- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-787-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00299-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- G. D.
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Matiukienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-874/2014 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. B., prašydamas priteisti iš atsakovo 15000,00 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad 2012 m. pavasarį su atsakovu kalbėjo apie namo statybą ir žodžiu sutarė, kad už namo pastatymą atsakovas sumokės 25000,00 Lt, 2012 m. jis pradėjo dirbti: išsilygino pamatus, išsimatavo įstrižaines, per tris dienas jis išmūrijo lauko sienas iki langų perdengimo, tačiau po savaitės buvo sustabdytos statybos dėl statybos neatitikimo projektui. Atsakovas bandė derinti su kaimynais, bet plano keisti nebuvo galima, todėl atsakovas buvo privestas statybas nugriauti ir statyti namą pagal projektą. Jis ėmėsi vertimo darbų, iškasė pamatus, pradėjo iš naujo mūryti. Atsakovas mokėjo pinigus dalimis, surašė raštelį, kad atsakovas jam davė 2000,00 Lt, po to 3000,00 Lt, viso 5000,00 Lt. Atsakovas vis po truputį mokėjo, o ieškovas pastatė namą, uždėjo perdengimą, išmūrijo 8 m aukščio kaminą, pradėjo stogo darbus, uždėjo 200 m² dekoratyvinio tinko, atsakovas turėjo sumokėti 2000,00 Lt, prie R. K. ir G. S. atsakovas davė jam 600,00 Lt, kitų sakė reiks palaukti. Nurodė, kad iš viso iš atsakovo gavo apie 8000,00 Lt.
Atsakovas S. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pradėjo dirbti 2012-08-06, 2012-08-10 ieškovas paėmė 2000,00 Lt, 18 dieną – 3000,00 Lt, o kiekvieną penktadienį ieškovui duodavo 1500,00 Lt, spalio 6 dieną pabaigė sumokėti ieškovui 2000,00 Lt, gavosi 14500,00 Lt. Kaminą ieškovas mūrijo ne vienas, pagalbiniams reikėjo plytas nešioti į viršų, betoną maišyti. Nurodė, kad dėl 25000,00 Lt jis su ieškovu nesitarė. Tvirtino, kad ieškovas atliko darbų už 15100,00 Lt ir jis tuos pinigus ieškovui sumokėjo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. B. nurodė, kad jos tėvas (atsakovas) viską tvarkė pagal įgaliojimą, o kiek ir kaip dirbo, kaip atsakovas atsiskaitė, ji nežinojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo S. B. 7100,00 Lt skolą ieškovui G. D., valstybei 225,40 Lt ir 533,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas G. D. ir atsakovas S. B. 2012 m. rugpjūčio mėnesį sudarė žodinę statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos, t. y. dėl pamato išliejimo, sienų sumūrijimo ir stogo sumontavimo. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio – spalio mėn. išsiėmė verslo liudijimus, kad galėtų atlikti statybos darbus. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių susitarimą dėl 25000,00 Lt atlygio ieškovui patvirtinančių įrodymų, todėl rėmėsi atsakovo pripažįstama 15100,00 Lt suma už ieškovo atliktus darbus. Sprendė, kad nors atsakovas nurodė, jog ieškovui už atliktus darbus sumokėjo visą 15100,00 Lt sumą, tačiau nepateikė teismui jokių, tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas per kelis kartus jam yra sumokėjęs 8000,00 Lt už atliktus darbus, o atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis yra sumokėjęs daugiau, teismas rėmėsi šia ieškovo pripažįstama suma ir nustatęs, kad ieškovas atliko statybos darbų už 15100,00 Lt, o atsakovas jam yra sumokėjęs 8000,00 Lt, iš atsakovo ieškovui priteisė 7100,00 Lt skolą už atliktus darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atsakovas S. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014-05-19 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš S. B. 7100,00 Lt skolą ieškovui G. D., kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Teismas atsakovo pateiktus įrodymus arba vertino iš dalies kritiškai, arba iš viso atsisakė tirti, o ieškovo visus teikiamus įrodymus laikė iš dalies reikšmingais ir jais rėmėsi, nors tokių savo išvadų suprantamai ir motyvuotai nepagrindė. Atsakovas nurodo G. D. pasakęs, kad namo statybos darbai turi kainuoti 25000,00 Lt, su G. D. buvo sutarta, kad trims darbininkams bus išmokėta ši 25000,00 Lt suma už namo pastatymą, todėl statybose ir dirbo trys darbininkai, kuriems pagal susitarimą atsakovas sumokėjo nurodytą 25000,00 Lt sumą. Atsakovas nurodo ieškovui sumokėjęs už darbus 15000,00 Lt, todėl yra įsitikinęs, kad savo prievolę ieškovui įvykdė visiškai. Apelianto manymu, susipažinus su teismo nurodytomis ir cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nutartys neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių, jos savo esme netinka šios bylos esmės atskleidimui ir teisinio precedento taikymui. Vien tik prielaidomis, negali būti motyvuojamas teismo sprendimas, o jis turi būti pagrindžiamas patikimais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Atsakovui nėra aišku, kodėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovo atstovės pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, bei darbo, atlikto statant gyvenamąjį namą, kainų suvestine. Tai svarūs įrodymai, kuriais teismas privalėjo vadovautis priimant galutinį teismo sprendimą, nes kitų patikimų įrodymų byloje nėra.Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pagal skolos raštelį ieškovui iš viso buvo išmokėta tik 5000,00 Lt. Be to, atsakovas nurodo ieškovui sumokėjęs ir ieškovas yra nutylėjęs apie 1817,00 Lt gavimą. Toks ieškovo nesąžiningumas yra tirtinas šioje byloje, tai parodo, kad ieškovas nėra sąžiningas, todėl ieškovo parodymai daugeliu atveju turi būti vertinami atsargiai, o teismas jais vadovavosi priimdamas teismo sprendimą.Apeliantas nurodo ne kartą ieškovo prašęs, kad šis, kaip asmuo, dirbdamas pagal verslo liudijimą, išrašytų pinigų priėmimo kvitus, kai atsakovas jam perduodavo pinigus, tačiau G. D. atsisakydavo tai padaryti ir tiesiog paimdavo pinigus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas G. D. prašo atmesti atsakovo S. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą. Nurodo, kad apeliantas pripažįsta, jog buvo sutarta už namo pastatymą sumokėti 25000 Lt, o jokio susitarimo, kad ši suma bus mokama trims darbininkams nebuvo. Tokia apelianto versija atsirado vėliau, jau teisme nagrinėjant ginčą. Be to, ieškovo teigimu, pagalbiniai darbininkai dirbo kartas nuo karto prie statybos darbų, apeliantas juos pasikviesdavo ir su jais atsiskaitydavo, ir jei būtų tikima apelianto žodžiais, tai ieškovo, kaip specialisto, namų statybos darbas apelianto buvo įvertintas vienoda pinigų suma, nors pagalbiniai darbininkai tik maišė skiedinį ir jį paduodavo. Mano, kad šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius apie minėto susitarimo, kad 25000 Lt bus mokami trims žmonėms, buvimą. Nors apeliantas teisminio nagrinėjimo metu tvirtino pasitikėjęs ieškovo sąžiningumu ir raštelių apie pinigų sumokėjimą neėmęs, toks apelianto teigimas prieštarauja jo paties veiksmams, nes jau namo statybos pradžioje, t. y. 2012-08-20 iš ieškovo jis paėmė raštelį apie 5000 Lt sumokėjimą, taigi apeliantas žinojo, kad pinigų sumokėjimo faktą reikalinga patvirtinti raštiškai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde, tačiau privalo pasisakyti dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kad ieškovas atliko statybos rangos darbų atsakovui už 15100 Lt, ieškovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, šias aplinkybes pripažino (CPK 187 str.). Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Taigi esminis ginčas kyla dėl įrodymų vertinimo, t. y. ar byloje pakanka leistinų įrodymų pripažinti aplinkybę, kad atsakovas už atliktus statybos rangos darbus su ieškovu atsiskaitė visiškai.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, tarp jų – prievolės apmokėti už sutartus ir įvykdytus darbus patvirtinančius duomenis, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, taikė netinkamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai citavo kasacinio teismo nutartis, kadangi, pasak apelianto, bylų, kuriose priimtos nutartys, faktinės aplinkybės nuo šios bylos skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio, paskirtis – per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje (viešoji kasacijos funkcija). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytose nutartyse kasacinis teismas išaiškino įrodymų pakankamumo taisyklę, jos esmę ir jos taikymą, o tokie išaiškinimai taikomi visose bylose, nagrinėjamose civilinio proceso tvarka, jei įstatymai nenumato kitaip.
Nesutiktina ir su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius apie susitarimą trims darbininkams už namo pastatymą iš viso bendrai sumokėti 25000,00 Lt. Nors atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, jis nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo buvimą, be to, nei pas atsakovą dirbęs darbininkas R. K., nei dirbusio J. K. sesuo nenurodė, jog tarp atsakovo ir R. K. ir J. K. būtų buvęs sudarytas toks susitarimas. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu nesiremti atsakovo atsakovės pateiktomis atliktų namo statybos darbų lokalinėmis sąmatomis, kainų suvestine. Tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys dėl tokių darbų kainų nesitarė, tai yra atsakovo vienašališkai nustatytos kainos po darbų atlikimo ir ginčui persikėlus į teismą, siekiant įrodyti atsakovui naudingas aplinkybes, todėl rėmimasis tokiais atsakovo pateiktais duomenimis prieštarautų sutarties laisvės principui (CK 6.156 str.), juo labiau kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių pripažinta, kad ieškovas namo statybos darbų atliko už 15100 Lt (CPK 187 str.). Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo V. B. parodymais teisme, kai jis teigė, kad atsakovas mokėjo pinigus ieškovui, kad atsakovas išsitraukęs pluoštą pinigų, jį padavęs ieškovui pasakė, kad dabar bus skolos 5000 Lt. Liudytojas V. B., liudydamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad taip pat padėjo atsakovui statyti namą, tačiau atsakovas jam nemokėjo, nes liudytojas dirba pas atsakovą turguje. Pažymėtina, kad iš byloje esančio skolos raštelio lingvistinės teksto analizės negalima daryti išvados, kad atsakovas ieškovui pagal šį raštelį sumokėjo 10000 Lt, tiek 2000 Lt sumos, tiek 3000 Lt sumos paėmimas iš atsakovo ieškovo nurodytas aiškiais ir konkrečiais žodžiais, ko negalima pasakyti apie įrašytą 5000 Lt sumą – ieškovas raštelyje nėra patvirtinęs, kad tokią sumą paėmė iš atsakovo, todėl, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, labiau tikėtina, kad šiame raštelyje 5000 Lt suma nurodyta kaip bendra pagal šį raštelį ieškovui atsakovo sumokėta pinigų suma už namo statybos darbus. Atsižvelgus į tai, galima daryti išvadą, kad liudytojo V. B. parodymai nesisieja su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o aplinkybė, kad atsakovas yra liudytojo darbdavys, lemia išvadą, kad liudytojas V. B. gali būti suinteresuotas duoti naudingus parodymus darbdavio (atsakovo) atžvilgiu, todėl tokio asmens ir tokie parodymai negali būti laikomi patikimais ir turinčiais įrodomąją galią.
Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas nepateikė pakankamai leistinų įrodymų, įrodančių atsakovo viso atlygio už ieškovo atliktus namo statybos darbus sumokėjimą ieškovui, o tokia įrodinėjimo pareiga šiuo konkrečiu atveju teko atsakovui (CPK 178 str.), ir paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo įrodymus ir jų pagrindu priėmė sprendimą, o iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, atsakovas tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė Joniškio rajono apylinkės teismas, todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais pagristai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.