- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- eI1-1862-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02070-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Atsakovas), 775 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2022-12-15 iki 2023-05-18 atlikinėjo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (toliau – ir Marijampolės kalėjimas). Pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 7, 14 ir 13. Kameroje Nr. 7 buvo šiukšlių, nešvarus tualetas, bloga ventiliacija, nes langas buvo labai aukštai ir nebuvo galimybės jo atidaryti. Kamerose Nr. 14 ir 13 buvo blakių, kurios pareiškėją sukandžiojo, nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna ir šalta, blogas apšvietimas, už lango per metrą buvo plytinė tvora, todėl dienos metu į kamerą nešviesdavo saulė. Kamerose buvo tupimas tualetas. Dušinėje naudojimosi sąlygos buvo blogos, t. y. netvarkinga, buvo nemalonus kvapas (smarvė), atsilupinėjusi ir krentanti lubų danga, nebuvo skysto muilo, dušo kranai buvo išlaužyti, vanduo vos bėgo.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui pablogėjo sveikata, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad remiantis Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-09-12 pažyma Nr. RV-20-7086 „Dėl A. M. bausmės atlikimo vietų“, laikotarpiu nuo 2022-12-15 iki 2023-05-18 atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime, nuo 2022-12-15 iki 2022-12-16 atliko bausmę karantino patalpoje Nr. 7. 2022-12-16 paskirtas į 14 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 2, nuo 2023-01-13 į 22 būrio 14 gyvenamąją patalpą, nuo 2023-01-17 į 22 būrio 24 gyvenamąją patalpą, 2023-02-23 į 11 būrio 17 gyvenamąją patalpą, nuo 2023-03-06 į 30 būrio kamerą Nr. 13, nuo 2023-03-31 į 9 būrio 3 gyvenamąją patalpą ir nuo 2023-04-13 į 30 būrio kamerą Nr. 13. Už tai, kad pareiškėjas sistemingai atsisakinėjo jam paskirtų būrių buvo perkeltas atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas laikotarpiu nuo 2023-01-10 iki 2023-01-21 atliko bausmę kameroje Nr. 14, nuo 2023-02-17 iki 2023-02-23 kameroje Nr. 18, nuo 2023-02-23 iki 2023-02-27 kameroje Nr. 6, nuo 2023-03-03 iki 2023-03-10 kameroje Nr. 14, nuo 2023-03-06 iki 2023-05-18 kameroje Nr. 13.
Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime pareiškėjas buvo išvykęs iš Marijampolės kalėjimo etapu nuo 2023-04- 17 iki 2023-04-24, išviso įstaigoje nebuvo 7 paras.
Šalies argumentai
Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad kameros, kuriose atliko bausmę neatitiko higienos normų. Manytina, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
Patalpų atitikimas higienos normoms - atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t. t. yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu V-908, Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo 16 punktu, kuris numato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu - 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu - 0,05-0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Dėl Marijampolės kalėjimo gyvenamųjų patalpų kur pareiškėjas atliko bausmę ginčo laikotarpiu nėra gauta skundų dėl netinkamos temperatūros, todėl negali ir pateikti atitinkamų institucijų patikrinimo aktų. Papildomai nurodo, jog ir pats pareiškėjas nėra kreipęsis į administraciją dėl tariamų patalpų neatitikimo higienos normoms. Atkreipia dėmesį, jog pasitaiko atvejų kuomet gyvenamosiose patalpose (kamerose) nuteistieji piktybiškai išdaužia stiklo paketus, o Marijampolės kalėjimas deda dideles pastangas, kad jie būtų kuo skubiau sutvarkyti. Marijampolės kalėjime esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus. Minėti aktai surašyti nebuvo, todėl akivaizdu, jog kamerose buvo viskas tvarkinga. Teismui pridedamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2023-01-19 patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-79, kuriame buvo patikrintas kamerų tipo patalpos Nr.14 dirbtinis apšvietimas, pažeidimai nenustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Kamerų tipo patalpose yra išvedžiota vėdinimo sistema, bei atkreipiamas dėmesys, į Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 p. kuris numato, kad Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.“, vadovaujantis šia norma, Marijampolės kalėjimo patalpos (bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos) yra vėdinamos per langus. Atsakovas taip pat pateikia 2003-2004 m. UAB „Specialusis projektas“ Techninį projektą „Šildymas ir vėdinimas“, kuriame yra pažymėta, jog kamerų tipo patalpose, sanitariniuose mazguose yra įrengta atskira oro šalinimo sistema. Atsakovas pažymi, kad kameros natūrali ventiliacija yra vykdoma ir pro kamerose esančius langus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Marijampolės kalėjime nuolatos stebi ir prižiūri patalpas, dėl parazitų ne kartą yra atvykusi parazitus naikinanti įmonė. Atsakovas imasi visų įmanomų priemonių parazitams išvengti, skalbia, dezinfekuoja nuteistųjų patalynę, minkštąjį inventorių, rūbus, tačiau negali prievarta atimti iš nuteistojo šių daiktų ir paimti į skalbyklą ar dezinfekcijai, tokius darbus turi atlikti pats nuteistasis, o neprižiūrint savo aplinkos, rūbų ar minkštojo inventoriaus, pats nuteistasis sudaro sąlygas veistis parazitams. Tokiu atveju, atsakovas yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri nuolatos prižiūri ir tikrina Marijampolės kalėjimo patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus (aktai pridedami).
Vadovaujantis laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V- 245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, (toliau - Normos) 13 punktu, kuris numato, jog dušo patalpoje turi būti: dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. - 1 besiprausiančiam asmeniui, suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė 1 sėdima vieta - 1 besiprausiančiam asmeniui, kilimėlis arba grotelės - 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis - 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams - 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai - pagal poreikį. Teismui pateikiamos Marijampolės kalėjimo kamerų tipo patalpose atliekančių nuteistųjų dušo patalpų nuotraukų kopijos, atsakovas atkreipia dėmesį, kad Marijampolės kalėjime dušo patalpa yra įrengta tinkamai vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, atsakovas tinkamai įgyvendina pareigą laikytis šių taisyklių, todėl šios nuostatos turi būti interpretuojamos nesukeliant nepakeliamos ar neproporcingos naštos valstybės institucijoms. Marijampolės kalėjimo dušinė yra įrengta tinkamai, tačiau pasitaiko atvejų kai nuteistieji patys piktybiškai gadina dušinės inventorių, atsakovas stengiasi visada sutvarkyti ar įgyti naują inventorių, atsižvelgiant į turimas materialines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Atsižvelgdama į tai, teismai pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
Remiantis aukščiau pateiktais duomenimis, atsakovas tinkamai laikosi visų numatytų teisės aktų reikalavimų, bei tinkamai juos įgyvendina. Įvertinus visas aplinkybes, atsakovo nuomone bausmės atlikimo metu pareiškėjui teisės nebuvo pažeistos, pareiškėjui bausmės atlikimo metu nėra siekiama pabloginti laikymo sąlygas ar kitaip pakenkti pareiškėjo interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė, o atsakovo pateikta Marijampolės kalėjimo psichologės pažyma patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų ar padarinių dėl tariamo netvarkingo dušo įrengimo ar patalpų neatitikties higienos normoms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo tupiamas tualetas. Remiantis Normų 10.4 punktu, drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė.
Motyvuojamoji dalis
Darytina išvada, jog pareiškėjo argumentas dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo yra nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio, kadangi teisės aktai nereglamentuoja, jog klozetas turi būti sėdimas.
Pareiškėjas savo skunde prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodo, kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Remiantis Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-09-14 pažyma Nr. RV-20-7146 „Dėl nuteistojo A. M. kreipimosi“, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-12-15 iki 2023-05-18 dėl netinkamų kalinimo sąlygų į psichologus kreipęsis nebuvo.
Atsakovo nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.
Be to, atsakovas veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 775 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Pareiškėjas nurodo, jog gyvenamosios kameros Nr. 7, 14 ir 13 neatitiko Higienos normos reikalavimų, kamerose buvo blakių.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-79 matyti, kad patikrinimo metu 2023-01-18 gyvenamojoje kameroje Nr. 14, Higienos normos pažeidimų nenustatyta.
Iš atsakovo atsiliepimo bei techninio projekto matyti, kad dušų patalpose yra įrengta ventiliacija.
Pareiškėjas teikė skundą atsakovui dėl gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams. Pareiškėjui buvo atsakyta į jo skunde nurodytus argumentus. Nenustatyta higienos normos pažeidimų.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Marijampolės kalėjime nuolatos stebi ir prižiūri patalpas, dėl parazitų ne kartą yra atvykusi parazitus naikinanti įmonė. Šias aplinkybes patvirtina paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktai. Iš sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjas į gydytojus dėl to, jog jį sukandžiojo blakės, nesikreipė.
Kitų duomenų apie gyvenamųjų kamerų, dušo patalpų atitikimą / neatitikimą higienos normos reikalavimams, nenustatyta.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose įrengtas tupimas klozetas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.6 punktas tiesiogiai nustato, kad kamerų tipo patalpose sanitariniuose mazguose klozetas gali būti tupiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, jog sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-268-968/2023 ir kt.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl klozeto įrengimo sanitariniame mazge, nenustatyti.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 775 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl 775 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.