymo. Teismas darė išvadą, jog neginčijamai įrodyta, kad ieškovas 2007-03-13 išsiuntė atsakovei registruotą laišką, tai patvirtinta Lietuvos pašto įteikimo pranešimu. Ieškovas teismui pateikė laiško kopiją, patvirtintą advokato. Jei advokatas patvirtino kopiją, tai reiškia, kad jis būtinai turėjo matyti ir originalą, kuris ieškovo teigimu buvo išsiųstas atsakovei. Tačiau kopija buvo patvirtinta 2007-10-28, o laiškas rašytas 2007-03-10, išsiųstas 2007-03-13, t.y. tada, kai ieškovas sutarties su advokatu dar nebuvo sudaręs. Šios aplinkybės prieštarauja elementariai logikai, todėl kelia pagrįstų abejonių, kad atsakovė gavo būtent tokio turinio laišką. Laiško originalo ieškovas teismui pateikti negalėjo, jo kopijos patvirtinimas abejotinas, atsakovė jo gavimą kategoriškai neigė, o kitų įrodymų, patvirtinančių jo buvimą, nebuvo, todėl teismas šį ieškovo pateiktą įrodymą vertino kritiškai. Tačiau atsakovės prašymo minėto laiško kopiją pripažinti negaliojančia teismas netenkino, kadangi toks teismo sprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Teismas nustatė, jog ieškovas ikisutartinių santykių metu elgėsi nesąžiningai, atsakovei savo elgesiu sukėlė abejonių, tačiau atsakovė, kaip teisėta ir sąžininga parduodamo turto valdytoja, pati privalėjo imtis visų priemonių, kad sandoris įvyktų, t.y. ji turėjo ieškovui nurodyti kada ir kur atvykti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, kad ieškovui nebekiltų jokių abejonių. Tokių veiksmų atsakovė nesiėmė. Turėdama pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu vykdant preliminariąją sutartį, ji turėjo pasirūpinti savo interesų apsauga ir apsidrausti nuo galimų negatyvių ieškovo veiksmų, raštiškai ar kitokiais objektyviais įrodymais įtvirtindama savo neabejotinus ketinimus pilnai ir tinkamai įvykdyti visas sutarties sąlygas. Be to, teismas nurodė, jog neįvykus pirkimo-pardavimo sandoriui tarp ieškovo ir atsakovės, atlikti kadastriniai darbai ir sukurti dokumentai liko namo savininkei, jų teisinė reikšmė ir vertė nekelia abejonių, jie gali būti ir buvo sėkmingai panaudoti pagal savo paskirtį. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad atsakovė patyrė žalą (nuostolius), kuriuos turėtų atlyginti ieškovas. Teismas konstatavo, kad abi šalys ikisutartiniuose santykiuose neatliko iki galo visų būtinų veiksmų, kad sandoris be jokių trukdžių būtų užbaigtas, arba jei ir atliko – nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Abi šalys šios savo procesinės pareigos neįvykdė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas (II t., b.l.168-169) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovės priteisti 10000 Lt netesybų.
Apeliantas nurodo, jog atsakovė pripažino, kad dar nepasibaigus preliminarios sutarties įvykdymo terminui ji ėmė pardavinėti namo dalį už didesnę kainą - 220000 Lt. Šią aplinkybę patvirtino ir skelbimai laikraštyje „Noriu“. Atsakovė pripažino, kad pasirašius 2007-01-05 preliminarią sutartį prieš namo dalies pardavimą reikėjo sutvarkyti pastato dalių nuosavybės dokumentus: bendraturtėms teko viena kitai parduoti savo dalis. Nupirkus turtą ir nepraėjus 3 metams, pardavus tą patį turtą brangiau, atsakovei atsirado prievolė mokėti 15 % dydžio pajamų mokestį valstybei. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovei atpirkus savo namo dalį iš kaimynės už 1 Lt, atsiradus naujoms išlaidoms atsakovė namo dalies pardavimo kainą padidino 50000 Lt. Ši aplinkybė neturėjo įtakoti 2007-01-05 preliminariosios sutarties vykdymo. Be to, atsakovė pripažino, kad apeliantas turi pakankamai turto. Apie tai pateikė dokumentus. Todėl apeliantui buvo sąlygos, įkeitus savo turimą nekilnojamąjį turtą, bet kada gauti paskolą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (II, b.l.178-179) atsakovė G. K. ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.182) tretysis asmuo A. K. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai vadovavosi ir aiškino materialinės teisės normas ir teisingai taikė procesinės teisės normas, tinkamai vadovavosi tokiose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Prašo apelianto P. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CK 6.165 straipsnis apibrėžia preliminariosios sutarties sąvoką. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).
Neginčytinai byloje esančiais duomenimis yra įrodyta, kad ieškovas su atsakove sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo ketinama sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Preliminariosios sutarties pagrindu ieškovas sumokėjo atsakovei 2000 Lt avansą. Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta. Preliminariąja sutartimi (I t., b.l.4) šalys susitarė, kad jei pirkėjas, pažeisdamas sutarties pirmą punktą, atsisako pirkti sutartyje nurodytą prekę, jis sumoka pardavėjui 5000 Lt (2.1 punktas), jei pardavėjas atsisako parduoti sutartyje nurodytą prekę arba ją parduoda kitam pirkėjui, tai jis sumoka pirkėjui 10000 Lt (2.2 punktas).
Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai yra įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų: šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties; nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Ir vienu, ir kitu atveju šalių nesąžiningumas, t.y. jų kaltė dėl neįvykusio sandorio turi būti įrodyta. Nustatyta, kad atsakovė preliminariosios sutarties galiojimo laikui baigiantis buvo pilnai pasirengusi sudaryti sandorį, t.y. buvo paruošusi visus reikiamus dokumentus, kad kreiptis į notarą įforminti pirkimo-pardavimo sutartį. Ji turėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Jonavos skyriaus pažymą dėl atsiskaitymo su biudžetu, AB „VST“ Jonavos skyriaus pažymą dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį dėl teismo leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą – gyvenamąjį namą išdavimo (I t., b.l.76-78). Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas T. S. patvirtino, jog ji buvo pasiruošusi ir realiai turėjo kur išsikraustyti gyventi kartu su šeimos nariais. Visi atsakovės veiksmai rodė, kad ji nori ir siekia su ieškovu sudaryti sandorį. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji norėjo nutraukti ar vengė įvykdyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu ieškovas nepateikė teismui objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis preliminariosios sutarties galiojimo pabaigoje buvo pasirengęs nupirkti iš atsakovės nekilnojamąjį turtą preliminariojoje sutartyje nustatyta kaina ir sąlygomis, t.y. kad jis turėjo reikiamą sumą pinigų, t.y. 170000 Lt, arba garantuotą kreditą tai sumai. Pakankamos pinigų sumos turėjimas yra pagrindinė pirkėjo ketinimų rimtumo ir pagrįstumo prielaida sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, todėl ieškovas, pagrįsdamas savo ieškininius reikalavimus, privalėjo šią aplinkybę įrodyti. Atsakovė neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad baigiantis preliminariosios sutarties terminui ji paskelbė naują skelbimą, kuriame buvo nurodyta didesnė namo pardavimo kaina, tačiau tokį jos elgesį iššaukė ieškovo elgesys, o būtent – jo vengimas ir nenoras susitikti, aptarti susidariusią situaciją, galutinai susitarti kada bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, be to, jo užuominos, kad jis neturi pakankamai pinigų. Tai sukėlė atsakovei pagrįstų įtarimų, kad ieškovas namo nepirks. Be to, atsakovė teismui nurodė, kad pagal šį skelbimą joks pirkėjas neatsirado, o ieškovas šios aplinkybės nepaneigė. Todėl kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, daro išvadą, kad nei 2007 m. kovo 16 d. skelbimas laikraštyje „Noriu“ Nr. 30 (1811), pateiktas pirmosios instancijos teismui, nei 2007 m. kovo 14 d. skelbimas laikraštyje „Noriu“ Nr. 29 (1810), kuris buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui, neturėjo jokios įtakos preliminarios sutarties tarp P. S. ir G. K. nutraukimui. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas ikisutartinių santykių metu elgėsi nesąžiningai, atsakovei savo elgesiu sukėlė abejonių. Tačiau atsakovė, kaip teisėta ir sąžininga parduodamo turto valdytoja, pati privalėjo imtis visų priemonių, kad sandoris įvyktų, t.y. ji turėjo ieškovui nurodyti kada ir kur atvykti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, kad ieškovui nebekiltų jokių abejonių. Tokių veiksmų atsakovė nesiėmė. Turėdama pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu vykdant preliminariąją sutartį, ji turėjo pasirūpinti savo interesų apsauga ir apsidrausti nuo galimų negatyvių ieškovo veiksmų, raštiškai ar kitokiais objektyviais įrodymais įtvirtindama savo neabejotinus ketinimus pilnai ir tinkamai įvykdyti visas sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abi šalys ikisutartiniuose santykiuose neatliko iki galo visų būtinų veiksmų, kad sandoris be jokių trukdžių būtų užbaigtas, arba jei ir atliko - nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Preliminariąją sutartį pažeidė abi šalys, todėl nei vienai iš jų nebuvo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nei vienai, nei kitai šaliai nepriteisdamas jų prašomas netesybas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija; Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E.; Nr. 3K-3-516/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ir vėl“ v. UAB „Giedra“; Nr. 3K-3-474/2005). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad abi šalys ikisutartiniuose santykiuose neatliko visų būtinų veiksmų, todėl pagrįstai nei vienai iš jų pirmosios instancijos teismas netaikė civilinės atsakomybės - nepriteisė netesybų.
Naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.